Apžvelgti naujausios informacijos apie erkinio encefalito situaciją Lietuvoje į Seimo Sveikatos reikalų komitetą pakviesta vyriausioji šalies epidemiologė dr. Loreta Ašoklienė priminė, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, priskiriama prie endeminių erkinio encefalito zonų.
„Sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje yra pakankamai didelis – įsivaizdavimui kiekvienais metais vidutiniškai registruojama apie 400 atvejų. Ir susirgimų skaičius kasmet svyruoja nuo 300 iki 600 ir kiek daugiau atvejų. Taip pat yra kasmet registruojami pavieniai mirties atvejai nuo šios infekcijos“, – kalbėjo ji.
Pasak vyriausiosios epidemiologės, didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu stebimas tarp suaugusių asmenų, ypač darbingo amžiaus – 50 m. ir vyresnių – asmenų grupėje.
L. Ašoklienė pažymėjo, kad sergamumas erkiniu encefalitu šalyje nėra netolygus: „Didžiausias jis stebimas bent šiuo metu Utenos, Kauno ir Vilniaus apskrityse. Čia bendras sergamumas sudaro apie 70 proc. visų užregistruojamų atvejų kasmet.“
Beveik trečdalis lieka invalidais
Anot specialistės, didelė problema yra ta, kad beveik trečdalis žmonių, kurie suserga erkiniu encefalitu, iki galo nepasveiksta ir jaučia liekamuosius reiškinius visą gyvenimą.
„Apie 8 proc. asmenų turi sunkius liekamuosius reiškinius, kurie invalidizuojantys ir keičia žmonių gyvenimo kokybę, nes po persirgtos ligos žmonės negali grįžti į normalų gyvenimą“, – kalbėjo L. Ašoklienė.
Kalbėdama apie profilaktiką ji pabrėžė, kad svarbios yra tiek specifinės profilaktikos priemonės – turima erkinio encefalito vakcina.
„Taip pat svarbios nespecifinės profilaktikos priemonės kaip tinkama parkų, lankytinų vietų priežiūra, žolės pjovimas, nupjautų krūmų išvežimas. Ir, žinoma, žmonių žinojimas, kaip apsisaugoti nuo erkių – tai ir tinkamos aprangos pasirinkimas, repelentų naudojimas, kūno apsižiūrėjimas grįžus iš apsilankymo gamtoje“, – komentavo vyriausioji epidemiologė.
Galvoja, kaip kompensuoti vakcinas
Lietuvoje kasmet yra įskiepijama apie 200–300 vakcinos dozių kiekvienais metais. Vakcinacijos schemą sudaro trys vakcinos dozės, vėliau papildoma vakcinos dozė po 3 metų, vėliau – kas 5 ir 7 metai.
Vakcina nėra kompensuojama iš valstybės biudžeto, tą žmonės turi daryti savo lėšomis, tačiau ketinama svarstyti, kad galbūt daliai asmenų valstybė galėtų kompensuoti vakciną.
„Esame ne kartą svarstę vakcinos kompensavimo klausimą – svarstyta, kad galbūt dalinai būtų galima kompensuoti vakciną ar pasirinkti teritorijas, kuriose sergamumas yra didesnis. Taigi dalinio vakcinos kompensavimo modelio kas buvo atsisakyta ir jis nėra svarstomas, bet prie šio klausimo esame suplanavę grįžti artimiausiu metu.
Penktadienį turėsime nacionalinės imunoprofilaktikos programos koordinavimo tarybos susitikimą, kur irgi erkinio encefalito vakcinacijos įtraukimo į valstybės finansuojamų skiepų sąrašą yra iškeltas“, – komentavo L. Ašoklienė.
Ji pridūrė, kad dar prieš pandemiją yra atliktas ekspertinis vertinimas, kur yra išsakyta rekomendacija, kad galbūt galima svarstyti kompensuoti vakciną vyresniems nei 55 m. asmenims ir atsižvelgiant į teritorinį principą, kur yra didžiausias sergamumas.
Išvadino ufonautais ir ragino pažiūrėti į miesto parkus
Išklausę šią informaciją kai kurie Seimo nariai reagavo itin audringai. Štai Lietuvos regionų frakcijos narys R. Žemaitaitis piktinosi, kad nešienaujamų pievų kaina gali būti naujos ligos epidemija.
„Jūs mane šokiruojate su visa savo sveikatos sistema – šešis metus vis kažką tariatės, sprendžiate, diskutuojate dar kažką mąstote. Dabar sakote, kad kitą savaitę rinksimės į kažkokią specialią pusglušių kompaniją ir jūs nuspręsite, ką darysite. Tai aš galiu jums dabar atsakyti. Aš esu ūkininkas ir jei jūs žolės nenupjaunate iki birželio pirmos savaitės, tai erkių padaugėja du tris kartus.
Tai kol jūs, ufonautai, susirinkę kalbėsite, ko kam kiek kompensuoti, tai erkės plis į visus galus. Tai gal jūs visų pirma išsikvieskite Vilniaus, Utenos merus, administracijos direktorius ir pasišnekėkit, kad greičiau šienautų tas pievas, parkus. Tai yra šiurpu, kas darosi Vilniuje. Nueikite, pažiūrėkite, kas darosi prie Baltojo tilto, Vingio, Kalnų parkuose“, – sakė jis.
Seimo narys teigė, kad ministerijos neveiklumas ir situacijos stebėjimas pro langą stumia šalį į dar vieną epidemiją ir dar vienos ligos išplitimą.
„Jau Anglijoje turime pavyzdį, kai išplito erkinis encefalitas ir kiek miršta žmonių. Jei jūs ir pritarsit, skiepo mėnesis gal spalio, rugsėjo mėnesį pasiskiepys, bet žolė jau turėjo būti nupjauta. <...> Tai yra ne tik Žemaitaičio, bet 700 tūkst. vien Vilniuje klausimas ir medicinos sektoriui, nes tie žmonės turės neįgalumą visam likusiam gyvenimui“, – emocingai kalbėjo R. Žemaitaitis.
Pareiškimai supykdė
Tiesa, toks parlamentaro pasisakymas sulaukė atsako – komiteto pirmininkas Antanas Matulas ragino nesisvaidyti tokiais epitetais kaip „ufonautai“ ir „pusglušiai“. Jam antrino ir kiti kolegos, kad tokios pastabos nėra korektiškos.
„Ne ministerijos darbuotojai sprendžia ar ligonių kasų darbuotojai, bet reikia politinės valios. Tam turi pritarti ne vien pats ministras, bet ir iš aukščiau – finansų ministrė ar premjeras. Man jis tada ir pasakė, kad dar palaukim, nors viskas buvo parengta [dėl skiepų kompensavimo tam tikroms grupėms]“, – sakė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė.
Tiesa, vėliau dėl užgaulių žodžių R. Žemaitaitis atsiprašė, tačiau nenustojo kartoti, kad tokio balagano mieste negali būti.
„Atsiprašau už savo žodžius, esu emocionalus žmogus, bet ta betvarkė, kurią matau iš ūkinės pusės, negaliu tuo patikėti. Birželio antra pusė, o žolynai nepradėti pjauti“, – sakė jis.
Aukštesnėje žolėje – daugiau ir erkėmis besimaitinančių gyvūnų
Savo ruožtu savivaldybės išplatintame pranešime spaudai tikinama, kad pasirinkus šienauti ne visus žalius plotus Vilniuje susirgimų erkių platinamomis ligomis nedaugėja. Specialistai tai aiškina savireguliaciniais mechanizmais – aukštesnėje žolėje daugiau ir erkėmis besimaitinančių gyvūnų.
Saugant bioįvairovę, Vilniuje šienavimo atsisakyta ten, kur jis nėra būtinas: aplinkkelių šlaituose, daugumos gatvių skiriamosiose eismo juostose, transporto žieduose – ten, kur žmonės ir namuose prižiūrimi gyvūnai retai ar visai neateina. Šie ir panašūs plotai šienaujami prireikus, kelis kartus per metus arba išvis nešienaujami.
Sostinės viešosiose erdvėse ir kiemuose žolė pjaunama tik užaugusi aukštesnė nei 10 cm. Nebent bendruomenė kreipiasi į savo seniūniją ir prašo šienauti rečiau, saugant biologinę įvairovę jų gyvenamoje teritorijoje.
Saugantis nuo erkių ir dėl tvarkos prie asfaltuotų ar tiesiog per žaliąjį plotą išmintų pėsčiųjų takų paliekamos 1,5–2 m pradalgės. Tokio pat pločio pradalgės paliekamos greta važiuojamosios kelio dalies, kad aukštesnė žolė nevirstų į gatvę, netrukdytų pėstiesiems ar dviratininkams. Likę plotai paliekami natūralūs.
Specialistai pažymi, kad erkių skaičių natūraliai reguliuoja jomis besimaitinanti gyvūnija: kirstukai, varlės, rupūžės, driežai, įvairių rūšių paukščiai, plėšrūs vabzdžiai (pvz., piktvabaliai, parazitinės vapsvos), skruzdėlės, vorai, kurie geriau išgyvena kuo natūralesnėje aplinkoje.
TEGYVUOJA ZOLE !
