Nepaisant to, kad ir aplinkiniai, ir komandos draugai teikė pagalbą, vėliau gaivinimą tęsė medikai, 27-erių lietuvio gyvybės išsaugoti nepavyko.
Kaip elgtis staiga sustojus širdžiai ir kodėl būtina reaguoti čia ir dabar, anksčiau tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR pasakojo“ Santaros klinikų kardiologė profesorė Žaneta Petrulionienė, o apie būdus, kaip atitolinti staigios mirties riziką.
Nuo to neapsaugotas nė vienas
Prof. Ž. Petrulionienė laidoje teigė, kad yra kelios sąlygos, kada imtis intensyvios fizinės veiklos yra pavojingiausia – tada kyla didžiausia rizika sustoti širdžiai.
„Neikite stipriai sportuoti, jei jūs neišsimiegojote, pervargote, jeigu jūs keletą naktų dirbote, nemiegojote.
O jaunimui sakau, kad jeigu iš vakaro buvo labai stiprus vakarėlis, jeigu vartojote alkoholį ir nemiegojote, tai kitą dieną stipriai sportuoti tikrai nereikėtų, todėl, kad tokiais atvejais rizika patirti įvykį padidėja“, – aiškino ji.
Be to, nemažai įtakos turi ir stresas – kiekvieno patiriamo streso metu į kraują pliūpteli streso hormonų:
„Būtent streso hormonai, katecholaminai, paveikia širdies raumenį ir gali sustoti širdis nuo labai didžiulio streso hormonų pliūpsnio į kraują.“
Gydytoja pastebi liūdną tendenciją – tokių staigių mirčių atvejų vis daugėja, tačiau laiku ir tinkamai suteikta pagalba yra svarbiausias veiksnys, galintis išgelbėti gyvybę.
„Visuomenė turi žinoti ir turi mokėti suteikti pirmąją pagalbą iš karto, čia ir dabar, jeigu žmogui įvyko staigi širdinė mirtis, jis prarado sąmonę, sukniubo.
Tai būtina daryti kuo greičiau, nelaukiant, nes buvo, deja, ir liūdnų atvejų, kai žmonės tiesiog nesusigaudė, nesugebėjo, nemokėjo, nepasiryžo, gal bijojo laiku pradėti teikti pagalbą“, – teigė Ž. Petrulionienė.
Tai žinoti būtina
Įvykus staigiai širdinei mirčiai itin svarbu nedelsti, svarbi ne tik kiekviena minutė, bet ir sekundė:
„Labai svarbu užtikrinti gaivinimo ankstyvą pradžią, iš karto, nes priešingu atveju kartais būna, kad širdelė pradeda veikti, tačiau užtrukus ir užgaišus nukenčia galvos smegenys.“
Pats būtiniausias veiksmas tokiu atveju – išorinis širdies masažas. Ž. Petrulionienė primena, kad bet kokiu atveju, tai turi būti pirmas veiksmas, kurio imamasi.
„Svarbu jį pradėti iš karto, kad aprūpinti deguonimi, maisto medžiagomis, krauju visus organus ir ypatingai galvos smegenis, todėl, kad efektyvus išorinis širdies mažas tai užtikrina.
Gana ilgai galima tęsti išorinį širdies masažą – arba kol bus atneštas, surastas automatinis širdies defibriliatorius, arba kol atvažiuos greitoji medicinos pagalba.
Tokiu atveju mes išgelbėsime širdies veiklą, mes išgelbėsime galvos smegenis, išgelbėsime žmogaus gyvybę“, – aiškino kardiologė.
Kol vienas asmuo atlieka išorinį širdies masažą, kitas šalia esantis asmuo taip pat turi imtis veiksmų – kviesti greitąją medicinos pagalbą, ieškoti arčiausiai esančio defibriliatoriaus:
„Defibriliatoriai kabo labai, labai daug kur žmonių susibūrimo vietose, ten, kur yra tikimybė, kad įvyks staigi širdinė mirtis ir reikės pagalbos.
Šiuolaikiniai defibriliatoriai labai gudrūs, jie kalbantys įvairiomis kalbomis ir gali patys pasakyti, ką reikia daryti.
Bet noriu pabrėžti, kad nereikėtų pulti pradėti bėgioti, ieškoti, kur padėtas defibriliatorius. Kažkas ieško, bet vienas žmogus turi iš karto pradėti išorinį širdies masažą.“
Prof. Ž. Petrulionienė pastebi, kad susidūrus su tokiais atvejais ir paklausus, kas pradėjo gaivinimą, dažniausiai pasigirsta atsakymai pareigūnai, apsaugos darbuotojai, bendradarbiai ar studentai, praėję pirmosios pagalbos mokymus.
Gebėjimo suteikti pirmąją pagalbą svarbą kitoje „Sveikatos DNR“ laidoje pabrėžė ir profesorius, kardiologas docentas Pranas Šerpytis.
„Kur daugiausiai žmonių numiršta? Namuose. Ne kažkur darbe, nors būna ir darbe, bet dažniau namuose, todėl ir kalbama, kad reikia kuo daugiau žmonių išmokyti pirmosios pagalbos“, – teigė docentas.
Ragina rūpintis sveikata
Paklaustas, ar galima išvengti staigios mirties, profesorius pastebi, kad kai kurių atvejų negali paaiškinti net mokslas, tačiau atidėti jos tikimybę įmanoma – reikia mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, o statistika negailestinga – nuo jų miršta daugiau nei 50 proc. lietuvių.
P. Šerpytis pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių ligos vis jaunėja, o čia nemažą vaidmenį žaidžia genetika – jei šeimoje yra sergančiųjų šiomis ligomis ir iki 50 metų yra įvykę staigių mirčių, kyla tris kartus didesnė rizika susidurti su staigia mirtimi.
„Tai – genetika, mes jos nepakeisime, amžiaus taip pat nepakeisime, bet galime pakeisti modifikuojamus rizikos veiksnius, kaip arterinį kraujo spaudimą. <...>
Jeigu mes matuotume arterinį kraujo spaudimą ir palaikytume jį normalų, Lietuvoje insultų 10 kartų mažiau būtų, miokardo infarktų – šešis kartus mažiau. Arterinis spaudimas tiek turi įtakos“, – laidoje kalbėjo kardiologas ir pridūrė, kad arterinis kraujo spaudimas neturi viršyti 140/90 mmHg.
Dar vienas svarbus rodiklis, kurį būtina palaikyti normos ribose – cholesterolio kiekis. Kaip pastebi docentas, cholesterolis savaime nėra bloga medžiaga, tačiau kai jo yra per daug, sparčiau vyksta aterosklerotiniai procesai.
Širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina ir pastovus, lėtinis stresas, kuris, kaip sako P. Šerpytis, sugraužia mus iš vidaus.
Profesorius ragina rūpintis sveikata, saugoti širdį ir nepraleisti progos sudalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje.
Ji skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų imtinai, tereikia apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris atliks tyrimus įvertins riziką susirgti šiomis ligomis, o, prireikus, nusiųs į specializuotus tinklus išsitirti išsamiau.
