Jei nei iš šio, nei iš to dingo uoslė, tikimybė, kad tai yra Covid-19, labai didžiulė. Visgi daugeliu kitų atvejų tai tegali būti paprastas peršalimas.
„Šiaip jei yra kita peršalimo liga, pirmosiomis dienomis kosėjame, čiaudime, bet iškart uoslė tikrai nedingsta. Iš pradžių daugiau iš nosies teka skystas sekretas, vėliau gal atsiranda ir pūlingų, žalsvų išskyrų, ir tai uoslė nedingsta pirmosiomis dienomis. Paprastai kokių uoslė sutrikimų atsiranda nebent po savaitės, kai tas sekretas sutirštėja. Ir tai dažnai ta uoslė būna susilpnėjusi, o ne dingsta“, – visų pirma paaiškino VUL Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vyresnysis gydytojas otorinolaringologas dr. Darius Rauba.
Gydytojas priminė, kad juos labiau dabar yra ir įvairių kitų virusu laikotarpis, tad vadinama varvanti nosis yra dažnas dalykas. Kita vertus, infekcijas atskirti vieną nuo kitos dėl to irgi tampa sudėtingiau.
Sausas patalpų oras – peršalimo ligų draugas
Taigi kas gi padėtų išvengti virusų atakų šaltuoju metų laiku? Visų pirma gydytojas atkreipė dėmesį į tinkamas oro sąlygas. Norint nesirgti jis turi būti sveikas ir ne per karštas.
„Kaip vis akcentuojama, didžiausia tikimybė peršalti ir susirgti yra, jei tavo gyvenamojoje aplinkoje yra blogas, pirmiausia – sausas ir tinkamai neišvėdintas oras. Nes sausas oras labai stipriai išdžiovina viršutinių kvėpavimo takų gleivinę.
O ji išskiria gleives, kurios pasižymi labai daug priešvirusinių, antibakterinių savybių. Tad jei tų gleivių kiekis sumažėja, gleivinė įtrūksta ir atsiranda puikios sąlygos tiek patologiniams virusams, tiek bakterijoms prisikabinti ir prasibrauti pro pirmąjį barjerą“, – pasakojo D. Rauba.
Praktikuoti nosies plovimus
Kartu specialistas atkreipė dėmesį, kad nosies plovimas svarbus tuo, kad mechaniškai pašalinama dalis patogeno.
„Net kai yra alerginė sloga, plaunant nosį pašalinama dalį alerginių dalelių, kurios dirgina. Taigi ir šiuo atveju mechaniškai išplaunamas prilipusius virusas, bakterijas, taip sumažinant jų kiekį ir užsikrėtimo tikimybė yra mažesnė. Juo labiau ir tas viruso kiekis sumažėja ir susirgimas gali būti lengvesnis. Taip pat bus sudrėkinta gleivinė ir pats organizmas apsisaugos“, – aiškino specialistas.
D. Rauba pažymėjo, kad net nebūtina praplovimui pirkti kažkokius preparatus vaistinėje. Galima pačiam į virintą vandenį įsipilti sodos ar įlašinti jodo, net peroksido vandenilio ir kelis kartus, pavyzdžiui, valantis dantis gerai prasiplauti nosies ertmę.
Nepamiršti praskalauti ir burnos
Anot gydytojo, ypač tai svarbu tiems, kurie linkę sirgti įvairiomis peršalimo ligomis ar įtaria turėję kontaktą su sergančiuoju.
Otorinolarigologas taip pat ragino nepamiršti ir tos pačios burnos gleivinės skalavimo:
„Neatsitiktinai praktiškai visose odontologijos klinikose duodama praskalauti burną įvairiais dezinfekuojančiais tirpalais, taigi taip vėl mažinamas viruso kiekis burnos ertmėje, burnaryklėje. Taigi tai dar viena priemonė, kurią būtų galima taikyti tokioje situacijoje.“
Į pagalbą – eteriniai aliejai
Jeigu sloguojama, šiek užsikemša nosis, tam, kad būtų lengviau kvėpuoti, galima prie lovos pasistatyti garintuvą su eteriniais aliejais. Puikiai tiks eukalipto ir kitų augalų, pasižyminčių raminančiu, sutraukiančiu efektu, eteriniai aliejai.
„Kaip kurie aliejai, kaip pavyzdžiui, arbatmedžio, pasireiškia ir antibakteriniu, priešvirusiniu poveikiu. Juo, praskiedus su vandeniu, galima skalauti ir burnos gleivinę, ir dantenoms tai bus labai sveika.
Eteriniai aliejai labai naudingi būtų – ir miegą pagerintų, ir imunitetą sustiprintų“, – pastebėjo D. Rauba.
Jei namiškiai serga, griebkite vitamino C
Gydytojas priminė ir apie vitamino C svarbą. Kaip pabrėžė medikas, patariama, kad vitaminas butų vartojamas kapsulėmis, kad geriau organizmas įsisavintų, nes jei tai tik vandenyje tirpstantis vitaminas, jo per didelis kiekis pašalinamas su šlapimu.
„Yra vienas iš įrodymų, kad profilaktiškai vartoti vitaminą C efektyvu. Pavyzdžiui, jei visi aplinkui serga šeimoje ir bijoma susirgti, tai profilaktiškai skiriant vitaminą C, tikimybė susirgti sumažėja.
Tačiau visgi jei jau sergama, tai, kad greičiau pasveiksime jo vartodami, nėra moksliškai nustatyta. Bet profilaktinis jo vartojimas padeda sustiprinti imunitetą“, – sakė D. Rauba.
Nė žingsnio ir be vitamino D
Ne ką mažiau svarbus vaidmuo stiprinant imunitetą tenka ir vitaminui D.
„Lietuvoje daugeliui žmonių jo trūksta, nes turime mažai saulės, tai daugumai gyventojų pasidarius tyrimą vitamino D bet šaltuoju metų laiku reikėtų naudoti papildomai. Vitaminas D taip pat dalyvauja procesuose apsaugant gleivinę nuo viruso pažeidimų“, – pabrėžė D. Rauba.
Gydytojas taip pat pridūrė, kad siekiant sustiprinti imunitetą svarbu ir daugiau skysčių vartoti, vengti alkoholio, kitų žalingų įpročių.
