Tačiau rimtesnė alergija kilo Astos 14-mečiui sūnui. „Grįžau iš greitosios pagalbos priėmimo, nes 14 metų, niekam nealergiškas vaikas, suvalgė veganišką baltyminį batonėlį ir ėmė dusti, nors tos pačios firmos batonėlį valgė dieną mokykloj ir nieko nenutiko“, – pasakoja moteris.
Ji sako, kad bandė lyginti ir dieną ir vakare valgytų batonėlių pakuotes, tačiau didelių skirtumų nepastebėjo.
Organizmo reakcijos – ne visada alergija
Vis dėlto Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja alergologė Kotryna Linauskienė sako, kad dažnai niežulį, bėrimą ar kitokią organizmo reakciją ar simptomus vadiname alergijomis, o tai – tikrai ne visada teisinga diagnozė. Patvirtinti alergijas, sako gydytoja, galima tik atlikus tyrimus.
Įvykus neaiškioms, nerimą keliančioms reakcijoms alergologė rekomenduoja kreiptis į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą, kad situacija būtų individualiai įvertinta, atlikti reikalingi tyrimai.
„Mamos atveju, įtarta alergija maistui, tačiau vertinant pateiktus duomenis negalime atsakyti, kas yra tikslus kaltininkas. Reikia įvertinti situaciją detaliau, o tam reikalinga gydytojo konsultacija. Tačiau alergija maistui gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems“, – sako K. Linauskienė.
Pasak jos, pagrindiniai maisto alergenai vaikams yra pienas, vištos kiaušinis, žuvis, riešutai, vėžiagyviai ir soja. Suaugusiesiems dažniausi maisto alergenai yra žuvis, riešutai ir vėžiagyviai. Tačiau suaugusiesiems anafilaksinę reakciją dažnai sukelia ir kiti veiksniai.
„Dažniausiai anafilaksinės reakcijos priežastimi būna vartojami vaistai ar plėviasparnių vabzdžių (bičių ar vapsvų) įgėlimai. Taigi, tai, kas įvyko mamai, kol neįrodytas kaltininkas ir įdėmiai neįvertinta visa buvusi situacija, galime vadinti ūmia dilgėline, kurios priežastis suaugusiems dažniausiai nėra susijusi su maisto alergija“, – paaiškino K. Linauskienė.
Patvirtinti alergiją galima tik tyrimais
Alerginėms reakcijoms, sako alergologė, būdingas atkartojamumas. Pavyzdžiui, jei turite alergiją žemės riešutams, reakcija įvyks kiekvieną kartą juos valgant.
„14-mečio vaiko atveju – jei valgė tokius pat batonėlius, tą pačią dieną, ir vieną kartą reaguoja, o kitą – ne, kyla klausimų ar tai alergija“, – paaiškino gydytoja.
K. Linauskienė sako, kad įtarus alergiją reikėtų gydytojo specialisto konsultacijos, kurios metu būtų atlikti reikalingi tyrimai bei pateiktos rekomendacijos, kaip nustatytų alergenų išvengti.
„Konsultacijos metu pirmiausia įvertinami paciento skundai, buvusios reakcijos praeityje. Tyrimai dažniausiai pradedami nuo odos dūrio mėginių. Jei jie neigiami, atliekami kraujo tyrimai. Jeigu šių testų nepakanka alergijai įrodyti ar paneigti, galimi provokaciniai mėginiai.
Provokacinis mėginys su maistu, įtariamu sukėlusiu reakciją, diagnozuojant maisto alergiją yra svarbiausias tyrimas, tad, pavyzdžiui, jei vaikui odos dūrio mėginiai su įvairiais įtartais galimais maisto alergenais yra neigiami, tą patį batonėlį jis suvalgo dozuotomis porcijomis per tam tikrą laiką gydymo įstaigoje, gydytojų alergologų ir klinikinių imunologų priežiūroje“, – apie tyrimus papasakojo gydytoja.
Vien paciento istorijos, priduria ji, dažnai nepakanka. „Patvirtinti, kad esi alergiškas, galima tik tyrimais. Pradedant odos dūrio mėginiais, kraujo tyrimais iki molekulinio lygmens, o esant poreikiui ir provokaciniais vartojimo mėginiais gydymo įstaigoje.“
Alergijos gali atsirasti nepriklausomai nuo amžiaus
Gydytoja sako, kad alergijos vis dėlto gali atsirasti bet kuriame amžiuje, o tai lemia pokyčiai imuninėje sistemoje.
„Pavyzdžiui, su įkvepiamais alergenais. Su žiedadulkėmis kontaktuojame kiekvienais metais žydint augalams, su namų dulkių erkėmis namuose, kasdien. Kontaktuojame daug sezonų, bet įvykus pokyčiams imuninėje sistemoje pradedame iškreiptai, per stipriai reaguoti į žiedadulkes alerginiam rinitui būdingais simptomais: čiauduliu, akių ir nosies niežuliu, ašarojimu, nosies užburkimu ir skaidriomis išskyromis iš nosies“, – sako K. Linauskienė.
Alergijos, sako gydytoja, gali ir išnykti, o net ir teigiamas tyrimas nebūtinai reiškia, kad pajausite alergijos simptomus – kartais įsijautrinęs žmogus gali neturėti simptomų ir alergeną toleruoti.
