Kalbėdamas apie gražiausias metų šventes, Merūnas pabrėžia – tai metas, kai daug dėmesio skiriama tradicijoms, kurias ne tik puoselėja kartu su žmona Erika, bet ir perduoda vaikams. „Jeigu savo vaikams to neperduosi, niekas už tave to nepadarys“, – sako dainininkas.
Dainininko variklis – meilė
Dar prieš Kalėdas aplanko šiluma ir gruodžio pradžia Merūnui visuomet pažymėta viena tradicija – dalyvavimu „Išsipildymo akcijos“ paramos koncerte. Šiemet į sceną jis lipo su daina iš naujausio albumo.
Jis atviras – sukurti šią dainą paskatino ir skaudžios šių metų netektys, ir momentai, kai pradėjo svarstyti, galbūt eina ne tuo keliu ir metas pokyčiams.
„Atrodo, vienu momentu pajutau, kad galbūt reikia galvoti apie naują sferą, gal keisti kažką gyvenime, bet laikas parodė, kad reikia mylėti tai, ką darai. Iš didelės meilės šeimai, iš didelės meilės savo darbui, žmonėms, kurie klauso ir palaiko“, – atvirai sako Merūnas.
Ir jo sudainuota daina gimė iš paties gražiausio jausmo, kuris verčia pasaulį suktis – meilės, šimtus metų aprašomos poetų, apdainuojamos dainių ir net tyrinėjamos mokslininkių. Tikros, nuoširdžios ir nesuvaidintos meilės tiems, kurie visada šalia.
„Mes nepabėgsime nuo šio jausmo, jis vis tiek aplanko gyvenime. Aš matau, kaip vaikai myli savo tėvus, kaip vaikai myli mus su Erika, kaip mes juos mylime – kiek daug meilės aplink.
Šeimoje būna visokiausių krizių, stotelių, stabtelėjimų, pamąstymų, ką veiki šiame gyvenime, vaikai tave labai sukonkretina ir gyvenime atrandi tikslą“, – šiltai apie šeimą kalbėjo pašnekovas.
Visus sunkumus atperka vaikų apkabinimai
Merūnas neslėpdamas sako, kad muzikantams kurti ir puoselėti šeimą – sunku, nes darbas darbą veja, tenka ilgesniam laikui išvykti į svečias šalis.
Dar rudenį ne vieną mėnesį jam teko praleisti atskirai nuo šeimos, nes turėjo išvykti į Dubliną, vasario mėnesį teks išvykti į Šveicariją, nes pasirašytas penkių mėnesių trukmės kontraktas. Tačiau su šypsena priduria – meilė nugali visus sunkumus:
„Tris metus aš gyvenau be savo, kaip sakau, tranzitinio gyvenimo, labai daug laiko praleista su šeima. Tai didžiulis džiaugsmas viduje, bet vaikai tada neturi supratimo, kad tėtis turi keliauti, toks darbo pobūdis.
Jiems suvokti tą pusantro mėnesio, kai buvau Dubline, buvo labai sunku. Sunku muzikantams šeimą turėti, labai sunku, bet jeigu šeima puikiai supranta, kai meilė liejasi per kraštus, viską įmanoma suderinti. Nelengva šiai dienai, kol jie dar labai mažyčiai, bet užaugę, manau, supras.“
Jis su šypsena prisimena dieną, kai po netrumpo laiko tarpo sugrįžo ten, kur geriausia – į namus, kur laukia šeima ir skuba apkabinti vaikai. „Kai grįžau, pamačiau jų dideles ašarotas akis. Kai jie apkabina, kai spaudžia prie savęs, supranti, kad nėra nieko geriau“, – šypsosi.
Šeimoje puoselėjamos Kalėdų tradicijos
Kad ir kiek tektų bastytis po pasaulį, per Kalėdas visi keliai veda į jaukius namus, kur susiburia šeima, kur brangiausi žmonės susėda prie bendro šventinio stalo, o tie, kurie negali būti kartu, vis tiek arti – širdyse ir mintyse:
„Labai svarbu per šventes nepamiršti artimiausių. Ta diena ypatinga – prisimeni tuos, kurie išėjo, tuos, kurie naujai į tavo gyvenimą – draugai ar giminės, kurias anksčiau nežinojai, kad turi, bet jos ateina į tavo gyvenimą. Tai labai metaforiška ir gili šventė.“
Vitulskių namuose Kalėdų akcentu tampa ne dovanos, o bendrystė. Ir savo vaikams jie skiepija, kad Kalėdos yra ne dovanų, o buvimo kartu šventė, kuriai tvirtą pagrindą padeda iš kartos į kartą keliaujančios tradicijos, kurios gyvos net tada, kai gyvųjų tarpe nebėra jų pradininkų.
„Tai yra laikas, kai gali kartu gaminti maistą, bendrauti, pakalbėti, kas praeitais metais nutiko, ką mes kitais metais galime nuveikti vieni dėl kitų gražaus. Ir tai mus labai stipriai augina. Prisimeni, kas prie stalo buvo prieš 10, 20 metų, kaip pats vaikystėje visa tai piešei ryškiomis spalvomis, tikėjimu, kad kita diena bus dar geresnė.
Nors atrodo, kad šeima bus visą gyvenimą, bet taip kartais nutinka, kad savų netenki, bet tradicijos išlieka. Labai mažų mūsų šeimos beliko, iš mano pusės labai mažai – sesuo, teta, iš Erikos pusės daugiau, bet tai irgi vertini.
Ir kai vaikai atsiranda gyvenime, tu žinai, kad kažkada jie bus su savo žmonomis, su savo vaikais, reikės didesnio stalo, reikės daugiau laiko vieni kitiems, o kam daugiau jį skirti, jei ne artimiausiems?“, – šyptelėdamas sako Merūnas.
Linkėdamas visiems gerų švenčių, dainininkas kviečia nepamiršti padaryti mažą dovanėlę brangiausiems – padovanoti ne daiktą, o tai, kas išties brangu – savo laiką.
„Visiems gražių švenčių, nepraraskite tikėjimo vieni kitais ir, kaip sako suvalkiečiai, ačiū už šventes, bet geriau mažytė dovanėlė. Mažytė dovanėlė reiškia investiciją į vaikus gerais darbais, į savo aplinką.
Nepamirškite mažą dovanėlę savo patiems artimiausiems padovanoti, kad ir skambutį ir pasveikinimą su šventėmis“, – linkėjo žinomas dainininkas, operos solistas Merūnas Vitulskis.
