Rugsėjo mėnesį, bendraudamas su naujienų portalu tv3.lt, Viktoras pasakojo, kad išgirsta grėsmingos ligos diagnozę sulėtino jo gyvenimo tempą, mat jis visada daug dėmesio ir laiko skyrė įvairioms socialinėms akcijoms, renginiams, savanorystei.
„Toje kovoje turbūt sunkiausia ir yra tai, kad nieko negali daryti. Ne tai, kad truputį ką nors darai, ne – tu negali daryti visiškai nieko... Bet aš nepasiduodu, planuoju, ką veiksiu vėliau. Dabar yra labai geras laikas mąstyti, kurti, užsirašyti idėjas.
Dėl sustojusių darbų ir renginių tikrai ne vieną kartą graužė sąžinė, ypač, kai vakarai būna sunkesni. Tada dažniausiai pradedi galvoti – kodėl man taip, juk galėčiau dabar dirbti, inicijuoti kokią akciją ar dar ką nors daryti. Bet neprarandu vilties, tikiu, kad po Naujų metų Viktoras galbūt vėl grįš į savo ritmą ir darys dalykus, kurie bus įdomūs“, – tą kartą sakė kaunietis.
Klaidą pripažįsta
Jis dalijosi savo istorija ir dėkojo žmonėms už jam siunčiamas pozityvias mintis, maldas bei finansinę pagalbą. O norinčių padėti Viktorui tikrai netrūko. Šiandien jis nurodo, kad geros valios žmonės jam tuo metu paaukojo apie 7 tūkstančius eurų, tačiau pinigų reikėjo toli gražu ne sunkios ligos gydymui.
„Aš nesergu vėžiu ir nesirgau. Ar tai buvo apgaulė? Taip. <...> Nekaltas postas užaugino didelį burbulą, informacija vis plito, o aš klimpau gilyn. Galiausiai suprasdamas, kad mano menkos padengtos antstolių skolos jau nebeištaisys skriaudos, kurią padariau visai visuomenei.
Prisidengęs liga, pasinaudojau jūsų gerumu“, – į savo draugus ir pažįstamus socialiniame tinkle vasario 5 dieną kreipėsi Viktoras.
Susisiekus su pačiu vaikinu, jis patvirtino, kad apie ligą melavo, dabar to labai gailisi ir visais įmanomais būdais bando ištaisyti šią padėtį.
„Nė vieno nekaltinu, esu tik aš vienas, kuris tai padariau. Dabar darau viską, kad tai atitaisyčiau tiek fizine, aišku, moraline [prasme] gal kiek sunkiau... Pats kreipiuosi į psichologą, laukiu skambučio dėl susitikimo, susiradau dar papildomą darbą. Tokius dalykus po truputėlį turiu atitaisyti.
Padaryta didelė klaida, ją visiškai pripažįstu. Dabar komentuoja, kad jaučiuosi auka, – tikrai ne. Dabar jau nebesijaučiu, tuo metu jaučiausi. Dabar mano tikslas yra visa tai atitaisyti, atiduoti ir visa kita...“, – sunkiai rinkdamas žodžius tv3.lt portalui sako Viktoras.
Taip pat jis priduria, kad apie ligą melavo ir savo artimiesiems, todėl dabar skaudžiausia yra dėl to, kaip jaučiasi jie.
Draugai patyrė šoką
Jis tikina, kad dabar pats dėl šio melo jaučiasi siaubingai, o tokį vaikino, kuris buvo pripažintas ir Kauno miesto geradariu, poelgį suprasti sunku visiems.
„Daug apmąstau, daug sapnuoju, daug košmarų ir su kiekviena diena vis labiau suprantu, kokią nepataisomą žalą padariau.
Ką dabar darau, tai linkiu stiprybės visiems draugams, nes tokį šoką patirti... Aišku, aš pats kaltas, draugai niekuo kalti. Jiems dabar tikrai yra sunkus etapas. Dabar jau tikrai yra tas etapas, kai patikrini, kurie buvo su tavim dėl populiarumo, kurie buvo su tavim dėl to, kad esi Viktoras Jermolovas.
Po kiek laiko bus aišku, kas bus su tavim, kai būsi tiesiog Viktoras. Neteisiu nei vieno, kuris atsiriboja, nes žinau, kad jie skaudžiai nukentėjo. Kad ir kiek pinigų grąžinsiu, aš žinau, kad nebegrąžinsiu žalos“, – sako kaunietis.
Mano, kad tai psichologinės žaizdos
Jis priduria, kad ieškos pagalbos pas psichologą, mat mano, kad tokio nepateisinamo jo elgesio priežastys slypi kur kas giliau.
„Tikiu, kad psichologai tikrai atras didesnių žaizdų. Ir merginos mirtis, ir jos mamos nusižudymas, ir paauglystės visi tokie dalykai. Aš visą gyvenimą nepripažinau, kad aš psichologiškai turiu sutrikimų kažkokių. Visada bandydavau įrodyti, kad aš galiu, galiu išlipti iš to.
Man reikia pagalbos. Draugai ir anksčiau, po tų mirčių, jau sakė, kad reikia, bet aš nesikreipiau. Galimai galbūt viena iš priežasčių, kodėl aš taip padariau... Čia tik mano paties asmeniniai vidiniai pamąstymai ir, aišku, džiugu, kad yra kas nenusisuka.
Tikrai tas palaikymas, negaliu slėpti, jis yra didokas palyginus su tokia situacija, kokia žala yra padaryta jiems patiems. Gaila tų žmonių, kurie aukojo, kurie serga tokiomis ligomis. Dabar tas kelias dienas po paviešinimo pradedu suprasti, kokią bėdą užtaisiau Lietuvai, tam tikroms sferoms. Bus ką veikti, kaip sakoma, ateinančiam laikui.“
„Ir aš dar pats nežinau, kodėl...“
Viktoras teigia, kad mintis atskleisti tiesą kirbėjo ne kartą, tačiau vis nugalėdavo baimė, o jis pats ne kartą galvojo ir apie pasitraukimą iš gyvenimo:
„Tokios mintys kirbėjo jau nuo vėlyvo rudens, bet tiesiog kažkas buvo užvaldę, tas kipšas. Viskas augo, tas burbulas augo nuo to posto, atsirado žiniasklaida ir viskas augo. Viską buvo sunkiau sustabdyti.
Gal po to posto būtų ir pasibaigę viskas, bet tuo metu nesupratau, kokia liga tai yra. Nors dar prieš metus su komanda rinkau nuo tos ligos nukentėjusiems pinigus... Daug nepaaiškinamų faktų. Daug kas klausia, kodėl? Ir aš dar pats nežinau, kodėl...
Ta baimė slėgė ir, aišku, rinkausi tą paprasčiausią variantą, kad jeigu atimsiu sau gyvybę, nereikės nei prieš nieką teistis – kas bus padaryta, tas bus padaryta. Tos mintys kirbėjo, bet liko baimė. Dabar džiaugiuosi, kad ta yla išlindo iš maišo ir suprantu tas pasekmes, žmonių pasipiktinimą.
Palyginus su tais dviem ar trimis paskutiniais mėnesiais... Yra netgi lengviau, kai daugiau žmonių žino. Sunkiausia buvo, kai niekas nežino ir nežinai, nuo ko pradėti. Tuo metu buvau toks silpnas. Dabar esu pasiryžęs viskam, visiems Linčo teismams. Jeigu reikės, būsiu ir nuteistas. Taip, turėsiu pradėti naują gyvenimą, bet čia tokios pasekmės ir aš esu pasiruošęs jas visas atitaisyti.“
Pinigus žada grąžinti
Pokalbio metu Viktoras užsimena, kad bene labiausiai jam finansiškai padėjusiam Naujosios Akmenės klubui „Akmenietė“ jis skolingas maždaug 3,5 tūkst. eurų. Vaikinas sako, kad pirmiausia suaukotus pinigus grąžins būtent šiai organizacijai, o tada ir savo draugams bei pažįstamiems.
„Bendra suma siekia apie 7 tūkstančius. Tai aš netgi turiu tokį planą susidėliojęs, kaip visą tai padengsiu ir kokiu būdu. Dabar didžiąją dalį savo turto tiesiog bandysiu parduoti, daiktus, kurie ir dėl karantino nėra labai reikšmingi daiktai.
Kad tuos pinigus žadu grąžinti, tai tikrai. Tą pinigų sumą pirmiausia turiu atiduoti „Akmenietei“, nes jie rinko iš Akmenės krašto žmonių. Tada galiausiai draugams, kurie aukojo“, – sako Viktoras ir priduria, kad dabar ieškosi ir papildomo darbo, kad tik greičiau galėtų atlyginti finansinę žalą jo liga patikėjusiems žmonėms.
