1. Nupjauta žolė
Jei kieme turite ekologišką pievelę, nupjovę žolę būtinai surinkite nuopjovas – jas galėsite panaudoti sode. 1–2 cm ilgio žolės nuopjovos puikiai tinka nuo piktžolių apsaugančiam mulčiui, o taip pat jose yra azoto, kuris daugeliui augalų yra labai reikalingas.
2. Piktžolės
Visai kaip nupjauta žolė, daugelis sode esančių piktžolių turi daug vandenilio, kuris yra puiki trąša. Bėda ta, kad išravėjus piktžoles tikrai nenorėsite vėl jų palikti sode, kad jų ir vėl pridygtų. Ką daryti? Pasigaminkite piktžolių arbatos. Į kibirą iki ketvirčio prikraukite piktžolių, kurias neseniai išravėjote. Tuomet pripilkite vandens ir palikite mirkti savaitę ar dvi. Kai vanduo paruduos (kaip arbata), šį skystį naudokite kaip trąšą.
3. Virtuvės atliekos
Atliekas iš virtuvės ir sodo išnaudokite protingai – pasigaminkite komposto. Kompostas maistines medžiagas išleidžia po truputį, todėl gerai kompostuojamas sodas be papildomų trąšų gali išgyventi net ir metus ar dvejus. Kompostas taip pat padeda dirvai išlaikyti drėgmę, o tai – labai svarbu karštu ir sausu vasaros metu auginant daržoves.
4. Mėšlas
Mėšlo būna įvairiausių rūšių – karvių, arklių, vištų ir net šikšnosparnių. Visos mėšlo rūšys turi daug vandenilio ir kitų maistinių medžiagų, bet jį naudoti reikia atsargiai. Šviežias mėšlas yra labai rūgštingas ir jame gali būti daugiau maistinių medžiagų, nei reikia jūsų daržui, todėl augalai gali net nudegti. Geriausia naudoti kompostuotą mėšlą – jame maistinių medžiagų ir rūgščių yra mažiau, todėl net ir jo padauginus tik pagerės dirvos vandens išlaikymas, o augalai nebus pažeisti. Laukti ilgai nereikės – mėšlas labai greitai virsta puikia bekvape trąša.
5. Medžių lapai
Užuot nuvytusius medžių lapus šlavę ir krovę į maišus sodo kampuose, panaudokite juos savo daržui tręšti. Medžių lapuose yra daug mineralų, kurie pritraukia sliekus, sulaiko drėgmę ir palengvina sunkią dirvą. Medžių lapus galima naudoti dviem būdais: arba įarkite juos į dirvą (jei auginate augalus vazonuose – įmaišykite į į pirktinį kompostą), arba naudokite juos kaip mulčią augalų tręšimui bei piktžolių stabdymui.
6. Kavos tirščiai
Kavos tirščius galima panaudoti įvairiausiais būdais, o tręšimas – vienas jų. Daugybė augalų, pavyzdžiui, šilauogės, rododendrai, rožės ir pomidorai labai mėgsta rūgštingą dirvą. Todėl kavos tirščiais galima rūgštinti dirvą. Tai daryti galima keliais skirtingais būdais – arba dirvos paviršių nubarstyti kavos tirščiais, arba iš tirščių pasigamint „kavos“ ir ja palaistyti daržą. Tokiai „kavai“ reikės šešių puodelių panaudotų kavos tirščių – juos savaitę pamirkykite vandenyje, o tada naudokite rūgštingumą mėgstantiems augalams laistyti.
7. Kiaušinių lukštai
Jei kada darže esate naudoję kalkes, tuomet žinote, kokią naudą jos teikia – kalkės mažina dirvos rūgštingumą, todėl tinka tiems augalams, kurie rūgštingos dirvos nemėgsta, o taip pat teikia augalams kalcį, kuris yra svarbi maistinė medžiaga. Pačios kalkės yra visiškai natūrali trąša, kurios galite įsigyti atskirai, bet jei norite pataupyti, kalkių teikiamus privalumus galima išgauti ir kitais būdais. Paprasčiausiai nuplaukite panaudotus kiaušinių lukštus, juos sutraiškykite ir naudokite sode kaip trąšą. Pasirodo, kiaušinių lukštai sudaryti iš 93% kalcio karbonato, o tai – tiesiog mokslinis kalkių pavadinimas. Taigi, kiaušinių lukštai – labai naudinga medžiaga!
8. Bananų žievelės
Bananus valgome todėl, kad juos yra daug kalio, bet kalį taip pat mėgsta rožės. Tiesiog užkaskite banano žievę dirvoje prie rožės krūmo, kad ji natūraliai kompostuotųsi. Rožei augant bananų žieves „laidokite“ viršutiniame dirvos sluoksnyje. Abu šie metodai augalui suteiks jam labai reikalingo kalio.
