Restauruoti dokumentai bus saugomi Lietuvos ypatingajame archyve.
Anot archyvo, sutvarkius ir aprašius dokumentus, jie bus suskaitmeninti ir paskelbti interneto svetainėje „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas“.
Dokumentai aptikti kasant smėlį
Vieni dokumentai aptikti 2022 metų balandį Prienų rajone, miškelyje šalia Nemuno, netoli Pociūnų. Kasant smėlį rasta metalinė dėžutė, kurioje buvo 1945–1952 metais Marijampolės ir Prienų rajonuose veikusios Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės dokumentai.
Radinys Lietuvos ypatingąjį archyvą pasiekė tik po kelių mėnesių.
„Be dėmesio palikti dokumentai per tą laiką perdžiūvo ir tapo tokie trapūs, kad nuo menkiausio prisilietimo byrėjo į smulkiausius gabaliukus. Deja, bet gana didelės dalies rastų dokumentų būklė buvo tokia bloga, kad jų nepavyko restauruoti“, – pranešė Lietuvos ypatingasis archyvas.
Kita dalis dokumentų rasta 2023 metų birželį Kauno rajone, miškelyje netoli Rokų poligono. Tuomet kasant žemę aptikta artilerijos sviedinio gilzė, uždengta sutrūnijusiu mediniu dangčiu.
Gilzės viduje buvo pluoštelis drėgnų, dėmėtų, spalvą pakeitusių, storu purvo sluoksniu padengtų popieriaus lapų.
Atlikus apžiūrą nustatyta, kad tai Tauro apygardos Žalgirio rinktinės, 1945–1952 metais veikusios Suvalkijoje ir Kauno rajone, dokumentai.
Blogos fizinės būklės Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentai buvo sudėti į šaldiklį, kur laukė restauravimo pradžios.
Lietuvos kultūros tarybai šiemet skyrus finansavimą, iki tol šaldiklyje laikytus Lietuvos partizanų dokumentus restauravo Lietuvos centrinio valstybės archyvo specialistai.
Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
