Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, per sunkumus einanti moteris atvirai išliejo jausmus – apie pastaruoju metu patirtą psichologinį ir emocinį smurtą, apie ašaras, užplūstančias ne dėl fizinio skausmo, o susikaupusių ir uždarytų emocijų.
„Šiandien buvau masaže, tokiame giliame raumenų masaže, dvi valandas, ir ką aš dariau masažo metu? Verkiau, nes aš jau nebegaliu. Ir žinote, aš verkiau ne iš fizinio skausmo, o iš savo visų uždarytų emocijų, nes kūnas turi atmintį. Ir tos visos mano emocijos, kurios buvo uždarytos, tai yra viskas psichosomatika.
Aš patyriau labai daug psichologinio ir emocinio smurto paskutiniu metu. Aš jau nebežinau, kiek aš jau ištversiu ir ar išvis ištversiu. Ir dabar aš suprantu žmones, kurie skambina į „Jaunimo liniją“ – dabar aš juos suprantu labai puikiai. Ir aš jau nebežinau nei ką daryti, nebežinau…“, – emocijų neslėpė K. Meseguer.
Nepraleiskite to pro akis
Vis daugiau žmonių prabylant apie psichinės sveikatos svarbą, sunkiais gyvenimo momentais svarbu žinoti, kad nesame vieni ir suprasti ženklus, kada metas kreiptis pagalbos.
Specialistai įspėja, kad tokiose situacijose svarbu atkreipti dėmesį į pirmuosius prastos emocinės būklės ženklus, tokius kaip elgesio pokyčiai, miego sutrikimai ir emocijų kaita, nes jie gali rodyti, kad žmogus išgyvena sudėtingą laikotarpį.
Psichologė Beata Pučinskaitė anksčiau TV3 Žinioms kalbėjo, kaip atpažinti, kad žmogui gali būti reikalinga pagalba. Jos teigimu, elgesio pokyčiai gali būti požymis, jog žmogui reikalinga psichologinė pagalba.
„Pavyzdžiui, žmogus buvo pakankamai emocionalus ir staiga kažkaip [tapo] apatiškas, niekas neįdomu, jokių emocijų nepatiria. Tai irgi gali būti ženklas“, – sakė psichologė B. Pučinskaitė.
Tokiu atveju neužtenka pasakyti „viskas bus gerai“. Jos teigimu, žmonės, išgirdę šią frazę, nenori atsiverti ir kalbėti apie savo emocijas.
„Žinojimas, kaip prieiti prie žmogaus, kad galim su juo išbūti, nereikia situacijos iš karto kažkaip labai sutvarkyti. Padėti jam prisiminti, ką jis jaučia kūne, pakvėpuoti kartu su juo. Patikinti, kad žmogus nemirs nuo panikos atakos“, – akcentavo psichologė.
Pagalba arčiausiai paciento – psichikos sveikatos centrai
Atsidūrus sunkiose gyvenimo situacijose svarbu nelikti vieniems ir, jei reikia, kreiptis pagalbos.
Apie tai, kur ir kokios Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos psichologinės ar psichiatrinės pagalbos galima kreiptis, išgyvenant psichologinę krizę, anksčiau savo interneto svetainėje dalijosi Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerija.
Pirmiausia, ką reikėtų padaryti, prireikus psichinės sveikatos paslaugų, – kreiptis į savo psichikos sveikatos centrą. Dažniausiai tokie centrai yra gydymo įstaigoje, kurioje žmogus prisirašęs ir gauna šeimos medicinos paslaugas.
Psichikos sveikatos centruose pirminio lygio paslaugos juose prisirašiusiems gyventojams yra apmokamos ligonių kasų, joms gauti siuntimo nereikia.
Jeigu šeimos medicinos paslaugas teikianti įstaiga psichikos sveikatos centro neturi, ji turi suteikti galimybę savo pacientams šias paslaugas gauti kitame psichikos sveikatos centre.
Pacientai gali pasirinkti bet kurį, sutartį su ligonių kasa turintį psichikos sveikatos centrą toje pačioje teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje, kurioje gauna šeimos medicinos paslaugas, ir jame prisirašyti.
Psichikos sveikatos centruose paslaugas teikia specialistų komanda: gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas.
Pacientams teikiama būtinoji medicinos pagalba, nustatomi ir gydomi psichikos bei elgesio sutrikimai, užtikrinama ilgalaikė priežiūra sergantiesiems lėtiniais sutrikimais.
Taip pat teikiamos pirminio lygio psichologinės ir psichoterapinės paslaugos pacientui, šeimai ar grupei – jos padeda keisti elgesį, požiūrį ir stiprinti psichikos sveikatą.
Pirminė ambulatorinė psichikos sveikatos priežiūra gali būti teikiama pacientų namuose, jei dėl sveikatos būklės jie negali atvykti į psichikos sveikatos centrą.
Pacientai gali gauti ir nuotolines paslaugas. Pavyzdžiui, nuotoliniu būdu gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, identifikavęs pacientą, gali tęsti gydymą anksčiau paskirtais vaistais, skirti pakartotinius tyrimus, pagal juos koreguoti gydymą. Medicinos psichologas nuotoliniu būdu gali teikti psichologines konsultacijas.
Sudėtingesni atvejai
Kai žmogui reikia pagalbos, kurios negali suteikti psichikos sveikatos centras, pacientui yra išduodamas siuntimas pas antrinio ar tretinio lygio specialistus arba gultis į ligoninę.
Pavyzdžiui, kai vien ambulatorinis gydymas neefektyvus, o gydyti ligoninėje nebūtina arba kai po gydymo ligoninėje pacientui reikia tam tikros tęstinės pagalbos, žmonės gali būti siunčiami gauti psichoterapijos ar psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų. Jomis siekiama pagerinti psichikos ir elgesio sutrikimų gydymo veiksmingumą ir kokybę.
Gali būti taikoma individuali ar grupinė psichoterapija, žaidimų, muzikos terapija, ergoterapija. Į specialistų komandą gali būti įtraukiamas socialinis darbuotojas, užimtumo specialistas, kineziterapeutas.
Specializuotos paslaugos
Nuo pernai metų liepos Lietuvoje diegiama ambulatorinė specializuoto psichologinio konsultavimo paslauga, kurią apmoka ligonių kasos. Ši paslauga, kurios trukmė 45–60 minučių, iki 12 kartų per kalendorinius metus gali būti skiriama žmonėms, kurių pačių arba kurių artimųjų sveikata labai pasikeitė, todėl sunkūs emociniai išgyvenimai gali neigiamai paveikti psichiką.
Esant poreikiui skiriama papildomų konsultacijų. Pavyzdžiui, žmonėms, sergantiems onkologinėmis ligomis, tėvams, gimus naujagimiui su sunkiais sveikatos sutrikimais, įvykus persileidimui, žmonėms, patyrusiems nudegimų, kai gresia neįgalumas, sergantiems tam tikromis neurodegeneracinėmis ar retomis ligomis, ir jų artimiesiems.
Gauti specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugos gali siųsti gydytojas, kuris gydo paciento pagrindinę ligą. Specializuotas psichologines konsultacijas teikia medicinos psichologas. Šiuo metu jas galima gauti Nacionaliniame vėžio centre, Klaipėdos universiteto ligoninėje, jas ruošiasi įdiegti ir kitos įstaigos.
Skubi pagalba
Skubi psichologinė ar psichiatrinė pagalba psichikos sveikatos centruose yra teikiama be eilės jų darbo valandomis. Psichikos sveikatos centrų ne darbo laiku pagalbos galima kreiptis nemokamomis telefono linijomis, internetu ar pasirinktose gydymo įstaigose.
Informacija apie tai skelbiama:
- iniciatyvos „Tu esi“ interneto svetainėje,
- psichikos sveikatos portale „Pagalba sau“,
- ligonių kasų interneto svetainėje
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
