Draugija akcentuoja, jog jų pateikiama informacija nėra klinikinės gairės, todėl jų nerekomenduojama taikyti konkretiems pacientams. Sprendimas skiepytis turi būti priimamas individualiai, pasitarus su gydančiu gydytoju, kuris žino ligos istoriją, pacientui taikytą gydymo taktiką.
Ar visiems širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms rekomenduojama skiepytis nuo COVID-19, ar yra išimčių?Svarbu, kad visi širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai būtų paskiepyti nuo COVID-19. Skiepijimas negarantuoja, kad žmogus nesusirgs COVID-19, bet sumažina sunkios ligos eigos (kai reikalingas gydymas ligoninėje) ir mirties nuo šios infekcijos riziką.
Širdies ligomis sergantys asmenys turi didesnę riziką mirti nuo COVID-19, nes veikdama įvairiais mechanizmais, infekcija sukelia didelį stresą širdžiai, įskaitant ir sukeliamą uždegiminę širdies pažaidą. Todėl visi pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, turėtų skiepytis nuo COVID- 19 ligos, kai tik sulaukia pasiūlymo.
Vakcinacija nuo šios infekcijos ypač reikalinga sergant ligomis, kurios sutrikdo širdies veiklą ir kraujo apytaką, pavyzdžiui, krūtinės angina, prieširdžių virpėjimu, širdies nepakankamumu, po širdies priepuolių, plaučių embolijos, atliktos širdies transplantacijos, insulto, praeinančio smegenų išemijos priepuolio (PSIP), taip pat sergantys įgimtomis širdies ligomis.
Kokią įtaką širdies veiklai ar esamai širdies patologijai gali daryti COVID-19 vakcina?
Per neilgą laiką sukaupti klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad vakcinacija nuo COVID-19 ligos nedaro įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai. Po vakcinos suleidimo širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys asmenys nurodo tokius pačius nusiskundimus, kaip ir visi kiti paskiepyti žmonės: skausmas injekcijos vietoje, silpnumas ir nuovargis, galvos skausmas, raumenų skausmas ir šaltkrėtis.
Porą dienų po vakcinacijos ranka gali būti įtempta ir skausminga. Silpnumą ir šaltkrėtį sukelia imuninės sistemos reakcija į viruso baltymus, patekusius į organizmą. Tačiau tai nereiškia, kad vakcina sukėlė COVID-19 infekciją.
Po antrosios vakcinos dozės organizmo atsakas į vakciną gali būti dar stipresnis, todėl asmenys, sergantys sunkiomis širdies ligomis, sukeliančiomis dusulį ramybės metu, gali pasijusti prasčiau, reaguodami į pakilusią kūno temperatūrą ir gripą primenančius simptomus.
Šie nemalonūs simptomai dažniausiai būna trumpalaikiai, trunka iki paros, juos veiksmingai sumažina acetaminofenas (paracetamolis) ir gausesnis skysčių vartojimas. Bet kurio ligonio, taip pat ir sergančio širdies ir kraujagyslių ligomis, būklę gali labai pabloginti sunkios alerginės reakcijos į vakciną. Tiesa, jų pasitaiko išimtinai retai — vienam iš 2 mln. paskiepytųjų.
Vakcinacijos nauda neišmatuojamai persveria galimų sunkių alerginių reakcijų riziką, todėl skiepytis rekomenduojama.
Ar yra informacijos, kad COVID-19 vakcinos sąveikautų su kardiologiniais vaistais?
Kol kas nėra duomenų apie COVID-19 vakcinų nepageidaujamą sąveiką su širdies ligoms gydyti skirtais vaistais, todėl prieš vakcinaciją ir po jos paskirtų kardiologinių vaistų vartojimo nereikia nutraukti. Jei pacientas vartoja kraujo krešėjimą mažinančius vaistus, vakcinos sušvirkštimo vietoje gali atsirasti ryškesnis paraudimas, patinimas ir mėlynė.
Jeigu pacientui atlikta širdies transplantacija ir jis vartoja imunosupresantus, ar gali šie vaistai sąveikauti su COVID-19 vakcina?
Šiuo metu pasaulyje registruotų vakcinų nuo COVID-19 ligos sudėtyje nėra gyvų virusų, todėl vakcinos negali sukelti COVID-19 infekcijos, net jei individo imuninė sistema silpna ar nuslopinta imunosupresantų. Šiandien naudojamos vakcinos nuo COVID-19 ligos susideda ir genetinės medžiagos, kuri įsiskverbia į žmogaus ląstelių vidų ir stimuliuoja viruso spyglio baltymo sintezę.
Šis baltymas nepavojingas žmogui, nes jis yra tik viruso dalelė, o ne pats virusas. Tačiau jis suaktyvina individo imuninę sistemą kaip svetimkūnis ir verčia ją gaminti gynybinius antikūnus. Po vakcinacijos į kūną patekus tikram COVID-19 virusui, imuninė sistema jį iškart atpažįsta ir neutralizuoja iš anksto priruoštais antikūnais. Gynybinis atsakas į spyglio baltymą būna toks stiprus, kad COVID-19 virusas suardomas.
Silpnesnę imuninę sistemą turintys asmenys vangiau reaguoja į vakciną, jų imuninė apsauga susidaro silpnesnė, todėl jie ir paskiepyti turėtų rūpestingiau saugotis, kad neužsikrėstų koronavirusu. Kol kas visiems paskiepytiems asmenims būtina ir toliau dėvėti apsaugines veido kaukes, laikytis saugaus atstumo, dezinfekuoti rankas ir laikytis kitų saugumo rekomendacijų.
Žmogus vartoja kraujo krešėjimą mažinančių vaistų ir kasmet skiepijasi nuo gripo. Gripo vakcina švirkščiama po oda, o ne į raumenis, siekiant sumažinti kraujavimo riziką. Ar COVID-19 vakcina švirkščiama į raumenis? Kaip sumažinti galimo kraujavimo riziką?
Daugelis širdies ligomis sergančių pacientų vartoja antikoaguliantus. Tai vaistai, mažinantys kraujo krešėjimą, pavyzdžiui, varfarinas (K vitamino antagonistai) arba vadinamieji tiesioginio veikimo geriamieji antikoaguliantai (rivaroksabanas, apiksabanas, dabigatranas, edoksabanas). Kai kurie pacientai gydomi antitrombocitiniais vaistais, pavyzdžiui, aspirinu, klopidogreliu, tikagreloru turi didesnę kraujavimo riziką po traumos, netgi po vaisto ar vakcinos injekcijos į raumenis.
Kraujo krešėjimą mažinančius vaistus vartojantys asmenys injekcijos vietoje gali pastebėti audinių paburkimą ar kraujo išsiliejimą (mėlynę). Todėl ištraukus adatą, dūrio vietą reikia stipriai prispausti vatos ar binto gabalėliu ir palaikyti mažiausiai dvi minutes. Pacientą reikia perspėti, kad dūrio vietoje gali susiformuoti hematoma. Kitaip nei gripo, COVID-19 vakcina švirkščiama į raumenis.
Ar širdies ligos padidina alerginių reakcijų riziką pasiskiepijus nuo COVID- 19 ligos?
Tokių duomenų kol kas nėra. Širdies liga sergantis pacientas turėtų informuoti savo gydytoją ar skiepijimo komandos narius, jei anksčiau yra patyręs sunkių anafilaksinių reakcijų į skiepus. Po skiepo injekcijos, visi paskiepyti pacientai turi būti bent 15 minučių stebimi dėl galimų šalutinių reakcijų. Skiepyti nerekomenduojama karščiuojančių asmenų.Vienintelis draudimas arba kontraindikacija skiepytis bet kuria vakcina nuo COVID-19 ligos yra žinoma alergija vakcinos sudedamosioms medžiagoms. Apie šias medžiagas žinos skiepijimo centre, kuriame jūs būsite skiepijami.
Ar po pirmosios vakcinos injekcijos žmogus gali sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą, pavyzdžiui, ar gali laisvai bendrauti su kitais žmonėmis, ar privalo nešioti kaukę?
Vakcinų nuo COVID-19 ligos veiksmingumas siekia 75–95 proc., tai reiškia, kad vakcinacija negali visiškai apsaugoti nuo užsikrėtimo koronavirusu ir COVID — 19 ligos, tačiau vakcina sumažina riziką sirgti sunkia infekcijos forma.
Kol kas neaišku, ar paskiepytas asmuo gali perduoti virusą (užkrėsti) kitam asmeniui. Remdamiesi negausiais mokslinių tyrimų duomenimis ir klinikine patirtimi (stebint COVID-19 liga persirgusius asmenis), galime daryti prielaidą, kad vakcinacija apsaugo nuo viruso perdavimo.
Vis dėlto, net ir paskiepytiems asmenims rekomenduojama paisyti infekcijos prevencijos priemonių: dėvėti apsaugines veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo viešose vietose, rūpestingai dezinfekuotis rankas. Paskiepijus pagal pilną vakcinacijos schemą, patikimas prieškovidinis imunitetas atsiranda ne anksčiau nei po 10 dienų.
Nuo COVID-19 infekcijos skiepijama du kartus nustatytais laiko intervalais. Ar abu kartus būtina skiepyti ta pačia vakcina ar galima skirtingomis?
Rekomenduojama, kad abu kartus būtų skiepijama ta pačia vakcina. Kai kuriais atvejais tenka skiepyti ir skirtingomis vakcinomis, pavyzdžiui, jei pirmosios vakcinos nebėra rinkoje, neregistruota arba neaišku, kokia vakcina žmogus buvo paskiepytas pirmą kartą. Visos šiandien dienai naudojamos vakcinos nuo COVID-19 ligos yra paremtos spyglio baltymu, todėl tikėtina, kad netgi panaudojus skirtingas (skirtingų gamintojų) vakcinas susidarys patikimas imunitetas.
Kas atsitiktų, jeigu žmogus nebūtų paskiepytas antrąja vakcinos doze rekomenduojamu laiko intervalu?
Jau pirmoji vakcinos dozė per 12 dienų sukuria atsparumą COVID-19 infekcijai, tačiau antroji dozė reikalinga atsparumui sustiprinti. Pfizer/BioNT atlikti tyrimai parodė, kad po 21 dienos paskiepijus antrąja šios kompanijos sukurtos vakcinos doze įgyjamas apie 95 proc. imunitetas prieš šią infekciją.
Nėra ištirta, ar praėjus 21 dienai po pirmosios dozės išlieka imunitetas prieš COVID-19 ligą ir kokio jis stiprumo, tačiau tikėtina, kad tam tikra apsauga nuo COVID-19 išlieka ir po pirmosios vakcinos dozės praėjus daugiau kaip trims savaitėms. Astra Zeneca nurodo, kad intervalą tarp pirmosios ir antrosios vakcinos dozių padidinus iki 8–12 savaičių apsauginis imunitetas netgi padidėja.
Daugelis šalių, norėdamos greičiau pirmąja doze paskiepyti kuo daugiau žmonių, didina laiko intervalą tarp pirmosios ir antrosios dozių, tačiau laikosi nuostatos, kad šis intervalas negali būti ilgesnis kaip 12 savaičių. Tokia praktika reiškia, kad didelė dalis žmonių, paskiepytų tik pirmąja doze, ilgesnį laiką (kol gaus antrąją dozę) nebus pakankamai apsaugoti nuo COVID-19 infekcijos. Be to, tokia taktika gali skatinti atsparių vakcinai koronaviruso padermių atsiradimą.
Ar pasiskiepijęs suaugęs asmuo, sergantis širdies liga ir turintis jaunesnių nei 18 metų vaikų, jis galėtų užsikrėsti nuo neskiepytų vaikų, jeigu šie susirgtų šia infekcija?
Vakcinacija nuo COVID-19 ligos apsaugo nuo sunkių ligos formų ir mirties nuo šios infekcijos, tačiau visiškai neeliminuoja užsikrėtimo rizikos. Vaikai sunkiomis COVID-19 ligos formomis serga ar miršta labai retai. Net ir pasiskiepiję asmenys, ypač turintys gretutinių lėtinių ligų, turėtų išlikti budrūs ir skatinti vaikus laikytis asmens higienos, saugiai elgtis buityje ir viešose vietose, siekiant sumažinti užsikrėtimo ir viruso perdavimo riziką. Jei vis dėlto vaikas užkrėstų paskiepytą vyresnį šeimos narį, pastarasis veikiausiai sirgtų nesunkiai, o mirties rizika būtų reikšmingai mažesnė.
Autorius: prof. Raimondas Kubilius
Šaltinis: infocovid.lt
