Teigiama, kad 2-3 kartus per savaitę po 10 minučių pabuvus saulėje, galima prisotinti organizmą reikiama vitamino doze. Vis dėlto, gyvenant tokioje geografinėje zonoje, kur saulėtų dienų turime mažai, tai įgyvendinti neįmanoma. Be saulės spindulių, yra dar du būdai, kaip aprūpinti organizmą vitaminu D – tai maistas ir maisto papildai.
Visgi, prieš pradedant rūpintis pakankamu vitamino D kiekiu organizme svarbu suprasti, kokią didelę reikšmę ši medžiaga turi mūsų sveikatai.
Vitaminas D svarbus:
• Normaliai kaulų būklei palaikyti;
• Normaliai raumenų funkcijai palaikyti;
• Normaliai dantų būklei palaikyti;
• Normaliai imuninės sistemos veiklai;
• Normaliai kalcio ir fosforo absorbacijai ir (arba) įsisavinimui;
• Nes atlieka tam tiktą funkciją ląstelių dalijimosi procese.
Itin jautriai į vitamino D trūkumą reaguoja kūdikiai, maži vaikai, nėščios moterys ir vyresnio amžiaus žmonės, tačiau nepaisant šių rizikos grupių, jauni, darbingo amžiaus žmonės taip pat gali itin jautriai pajusti vitamino D trūkumą.
Jei pastebite, kad dažnai sergate peršalimo bei uždegiminėmis ligomis arba lengvai užsikrečiate virusinėmis infekcijomis, tai gali būti vienas iš požymių, jog jūsų organizmui trūksta vitamino D. Taip pat esant šio vitamino trūkumui, jaučiamas nuolatinis nuovargis, apatija, mieguistumas, kamuoja raumenų ir nugaros skausmai, lėtas žaizdų gijimas, ima slinkti plaukai.
Maisto produktai, kuriuose gausu vitamino D
Vitaminą D sudaro dvi jo formos: vitaminas D2 (ergocalciferolis) ir D3 (cholekalciferolis). D2 vitaminą gauname iš augalinės kilmės produktų, o vitaminą D3 – daugiausiai iš gyvulinės kilmės produktų. Pateikiame maisto produktus, kurie išskiriami, kaip vitamino D šaltiniai:
· Lašiša. Tai – riebi žuvis, turinti didelį kiekį vitamino D. 100 gramų lašišos turi 12 mg vitamino D. Renkantis žuvį, mitybos specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį, ar žuvis augo laisvėje, kadangi ne ekologinėmis sąlygomis užauginta žuvis gali turėti didelį kiekį švino, kuris kaupiasi skydliaukėje ir yra pavojingas sveikatai.
· Silkė. Ji gali būti valgoma žalia, konservuota arba marinuota. Kaip ir lašišoje – šioje žuvyje yra didelis kiekis vitamino D.
· Kiaušinių tryniai. Tai puiki alternatyva žmonėms, kurie nevalgo žuvies. Nors didžioji dalis mineralų bei vitaminų yra kiaušinio baltyme, vitaminas D yra randamas būtent trynyje. 100 gramų kiaušinio trynyje yra 4 mg vitamino D. Kiaušinis gali būti puikus pasirinkimas tiek pusryčiams, tiek vakarienei. Vis dėlto, jei į mitybos racioną sunku įtraukti kiaušinius, pabandykite jį valgyti kartu su salotomis arba naudokite kaip garnyrą, pavyzdžiui, paskaninant ryžius.
· Grybai. Jie gamina vitaminą D2. 100 gramų grybų turi 8 mg vitamino D. Grybai gali būti puikus garnyras arba pagrindinis patiekalas, tad jeigu pastebite vitamino D trūkumo požymius – į mitybos racioną rekomenduojama įtraukti ir įvairius grybus.
· Sojų pienas. Kadangi vitaminas D dažniausiai yra tik gyvulinės kilmės produktuose, vegetarai ir veganai turi didelę riziką nukentėti nuo vitamino D trūkumo. Laimei, jo galima rasti ir augaliniuose produktuose, pavyzdžiui, sojų piene. 100 ml sojų pieno yra 1,5 mg vitamino D.
Ar pakanka tik maisto?
Specialistų teigimu, su maistu galime gauti 10-20 proc. reikalingo vitamino D kiekio ir net valgant rekomenduojamus maisto produktus, to dažniausiai nepakanka tinkamam organizmo aprūpinimui vitaminu.
Į savo mitybos racioną įtraukiant maisto produktus, turinčius nemažą kiekį vitamino D, stengiantis dažniau laiko praleisti saulėje ir prie viso to renkantis vieną patikimiausių būdų, padedančių pasirūpinti vitamino D atsargomis – maisto papildus, galime užsitikrinti tvirtą sveikatą. Vienas iš tokių papildų – „Detrical Vitaminas D3 2000 IU“, padedanti organizmą tinkamai aprūpinti vitamino D kiekiu.
Be to, svarbu prisiminti, kad maisto papildai negali atstoti ar pakeisti pilnavertės mitybos, todėl veiksmingiausias derinys – visi trys žingsniai: tinkama mityba, maisto papildai ir laikas gryname ore.
