Jis pasakojo, kad viena pacientė skundėsi, kad po koronavirusinės infekcijos jai prasidėjo migrenos priepuoliai. „Analgetikų poveikis buvo menkas, bet sesers naudojami migrenos gydymui vaistai tikrai padėjo. Nejaugi koronavirusas gali būti migrenos priežastimi?“ – pasakojo profesorius.
Apie tai išsamiau – Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. J. Kalibato komentaras.
Dideliam optimizmui dar ne laikas
Nežiūrint to, kad didžiausias problemas, susijusias su koronavirusine pandemija, jau išsprendėme, bet dideliam optimizmui, atrodo, dar tikrai ne laikas, nes SARS-CoV-2 po savęs daugeliui persirgusių ilgam laikui palieka savo vizitinę kortelę – pokovidinį sindromą, arba ilgąjį COVID’ą.
Neseniai atlikta sisteminė apžvalga 31 mokslinių tyrimų iš įvairių pasaulio šalių parodė, jog net 49 proc. žmonių, persirgusių COVID-19, praėjus 4 mėn. nuo ligos pradžios, dalis koronavirusinės infekcijos simptomų neišnyksta, o kai kada net ir sustiprėja. Tarp dažniausiai pasitaikančių tokių simptomų, kaip nuovargis, kosulys, dusulys, raumenų skausmai, galvos skausmai užima 5 vietą, kas sudaro net 18 proc. atvejų. Turint omenyje, kad pasaulyje persirgusių COVID-19 asmenų skaičius viršija 1 milijardą, ilgojo COVID’o galvos skausmai tampa didžiule medicinine ir finansine problema.
Pavyzdžiui, vien tik JAV 4 mln. darbingo amžiaus žmonių negali dirbti dėl pokovidinio sindromo, kas šaliai sudaro šimtus milijardų dolerių nuostolio, jau neskaičiuojant papildomo sveikatos apsaugos sistemos apkrovimo. Todėl, matomai, niekam neturėtų kelti nuostabos, kad šiuo metu viso pasaulio mokslininkai daug dėmesio skiria pokovidinio sindromo nagrinėjimui.
Dėmesio centre – galvos skausmas
Galvos skausmai, kaip vienas iš ilgojo COVID’o simptomų sulaukia ypatingo dėmesio, nes dabar, dominuojant omikron, galvos skausmai būna dažniau, negu užsikrėtus koronaviruso alfa ar delta atmainomis. Be to, galvos skausmai gali būti vieninteliu pokovidinio sindromo simptomu. Jeigu koronavirusinės infekcijos ūmios fazės metu pacientui atsiradę galvos skausmai klinicistams ypatingo nerimo nekėlė, nes paaiškėjo, kad tai neblogas prognostinis simptomas, nes rodė gerą imuninės sistemos atsaką į virusą. Nustatyta, kad pacientai, kuriems buvo galvos skausmai, rečiau patekdavo į reanimacines palatas, buvo ženkliai mažesnis mirtingumas.
Tačiau lėtiniai galvos skausmai ilgojo COVID’o metu tikrai apsunkina pacientams gyvenimą bei didina šeimos gydytojų apkrovimą. Pastebėta, kad pacientams, kuriems ir anksčiau gyvenime retkarčiais užeidavo galvos skausmai, prasidėjus pokovidiniam sindromui, šie skausmai tapo intensyvesni. Nustatytas taip pat ryšys tarp uoslės praradimo ir galvos skausmų. Praėjus keliems mėnesiams po pasveikimo pacientams, kuriems prieš tai buvo uoslės praradimas, net 50 proc. dažniau buvo registruojami galvos skausmai.
Dažniau vargino tuos, kurie COVID-19 sirgo sunkiai
Kur kas dažniau taip pat stebėti galvos skausmai tiems, kuriems buvo sunki koronavirusinės infekcijos eiga ir išsivystė plaučių uždegimas, kas sąlygojo fibrozinius procesus, dėl ko pablogėjo kraujo įsotinimas deguonimi. Registruota taip pat nemažai atvejų, kada po užsikrėtimo koronavirusine infekcija pacientams, kurie jau sirgo migrena, pokovidinio sindromo metu migrenos priepuoliai pasunkėjo. Ypatingą mokslininkų susidomėjimą sukėlė tipiškų migrenos skausmų atsiradimas ilgojo COVID’o metu tiems pacientams, kurie niekuomet nebuvo sirgę migrena. Juk koronavirusas daugiausiai pažeidžia kvėpavimo takų epitelį, plaučių alveoles.
Kokiu būdu šis virusas gali pažeisti trišakį nervą, kuris migrenos patogenezėje turi didžiulę reikšmę. Gerai žinoma, kad koronaviruso įsiskverbimui į ląstelės vidų svarbų vaidmenį vaidina angiotenziną konvertuojantis enzimas (ACE2), kuris tarnauja kaip receptorius viruso prisitvirtinimui prie ląstelės paviršiaus. ACE2 gausu kvėpavimo takų gleivinėje, todėl SARS-CoV-2 pagrindinis taikinys yra kvėpavimo sistema. Bet išsamesni tyrimai parodė, kad ACE2 yra ir trišakio nervo sensorinėse galūnėlėse, todėl per nosies gleivinę koronavirusas gali patekti ir į trišakio nervo branduolius, sutrikdyti skausmo neuronų kontrolę ir retrogradiniu būdu keliauti toliau į centrinę nervų sistemą.
Todėl drąsiai galima teikti, kad šis virusas yra ir neurotropinis. Dalis mokslininkų taip pat atžymi, kad pokovidinio sindromo metu yra padidėjęs citokinų kiekis, todėl galima aktyvacija trišakio nervo kraujotakos, kas irgi gali turėti įtakos migreninių skausmų atsiradimui ar sustiprėjimui. Migrenos priepuolius pasaulyje yra patyrę arba patiria šimtai milijonų žmonių. Labai gaila, bet, atrodo, kad SARS-CoV-2 šį skaičių gali gerokai padidinti.
