Aivija naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad ligos simptomų visiškai nejautė, tačiau ligą išdavė vos vienas simptomas.
Netikėtai užčiuopė guzelį
Ji pasakoja, kad visada buvo energinga, gyveno įprastą gyvenimą, kol vieną dieną užčiuopė guzelį krūtyje.
„Tuo metu buvau pradėjusi siekti tikslų sporte, norėjau dalyvauti varžybose, tad turėdavau intensyvias ir tikrai sunkias treniruotes, kuriose atiduodavau visą save. Gyvenau trenerio sudėliotame režime, kuris pareikalaudavo nemažai fizinių bei psichologinių pastangų, kurių man tikrai netrūko, tad jei nebūčiau užčiuopusi guzelio krūtinės srityje, nė nebūčiau įtarusi, kad sergu.
Neturėjau jokių gretutinių ligų. Laikiau visada save sveika, nes praktiškai nesirgdavau, na, nebent labai retais atvejais, kai aplankydavo nedidelė sloga ar gerklės perštėjimas, ko net nelaikyčiau sirgimu. Tikras sirgimas mano manymu yra tada, kai jau nuo blogumo sunku pakilti iš lovos“, – pasakoja moteris.
Aivija užčiuopusi guzelį, apsilankė pas gydytoją, ten jai atliko daug tyrimų ir atsakymą ji gavo prieš pat gražiausias metų šventes – gruodžio 21 dieną. Tą dieną jį sužinojo, kad jai yra pirmos stadijos krūties vėžys.
„Gydytoja nurodė, kad dabar jau ruošimės operacijai, tik dar nebuvo iki galo aišku, kokiai, nes turėjome sulaukti tyrimų atsakymų iš genetikų, jie plačiau turėjo pakomentuoti ar manyje plintantis darinys, ar ne. Pirminio atsakymo teko laukti iki sausio 5 dienos, kol priims tyrimui, o pagrindinį genetikų atsakymą gavau prieš pat operaciją – sausio 19 d.
Atsakymas buvo suteikiantis nemažai vilčių, jame buvo nurodyta, kad darinys nėra plintantis, tad jis bus išoperuotas, o kartu su juo ir keletas limfmazgių.
Labai džiaugiuosi, kad man paskirta gydytoja buvo orientuota į greitį, tad kol turėjau laukti eilėje pas genetikus, jie gruodžio 29 d. su komisija turėjo susitikimą aptarti esamą situaciją. Įprastai komisija susėda tik po genetikų atsakymo“, – džiaugiasi moteris.
Skubus siuntimas į vėžio institutą išgąsdino
Per pirmą patikrinimą, kai Aivija kreipėsi echoskopui ir išgirdo žodžius, jog ją skubiai siunčia į Nacionalinį vėžio institutą, moterį apėmė didžiulis išgąstis ir baimė. Ji buvo įsitikinus, kad žodis „skubiai“ reiškia, kad situacija yra labai bloga.
„Likau šokiruota ir vos tik išėjau iš kabineto, pasipylė ašaros. Nenorėjau su niekuo kalbėti, niekam nieko pasakoti, važiavau namo taksi ir žiūrėjau bukai per langą. Buvo labai sunku suprasti ar viskas, kas vyksta, yra tiesa. Grįžusi namo nurimau, įjungiau šaltą protą ir pasidariau savas išvadas.
Susidėliojau, kad aš dar neturiu atsakymų, o jau pergyvenu, neatmečiau ir to, jog galbūt gydytoja išrašė skubų siuntimą norėdama man kuo greičiau padėti? Ramiai analizuodama situaciją priėmiau sprendimą, kad vadovausiuosi tik gautais konkrečiais atsakymais, o ne prielaidomis. Po šios analizės visos emocijos kaip mat išgaravo ir pasijaučiau kur kas ramesnė.
Kol buvo atlikti visi tyrimai, į viską ir žiūrėjau tik palaipsniui ir konkrečiai, niekaip nebandydama savęs įbauginti ar nustumti į aukos vaidmenį. Tačiau neilgai trukus mane pasiekė galutinis tyrimu rezultatas – jums vėžys.
Labai gerai pamenu tą akimirką. Visą informaciją priėmiau labai ramiai, be jokio graudulio, nerimo ar baimės, tiesiog mintyse pasakiau sau, jeigu man skirta ši liga, vadinasi aš pajėgi tai pereiti ir viską įveikti.
Nuo šiol gyvenimas šiek tiek keičiasi, nes turiu saugoti savo energiją, kuri man reikalinga kovai su liga. Net pati gydytoja atėjusi po operacijos nusistebėjo mano stiprybe, kurią matė sakant diagnozę.
Minėjo, kad žmonės reaguoja labai įvairiai, vienus užplūsta stiprios emocijos, kiti sudirgsta, o aš, kaip ji įvardino „mano Aivija“ žinią priėmė labai ramiai.
Aš ir pati save nustebinau jog ramiai viską išklausius, nuskubėjau atlikti tos dienos treniruotės ir vėliau vykau į darbus. Nors viduje ir žinojau, kad ties šia akimirka baigiasi mano pasiruošimas varžyboms ir prasidės kiek kitokia kelionė, tačiau tai nesustabdė manęs laikytis užsibrėžtų tikslų, bei rutinos“, – su liūdesiu prisimena dieną, kai išgirdo diagnozę.
Tolimesnis gydymas dar neaiškus
Aivija suprato, kad su šia diagnoze jos viduje atsirado stipresnis šios akimirkos pojūtis, realus situacijų matymas. Jai buvo labai svarbu išlaikyti vidinę ramybę.
Moteris nenorėjo blaškytis, klausyti ar skaityti kitų žmonių istorijų, ar juolab su jomis tapatintis, tad visada stengėsi teisingai girdėti kiekvieną gydytojos pasakytą žodį ir neperfrazuoti jo savo galvoje taip, kad jie neįgautų kitokios prasmės:
„Tikslas buvo matyti tik realų vaizdą, nesikurti iliuzijų ir gyventi pagal jausmą, o ne pagal faktą. Nors ir buvo priskirta man diagnozė, tačiau jaučiausi sveika, tad tuo pojūčiu ir vadovavausi.“
Dėl tolimesnio gydymo Aivija yra laukime, nes neseniai buvo atlikta operacija. Po operacijos yra atliekamas darinio tyrimas, kurio atsakymas leis spręsti dėl tolimesnių veiksmų.
Gydytoja bandė nuspėti, jog galimai gali būti taikomas hormoninis švitinimas, tačiau ji linkusi remtis konkrečiais tyrimo rezultatais, tad moteris turi jų sulaukti, o tada ir paaiškės, koks ir kiek laiko trunkantis gydymas bus skiriamas.
„Labai noriu palinkėti kiekvienam, kuris susidūrė su šia liga, kad pirmiausia išlaikyti švarų protą, matyti tik realų vaizdą, aiškiai girdėti kiekvieną gydytojo ištartą žodį ir neinterpretuoti savo galvoje jų kitaip.
Nesikurti iliuzijų, susitelkti į jausmą viduje tą akimirką ir suprasti save nuo psichologinių iki fizinių pojūčių. Kiek įmanoma susitelkti į vidinę ramybę, tikėti ir nepasiduoti prieštaringoms nuomonėms, kurių visgi sunku išvengti būnant šiame kelyje.
Nesitapatinti su kitų ligų istorijomis, o eiti tik savo keliu, stebint savo vidinę būseną ir atliekamus veiksmus. Taip pat puoselėti savo energiją ir išreikšti kūnui pagarbą, nes jam reikės atlikti tikrai nelengvą darbą“, – nuoširdžius palinkėjimus skiria moteris.
