• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gyventi yra brangu, todėl daugeliui mūsų darbas yra būtinas išgyvenimui. Kadangi daugelis dirba nuo devynių iki penkių, darbovietė dažnam tampa antraisiais namais. Taigi savaime suprantama, kad darbo aplinka gali turėti nemažą poveikį darbuotojų fizinei ir psichinei savijautai.

Gyventi yra brangu, todėl daugeliui mūsų darbas yra būtinas išgyvenimui. Kadangi daugelis dirba nuo devynių iki penkių, darbovietė dažnam tampa antraisiais namais. Taigi savaime suprantama, kad darbo aplinka gali turėti nemažą poveikį darbuotojų fizinei ir psichinei savijautai.

REKLAMA

Darbas šalia bendraminčių gali motyvuoti ir įkvėpti, o štai įstrigus su visiškais peštukais, dažnai yra pastebimas priešingas rezultatas.

Atlikus naują tyrimą buvo įvertinta, kaip toksiška darbo aplinka veikia žmogaus nuotaiką. Tyrėjai nustatė, kad viršininkai, nepaisantys savo darbuotojų psichinės sveikatos, patrigubina jų riziką susirgti depresija.

Žurnale „BMJ Open“ paskelbtu tyrimu buvo bandoma ištirti darbovietės psichosocialinio saugumo klimatą (PSK). Šiuo terminu paprastai yra apibūdinamos vadybos praktikos ir sistemos, skirtos darbuotojų psichinei sveikatai ir saugumui gerinti. Siekdami rasti ryšį tarp vadybos praktikų ir psichinės sveikatos problemų, tyrėjai peržiūrėjo per vienerius metus surinktus duomenis apie darbuotojus Australijoje.

REKLAMA
REKLAMA

Apžvalga atskleidė, kad prasta psichinė sveikata darbe gali būti siejama su atšiauriu PSK. Toks įvertinimas buvo skirtas darbovietėms, kuriose vyrauja prastos vadybos praktikos, vertybės ir prioritetai. Čia darbo reikalavimai būdavo labai dideli, o ištekliai – maži. Nors yra pastebimas ryšys tarp ilgų darbo valandų ir sunkių depresijos atvejų, ilgos darbo dienos ryšys su vidutinio sunkumo depresija buvo ne toks akivaizdus.

REKLAMA

Tyrėjai taip pat nustatė, kad blogos valdymo praktikos didina riziką susirgti depresija. Įmonėse, kurių vadovai, nesugebėjo atsižvelgti į darbuotojų psichinę sveikatą, paprastai yra pastebima daugiau patyčių ir perdegimo atvejų.

„Duomenys rodo, kad įmonės, kurios nesugeba atlyginti ar neįvertina savo darbuotojų sunkaus darbo, kelia nepagrįstus reikalavimus ir nesuteikia autonomijos, padidina savo darbuotojai riziką susirgti depresija, – sakė pagrindinė tyrimo autorė dr. Amy Zadow iš Pietų Australijos universiteto. – Mes taip pat pastebėjome, kad patyčios darbo aplinkoje neigiamą poveikį turi ne tik aukai, bet ir skriaudėjui bei kitiems komandos nariams, matantiems tokį elgesį. Tokiu atveju, visi to paties padalinio darbuotojai neretai patiria perdegimą.“

Depresija serga daugiau nei 264 mln. žmonių visame pasaulyje, ir nors gydymas yra prieinamas, atvejų skaičius ir toliau išlieka didelis. Tačiau tokių kaip šis tyrimų įžvalgos gali padėti sumažinti atvejų skaičių, skatinant geresnes vadybos praktikas ir palankesnį darboviečių psichosocialinį klimatą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų