Augant koronaviruso susirgimams viena Europos šalis – Austrija, Italija, Nyderlandai – ryžtasi įvesti griežtesnes pandemijos valdymo priemones, viena jų – ir visuotinis karantinas.
Nors pastarosios savaitės nuteikia viltingai – COVID-19 atvejų, protrūkių, hospitalizuojamų asmenų skaičiai Lietuvoje mažėja, ekspertai įspėja, kad atvejų kritimo sparta jau yra sulėtėjusi. Be kita to, naują nerimą kelia užsikrėtimų skaičiaus ugdymo įstaigose augimas.
Vertindamas epidemiologinę situaciją sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys konstatavo, kad vaikų sergamumas bus vertinamas ypač atidžiai ir nors apskritai požymiai yra geri, neperšokus griovio siūlė nesakyti „op“.
„Į ką labiausiai turime atkreipti dėmesį šią ir kitą savaitę – tai yra sugrįžusius mokinius, nes nepaisant bendrų skaičių mažėjimo tendencijos, jei pažiūrėsime į amžiaus grupę nuo 9 m. ir vyresnius, tai keletą dienų vėl turime sergamumo skaičiaus nedidelį, bet padidėjimą. [...]
Dar yra klausimas, kiek yra paveikus dabar pasiektas bendras 74 proc. imunizacijos laipsnis. Neužmirškime, kad yra tam tikras kiekis žmonių, apie kuriuos mes nežinome, bet jie turi tą imunizacijos laipsnį. Taigi artimiausių savaičių bėgyje mes galėsime labiau užtikrintai įsitikinti, kokia yra ta tikroji tendencija“, – kalbėjo jis.
Nubrėžtos dvi raudonos linijos
Vyriausybė yra apsibrėžusi, kokie pasiekti rodikliai jau skatintų įvesti daugiau ribojimų ar net skelbti karantiną. Tam yra numatytos dvi ribos.
Pasiekus 215 COVID-19 reanimacijos lovų rodiklį būtų siūloma riboti renginius, nustatant maksimalų žiūrovų skaičių arba renginio erdvės užpildymo procentą, riboti prekybos plotą aptarnaujant lankytojus su ir be galimybių paso atitinkamai iki 20 ir iki 30 kv. metrų, taip pat būtų atsisakoma furšetų viešojo maitinimo įstaigose, įpareigojama laikytis vietų tarp stalų, ribojamos pačios sėdimos vietos.
„Akivaizdu, kad, jeigu ir bus griežtinami apribojimai, vis vien pirmiausiai tie apribojimai būtų griežtinami atžvilgiu tų žmonių, kurie nesirūpina nei savo, nei visuomenės sveikata“, – sakė I. Šimonytė.
Būtų svarstoma įvesti nuotolinį darbą, viešajame transporte leisti tik sėdimas vietas, riboti neformalų švietimą.
Pasiekus 240 lovų rodiklį, iš esmės būtų taikomi karantino suvaržymai. Tuomet galiotų renginių draudimas, profesionalaus sporto renginiai vyktų be žiūrovų, prekybos ploto ribojimo didinimas iki 50 kv. m. (svarstytina ar visiems, ar tik prekybos centrams).
Būtų uždaromi (arba taikomas darbo laiko ribojimas) naktiniai klubai, viešojo maitinimo įstaigos, nebūtinųjų prekių parduotuvės, laisvalaikio ir pramogų paslaugos. Būtų privalomas nuotolinis darbas, nuotolinis ugdymas ir aukštasis mokslas, ribojamas neformalaus ugdymas, ribojami susibūrimai.
Premjerė: pirmiausia griežtintų nepasiskiepijusiems žmonėms
Visgi premjerė Ingrida Šimonytė yra pabrėžusi, kad pirmiausia daugiau ribojimų lauktų neimunizuotų asmenų. Panašius ribojimus įveda ir vis daugiau kitų valstybių.
„Niekas nėra suinteresuotas karantinu ir manau, kad žmonės taip pat nėra juo suinteresuoti. Akivaizdu, kad, jeigu ir bus griežtinami apribojimai, vis vien pirmiausiai tie apribojimai būtų griežtinami atžvilgiu tų žmonių, kurie nesirūpina nei savo, nei visuomenės sveikata“, – gavusi sustiprinamąją COVID-19 skiepo dozę sakė ji.
„Kam reikalingas karantinas? Kad visas judesys sustotų, virusas liktų ten, kur esu, kad jo neperneščiau jo“, – sakė D. Razmuvienė.
Premjerė teigė, kad kol kas nepavyksta kitais būdais paskatinti gyventojų skiepytis, todėl tenka imtis ribojimų.
„Turiu pasakyti, dėl ko man kažkuria prasme gaila, kad raginimai rūpintis savo ir artimųjų sveikata kartais veikia prasčiau nei griežti reikalavimai. Tą labai gerai matome iš Latvijos pavyzdžio, kur priėmus reikalavimus dėl darbo tik pasiskiepijus skiepijimosi skaičiai per kokias 3,5 savaitės šoktelėjo 10 procentinių punktų“, – komentavo I. Šimonytė.
Tik dalinio karantino nepalaikytų
Savo ruožtu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė teigė, kad jei jau būtų prieita iki tokios situacijos, kad reikėtų dar griežtinti ribojimus, ji nepalaikytų vadinamojo neskiepytųjų karantino, o efektą duotų tik laikinas visiškas užsidarymas.
„Manau, kad nereikėtų atskyrinėti skiepytų ir neskiepytų asmenų, nes ir skiepytas ar persirgęs lygiai taip pat gali nešioti virusą, aišku trumpiau, bet tokia galimybė išlieka. O kam reikalingas karantinas? Kad visas judesys sustotų, virusas liktų ten, kur esu, kad jo neperneščiau jo. Taigi pagal karantino apibrėžimą reikėtų keturių savaičių ar bent 20 dienų ir reikėtų stebėti situaciją ir tada, jau prireikus, pratęsti.
O kažkaip atskirti imunizuotus ir neimunizuotus asmenis būtų tiek praktiškai neįmanoma, nes galimybių pasas tikrai nesaugo, aš tiek pasiskiepijusi, tiek persirgusi galiu platinti virusą, nes man nebereikia tirtis. Ir tam tikrų laiku kaukių nuėmimas tikrai buvo didžiulė klaida. Ir padaryti atskyrimą skiepytų nuo neskiepytų nebūtų tikslinga“, – aiškino ji.
D. Razmuvienė pabrėžė, kad karantinas – tai yra kraštutinė ir pati griežčiausia pandemijos valdymo priemonė.
„Bet ir taikytina ir kitose šalyse, nėra eliminuota iš priemonių sąrašo. Tai visgi turi būti visuotinis karantinas – ne teritorijomis ar asmenų grupėmis, bet kuriam laikui visiškai sustoti šalies gyvenimas“, – sakė NVSC atstovė.
Kiek realu, kad prireiks karantino?
Ar realus toks scenarijus, kad karantino Lietuvoje prireiks? „Niekada negali sakyti, kad taip nebus, nes jei dabartiniu metu plintant delta atmainai jau matome gerėjančias tendencijas, kas gali pasakyti, kad neatsiras kokia mutacija, nauja atmaina? Taigi negali pasakyti, kad tikrai viską pažinome, viskas yra gerai ir gyvename, einame pakalnę. Jokiu būdu ne“, – komentavo D. Razmuvienė.
Anot jos, reikia situaciją stebėti, vertinti kitų šalių patirtį.
„Ir jei bus tokia situacija kaip dabar Vokietijoje, kai visoje šalyje situacija darosi labai grėsminga, ar toje pačioje Austrijoje, [kur įvedamas griežtas karantinas], jei atsitiktų blogiausia situacija hospitalizacijos procese ar reanimacijos lovų viršytų 240, tai ką tada daryti? Tokiu atveju nebebus ką daryti, reikės viską stabdyti, visą judėjimą, nes žmonių judėjimas yra viruso platinimas, kad būtų galima išgelbėti tuos žmones, kurie bus pačioje sunkiausioje būklėje“, – svarstė gydytoja.
Tikisi, kad uždarymo neprireiks
LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas savo ruožtu pastebėjo, kad tolimesnės nei kelių savaičių prognozės – itin nedėkingas dalykas, tačiau nori tikėti, kad visiško užsidarymo pavyks išvengti.
„Dabar labai sunku kalbėti apie tai, kas būtų, jeigu būtų. Ir politikams susitikime su prezidentu akcentavau, kad neskubėkime su skambiais pažadais ir labai skambiomis žinutėmis. Nes iš tikrųjų situacija yra besikeičianti, mokslas vis pateikia savo įžvalgų. Taigi galime kalbėti, kas yra dabar ir gal kelias savaites į priekį, nes daug dalykų nežinome.
Bet dar vieno užsidarymo, kai negalėjome net keliauti ir panašiai, tai, galvoju, kad gali pavykti išvengti. Tačiau tai daugiau tikėjimu, o ne rimtais argumentais paremtas [pasakymas. Visko gali būti“, – neslėpė jis.
Anot profesoriaus, to priežastis labai paprasta – virusą gali platinti ir pasiskiepiję asmenys, kurie dabar dalyvauja aktyviame gyvenime.
„Taip, yra duomenų, kad rizika mažesnė, kad užsikrečiama rečiau, platinama trumpiau, bet tokia galimybė yra. Tai jei mes pasieksime labai aukštą užsikrėtimų lygį, bus didelės apkrovos stacionarui, greičiausiai gali reikėti ir tokių drastiškų priemonių, bet, tikiuosi, kad jų neprireiks“, – kalbėjo M. Stankūnas.
Jis pridūrė, kad teigiamai turėtų pasitarnauti ir dabar Vyriausybės įvedamos nefarmacinės priemonės.
„Manau, kad geriau turėti mažesnių ribojimų, bet išvengti visiško užsidarymo, kai užsidaro verslai, visos paslaugos. Manau, kad gali pavykti to išvengti. Bet ar išties taip bus, šiuo metu sunku pasakyti“, – pastebėjo profesorius.
