pranas šerpytis

„YouTube“ turinio kūrėjas, TV3 realybės šou „ne(VISKAS) ĮSKAIČIUOTA“ dalyvis Antanas Jakimavičius, žinomas kaip AntanasJ, išgyvena skaudžią netektį. Vyras neteko savo bendravardžio tėčio, žinomo turinio kūrėjo Antano. Skaudus įvykis nutiko šeimai atostogaujant Vietname. Antanui išėjus pabėgioti į paplūdimį, jam dar tik einant gatve, ištiko širdies smūgis.

Su stresu susiduriame kasdien – jį patiriame ir darbo, ir namų aplinkoje, o nerimą keliančios mintys dažnai nepalieka ramybėje net ir atitolus nuo stresinių situacijų. Ilgesnį laiką užsitęsęs stresas tampa lėtinis ir gali kelti grėsmę sveikatai – tai yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, darančių įtaką ligoms, tokioms kaip cukrinis diabetas, aukštas cholesterolio lygis, padidėjęs kraujospūdis, taip pat širdies ir kraujagyslių ligos, vystytis.

Pirmadienį Lietuvą apskriejo skaudi žinia – Anglijoje regbio rungtynių metu mirė 27-erių lietuvis Artūras Rudys. Pranešama, kad po susidūrimo su kitu žaidėju jaunam vyrui sustojo širdis. Nepaisant to, kad ir aplinkiniai, ir komandos draugai teikė pagalbą, vėliau gaivinimą tęsė medikai, 27-erių lietuvio gyvybės išsaugoti nepavyko.

Galvos skausmas, svaigimas, apatija gali išduoti kraujospūdžio pokyčius. Profesorius bei kardiologas Pranas Šerpytis sako, kad vos pajutus tokius požymius, būtinai reikėtų pasimatuoti ir įvertini savo kraujo spaudimą. Tai gali padaryti kiekvienas – tereikia namuose turėti matavimo aparatą. P. Šerpytis, ilgametis profesorius ir kardiologas sako, kad matuojant kraujospūdį būtina žiūrėti į tam tikrus skaičius, kuriuos parodo aparatas.

Lėtinis stresas, nejudra, neįpratimas nuosekliai tikrintis sveikatą – tokius vienus iš pagrindinių didžiausių peilių širdžiai įvardija garsus kardiologas prof. Pranas Šerpytis. Be kita ko, jis neslepia, kad yra ir sisteminių bėdų – sveikatos prieinamumas rajonuose gyvenantiems žmonėms turėtų būti geresnis.  Kalbėdamas apie kardiovaskulinę Lietuvos gyventojų sveikatą, profesorius pabrėžė, kad šiandien labiausiai nerimą kelia keli dalykai. Visų pirma – pačių žmonių požiūris.

Balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena. Šią dieną Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis ragina skirti širdies ir kraujagyslių ligų rizikoms įvertinti ir apmąstyti, ką kiekvienas mūsų galime padaryti dėl savo sveikatos.

Nors širdies ir kraujagyslių ligos išlieka didžiausiu lietuvių žudiku, gydytojai apgailestauja, kad dažnas vis dar numoja ranka į pavojingus signalus. To kaina gali būti gyvybė, mat kitą kartą nutikus nelaimei padėti būna sunku. Juo labiau vertinant savo būklę svarbu įsiminti, kad vienas tokių „žudikų“ – miokardo infarktas – gali pasireikšti ir netipiškai. Mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų 2021 m. sudarė 48 proc. visų mirčių Lietuvoje.

Lietuvos šachmatų pasaulį sukrėtė skaudi žinia. Pranešama, kad pirmadienį netikėtai mirė gerai žinomas šalies šachmatininkas, „Margirio” klubo atstovas bei treneris Tomas Tamošiūnas. Vyrui buvo 48-eri. Kaip rašoma klubo svetainėje, po nakties miego sūnų rado be gyvybės požymių kartu su juo Garliavoje gyvenusi mama. Šokiruojančio įvykio aplinkybes tiria medikai. Įtariama širdies perkrova.

Profesorius bei kardiologas Pranas Šerpytis sako, kad kiekvienam iš mūsų, nepriklausomai nuo amžiaus ar sveikatos būsenos, namuose būtina turėti kraujospūdžio matavimo aparatą.  Taip pat jis pabrėžia, kad jį svarbu ne tik turėti, bet ir reguliariai naudotis.  Viešėjęs tinklalaidėje „Sveikatos DNR“, profesorius sakė, kad dažnas nežino, kokius tikslius skaičius turi rodyti aparatas, kad žmogus būtų ramus, jog jo organizme nevyksta pavojingi ar net mirtini pokyčiai.

Lietuvos gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje. Nors žmonės turi galimybę reguliariai pasitikrinti savo sveikatą ir tai padaryti visiškai nemokamai, dažnas pilietis delsia ir į medikus kreipiasi tik tada, kai ligos tampa nebepakeliamos. Deja, padėti tokios būklės pacientui gali būti sunku ar net beviltiška.

Nors lietuvių gyvenimo trukmė pastarąjį dešimtmetį nuosekliai ilgėjo, pandeminiais metais ši tendencija kiek pasikeitė. Nepaisant to, nepasikeitė tai, kad moterys Lietuvoje gyvena ilgiau už vyrus. Gyventojų žudiku numeris vienas toliau išlieka kraujotakos ligos, tačiau neatsilieka ir onkologiniai susirgimai, kurie stipriosios lyties atstovus tiek dažniau susargdina, tiek ir pasiglemžia jų gyvybes. Be to, pandemija įnešė ir pokyčių lietuvių mirčių struktūroje.

Judėjimas – viena pagrindinių žmogaus gyvenimo dalių. Tačiau ne visada pavyksta reguliariai užsiimti fizine veikla dėl laiko, o kartais – ir noro stokos. Sergantieji įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, susiduria su dar didesniu iššūkiu – abejone, ar fizinis aktyvumas yra suderinamas su ligos eiga ir jų vartojamais vaistais.

Įsiminti „auksinių valandų“ terminą ir atpažinti pirmuosius infarkto simptomus turėtų kiekvienas žmogus, kuris jaučia atsakomybę ne tik už savo, tačiau ir aplinkinių, o ypač, artimųjų, sveikatą. Apie tai, kas yra ypač svarbu ir kaip atskirti infarkto požymius nuo insulto, tv3.lt naujienų portalui papasakojo Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis.

Kardiologas Rokas Šerpytis atrodo, kad neturėjo kito pasirinkimo, tik tapti gydytoju – nuo pat mažens dienas leisdavo ir tėčio kabinete ligoninėje, o žaislus neretai atstodavo medicininiai įrankiai. Garsaus kardiologo Prano Šerpyčio sūnus Rokas žengė tėčio pėdomis, nors iš pradžių planas buvo šiek tiek kitoks.

Apie pirmąją pagalbą girdime nuo vaikystės, tačiau dažniausiai nesąmoningai tikimės, kad įvykiai, dėl kurių jos prireikia, mūsų neužklups. Visgi, pirmosios pagalbos gali prireikti bet kuriam iš mūsų, ypač, jei sustreikuoja širdis. Laidoje „Sveikas rytojus“ etiketo ekspertas ir žurnalistas Giedrius Drukteinis pasakojo, kaip atsitiktinai netoliese buvusio praeivio drąsa suteikė jam, ištiktam infarkto, antrą šansą gyventi.

Gydytojai apgailestauja, kad vis dar per mažai žmonių skiria dėmesio savo arterinio kraujospūdžio matavimui. O realybė tokia, kad daugelis nė neįtardami, kad turi padidėjusį kraujospūdį (arterinę hipertenziją), apie tai sužino tik jau įvykus daug rimtesniems organų pažeidimams.

Širdies ir kraujagyslių ligos kasmet šalyje nusineša tūkstančius gyvybių. Tai viena dažniausių mirties priežasčių ir kardiologai sunerimę, mat šių ligų kontrolei didelę įtaką turi atsakingas pacientams paskirtų vaistų vartojimas. Tačiau pacientai neretai pamiršta išgerti medikamentus arba nepaiso gydytojų nurodymų, taip rizikuodami savo gyvybėmis. Kasmet visame pasaulyje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta apie 17 milijonų žmonių. Lietuvoje šios ligos sudaro net 56,1 proc.

Vienas populiariausių Lietuvoje renginių vedėjų, charizmatiškasis Remigijus Žiogas scenoje visuomet būna tikru viesulu ir puikios nuotaikos užtaisu. Tačiau toks nuolatinis užsidegimas neretai skaičiuojamas sveikatos kaina ir grįžus po darbų namo, energijos ir jėgų tarsi nebelieka. Klaipėdoje gyvenančiam žinomam renginių vedėjui, organizatoriui ir trijų vaikų tėvui Remigijui Žiogui prireikė nemažai laiko, kol suprato, kad yra užsisukęs taip, jog organizmas gali vieną dieną imti ir perdegti.

Alinantys karščiai ilgina eiles vaistinėse. Farmacininkai raitojasi rankoves, mat nuo lentynų šluojami ir kraujospūdžio matavimo aparatai, ir įvairios piliulės, o štai širdies lašus vaistininkams tenka pardavinėti kone tiesiai iš dėžių, į lentyną jų net nespėjama dėti. Tiesa, kitoje eilėje – prašantys antibiotikų. Jų pardavimai labai panašūs į žieminius, kai žmones šaltuoju metu laiku kankina viršutinių kvėpavimo takų uždegimai.

Infarktą patyręs etiketo specialistas ir laidų vedėjas Giedrius Drukteinis paleistas iš Santaros klinikų ir šiuo metu jaučiasi kur kas geriau. Pirmadienio vakarą naujienų portalo tv3.lt paklaustas, kaip jaučiasi, jis patikino, kad jau yra išleistas iš ligoninės. Vis tik tai dar nėra gydymo pabaiga. Dabar etiketo specialisto Druskininkuose laukia beveik tris savaites truksianti reabilitacija. „Labai didelės pagyros mūsų sveikatos apsaugos sistemai, profesionaliai ir rūpestingai.

Statistiniais duomenimis, vienas donoras gali išgelbėti septynis žmones. Širdis, inkstai, kepenys, ragenos, plaučiai, kasa – visa tai gali būti persodinta kitam asmeniui. Tereikia pareikšti tokią savo valią artimiesiems.

Statistika Lietuvoje negailestinga – kas antras lietuvis miršta nuo širdies ir kraujagyslių sukeliamų ligų. Tai patvirtina Santarų klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų profesorius kardiologas Pranas Šerpytis. Jo teigimu, statistika yra tokia, kad 56 proc. numiršta būtent nuo šių ligų. „Jei pažiūrėtume kitoje pusėje Baltijos, tai ten šių ligų yra trečdaliu mažiau. Reikia žiūrėti, kas yra ne taip. Mes turime gerinti medicininę pagalbą“, - kalbėjo profesorius.

Kiekvieną pavasarį į gatves išrieda vis daugiau dviračių, dažniau eidami į darbą prasilenkiame su bėgikais, Vilniaus maratonas tampa vos ne nacionaline švente, o mažesnių sportinių ir sveikatingumo iniciatyvų net nesuskaičiuosi – nuo pirtininkų klubų iki gatvės gimnastikos. VU Santariškių klinikų kardiologas prof. Pranas Šerpytis sutinka, kad sveika gyvensena šiandien tapo beveik mados reikalu, tačiau neabejoja, kad su laiku ji taps bendros dvasinės kultūros dalimi.

Paskutinį rugsėjo šeštadienį sostinės Rotušės aikštėje buvo minima Pasaulinė širdies diena, kurios šūkis visoje planetoje – „Vienas pasaulis. Vieni namai. Viena širdis“. Renginio metu vilniečiai buvo skatinami aktyviai ir sveikai gyventi bei rūpintis savo širdies sveikata.

Paskutinį rugsėjo šeštadienį (29 d.) sostinės Rotušės aikštėje bus minima Pasaulinė širdies diena, kurios šūkis visoje planetoje – „Vienas pasaulis. Vieni namai. Viena širdis“. Vilniečiai ir miesto svečiai į Rotušės aikštę kviečiami nuo 11.00 val. Renginio metu vyks sportiniai, kūrybiniai užsiėmimai visai šeimai. Vilniečiai bus skatinami aktyviai ir sveikai gyventi bei rūpintis savo širdies sveikata.

Anksti nustačius sveikatos sutrikimą, jį daug lengviau ir paprasčiau išgydyti. Ilgėjant vyrų gyvenimo trukmei, kiekvienas keturiasdešimtmetis drąsiai gali tikėtis gyventi dar 35 ir daugiau metų. Tačiau jei jie niekuo nesiskundžia, dar nereiškia, kad yra visiškai sveiki. Tikrą sveikatos būklę, remdamiesi tyrimų rezultatais, gali įvertinti tik medikai. Žinoma, jaunam žmogui pakaktų bent kartą per metus atlikti kraujo, šlapimo, kraujospūdžio tyrimus.

Lietuvos širdies asociacija (LŠA) jau antrus metus Lietuvoje įgyvendina kampaniją „Raudona suknelė“, kad atkreiptų visuomenės dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligas, kaip patį didžiausią moterų žudiką. „Raudona suknelė“ – tarptautinė švietėjiška informavimo kampanija, skirta moterų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Šios kampanijos simbolis yra raudona suknelė – tai universalus moterų sveikatos, gyvybės ir dinamiškumo simbolis, o šiuo atveju, tai ir raudonas pavojaus signalas.

Ji aistringa, atkakli, tiesi, atvira, neišsisukinėjanti nuo atsakymų, bet kai ką aiškiai ir ryžtingai pasiliekanti tik sau. Esate kitokios nuomonės? Galite ją pasitikrinti, nes žurnalas GALA kalbėdamas su televizijos laidų vedėja ir prodiusere Rūta Mikelkevičiūte praleido maždaug valandą – lygiai tiek, kiek trunka jos laida Rūta, jūs sudarote labai atkaklios, darbščios ir nuosekliai tikslo link einančios moters įspūdį. Tokia iš tiesų ir esu – to nenuneigsi ir nepaslėpsi.

Lietuvoje katastrofiškai didelis širdies bei kraujagyslių ligomis sergančių žmonių skaičius ir šios ligos pakerta vis jaunesnius žmones. Vieni iš pagrindinių ir labiausiai paplitusių širdies kraujagyslių rizikos veiksnių – kraujospūdis ir pulsas.

Lietuvoje katastrofiškai didelis širdies bei kraujagyslių ligomis sergančių žmonių  skaičius ir šios ligos pakerta vis jaunesnius žmones. Vieni iš pagrindinių ir labiausiai paplitusių širdies kraujagyslių rizikos veiksnių – kraujospūdis ir pulsas. Todėl spalio 8 d. Kaune startuoja visuomeninė sveikatingumo iniciatyva „Nuramink pulsą“, rašoma pranešime spaudai.

Vilniuje surengtos visuotinės sveikatingumo akcijos metu visi norintieji galėjo nemokamai išsitirti cholesterolio kiekį kraujyje Paskutiniąją birželio dieną sostinės Gedimino prospektu vaikščiojo simbolinė giltinė ir ragino praeivius atkreipti dėmesį į cholesterolio problemą. Praktika rodo, kad panašiose akcijose žmonės aktyviai dalyvauja bei domisi sveikatos problemomis, nes paprastai užmiršta tai padaryti kasdien.

Šiandien, birželio 30 d., nuo ryto sostinės gatvėse vaikščios simbolinė giltinė, kuri ragins vilniečius ir miesto svečius atkreipti dėmesį į cholesterolio problemą Lietuvoje bei kvies nemokamai išsitirti jo kiekį kraujyje. Giltinė žmones skatins prisidėti prie visuomeninės sveikatingumo akcijos „Nežudyk savęs – mažink cholesterolį“, kuri vyks nuo 12 val. V. Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės ir nuo 17 val. prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, teigiama akcijos organizatorių pranešime.

Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos ordinais ir medaliais apdovanota maždaug 60 Lietuvos ir užsienio šalių piliečių. Vasario 16-ąją šešiems asmenims įteikti ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai. Sveikindamas apdovanotuosius, prezidentas Valdas Adamkus išskyrė po mirties ordiną gavusį tikinčiųjų teisių gynėją, pasipriešinimo sovietiniam režimui dalyvį arkivyskupą Mečislovą Reinį.

Vis labiau vėstant orams ir greičiau temstant dangui dažnas skundžiasi slogia nuotaika, suprastėjusia sveikata. Kartais atrodo, kad viskas krinta iš rankų. Žmonės nebesusitvarkydami su savimi ieško nesėkmių priežasčių ir neradę jų savyje žvilgteli į dangų. Ne Dievo ieškodami, o Saulės. Pasirodo, ne be pagrindo. Ramus metas Specialistai teigia, kad žmonės jaučia orų permainų, mėnulio fazių poveikį. Įtakos savijautai turi ir Saulė.

Rytoj, rugsėjo 30 d., nuo 11. 00 val. Vilniaus miesto rotušėje (Didžioji g. 31) startuos sveikatingumo šventė seminaru „Bendruomenės ir jų įtaka plėtojant sveikatingumą“. Seminare bus paliestos temos apie stresą ir kaip su juo kovoti, širdies susirgimų profilaktika, sveikos gyvensenos, mitybos ypatumai, tabako žala, burnos higiena, vaikų kūno bei sielos sveikata ir kitos.

Sunegalavęs kardinolas Audrys Juozas Bačkis jau išleistas iš ligoninės. Aukščiausią mūsų šalies Katalikų Bažnyčios hierarchą Vilniaus arkivyskupijos kurijoje esančiuose apartamentuose slaugo vienuolės. Vilniaus arkivyskupas metropolitas A.J.Bačkis blogai pasijuto praėjusią savaitę. Kelias dienas negalavęs kardinolas galiausiai atsidūrė medikų rankose. Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų medikai nustatė, kad sutriko jo širdies veikla.

Prezidentas Valdas Adamkus iš Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų išvyko į namus, šeštadienį pranešė Prezidento spaudos tarnyba. Gydytojai prezidentui rekomendavo porą savaičių vengti didesnio fizinio krūvio. Valstybės vadovas pirmadienį planuoja būti darbe. Penktadienį V. Adamkui Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikose implantuotas širdies stimuliatorius.

50 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad jiems yra padidėjusi infarkto arba insulto rizika – tai rodo rinkos tyrimų ir analizės grupės RAIT atlikta apklausa. Jų nuogąstavimus patvirtina oficiali mirtingumo priežasčių statistika, sakoma pranešime spaudai. Kovo mėnesį Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) užsakymu RAIT atliko tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti Lietuvos gyventojų informuotumą apie širdies ir kraujagyslių ligas bei jų profilaktiką. 50 proc.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir jį lydinti delegacija trečadienį tęsė vizitą Afganistane. Goro provincijos sostinėje Čagčarane J. Olekas aplankė tarnaujančius Provincijos atkūrimo grupės (PAG) karius, taip pat civilius tarnautojus. Ministras domėjosi karių gyvenimo sąlygomis, vykdomomis užduotimis, stovyklos plėtra, provincijos saugumo situacija, PAG bendradarbiavimu su vietos institucijomis ir gyventojų požiūriu į PAG.

Tęsiama Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacija. Sveikatos apsaugos ministro Juozo Oleko, Vilniaus universiteto rektoriaus Benedikto Juodkos ir Vilniaus apskrities viršininko Felikso Kolosausko pasirašytu įsakymu viešoji įstaiga Vilniaus Centro ligoninė prijungiama prie viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos.

"Pagaliau turi pasibaigti mistinė reforma ir prasidėti realūs žingsniai", - pareiškė sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas per ketvirtadienio (04.17) darbo pusryčius su žurnalistais, kurie buvo skirti prisistatymui. Ministras sakė, kad yra apibrėžti keturi svarbiausi ministerijos uždaviniai: visuomenės sveikatos stiprinimas, ypatingą dėmesį kreipiant moksleivių sveikatai, medikų algų didinimas, gydymo įstaigų restruktūrizavimas ir vaistų politikos tobulinimas.