Apie jautrų ir išskirtinį kapą sutiko papasakoti Kauno klinikų dvasinė asistentė, 22 nėštumo savaitės nesulaukusių kūdikių laidotuvių iniciatorė Svetlana Adler-Mikulėnienė.
„Šiluvoje mes pradėjome laidoti 2023 metais, lapkričio 13 dieną – tada vyko pirmasis palaidojimas. Pati kapavietė Šiluvoje buvo gauta 2021 metų pabaigoje, bet mes pradžioje galvojome, kad reikia sutvarkyti kapavietę, įrengti atminimo paminklą.
Po to nusprendėme jau nebelaukti, nes susidarė nemažai kūnelių, reikėjo laidoti. Urnos iki palaidojimo buvo laikomos Kauno klinikų ir LSMU Kauno ligoninės koplyčiose. Pirmą kartą laidojome 7 urnas“, – dalijosi specialistė.
Reikėjo pakeisti įstatymą
Kaip pasakojo pašnekovė, būtent šio kapo idėjos iniciatorė yra ji, tačiau idėja laidoti tokius vaikelius yra gyvybės kultūros dalis, tad be kitų žmonių pagalbos nieko nebūtų pavykę padaryti.
„Esu dėkinga Lietuvos įvairioms organizacijoms, konkretiems žmonėms, politikams, kurie tuo metu sprendė klausimus ir rengė įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimus. Buvo padarytas didžiulis darbas, kad mes dabar galime laidoti.
Savu laiku reikėjo pakeisti palaikų laidojimo įstatymą, kad miręs vaisius ir embrionas iki 22 nėštumo savaitės būtų pripažintas žmogaus palaikais“, – teigė ji.
Pasak Svetlanos, 2018 buvo priimtas SAM ministro įsakymas, leidžiantis tėvams atsiimti negimusius vaikelius iki 22 savaitės ir pasilaidoti patiems. Šiam sprendimui skiriamos keturios dienos apgalvoti, ar tėveliai nori atsiimti kūnelį bei laidoti savo šeimos kape, arba neatlygintinai gauti naują kapavietę pagal gyvenamąją vietą.
„Iki palaikų įstatymo pakeitimo kūneliai buvo laikomi medicininėmis atliekomis, tad kartu su jomis jie būdavo palaidojami. Tad jie būdavo sudeginami, laidojami nežymėtose kapinių vietose, dėl to šeimos ir mamos nežinodavo nei kokiose kapinėse, nei kur būdavo palaidota.
Tad po to, kai tėveliams leido pasiimti kūnelius, buvo išleistas kitas SAM ministro įsakymas, įpareigojantis gydymo įstaigas atskirti vaisius ir embrionus iki 22 nėštumo savaitės nuo medicininių atliekų ir laidoti.
Kauno arkivyskupija neatlygintinai padeda palaidoti – taip atsirado specializuota kapavietė. Kitos vyskupijos irgi laidoja tokius vaikučius, tik skirtingi sprendimai dėl kapų ir laidojimo datų“, – teigė pašnekovė.
Kasmet palaidojami šimtai negimusių kūdikių
Kaip pasakojo Svetlana, laidotuvės vyksta kartą per metus, o dabar iki 22 savaitės išgyvenę kūdikiai laidojami ne tik Šiluvoje. Šiauliuose ir Panevėžyje yra panašios kasmet pildomos kapavietės, o Vilniuje jie laidojami Karveliškių kapinėse kartu su kitais žmonėmis, laidojamais valstybės lėšomis.
Pasak jos, kiekvienų metų spalio 13 dieną laidojamų vaikelių tėveliai kviečiami susiburti Šiluvoje ir atsisveikinti su negimusiais kūdikiais.
„Kauno vyskupija laidoja spalio 13 dieną, nes jos metu – Marijos diena Šiluvoje, o spalio 15 diena – tai kūdikio netekties diena, kurios metu meldžiamasi už tėvus, netekusius kūdikio dar įsčiose arba iki vienerių metų“, – apie datos parinkimą pasakojo ji.
Pašnekovė atskleidė, kad plotas, gautas kūdikių laidotuvėms, yra gana nemažas. Taip pat palaikai yra supilami į ekologiškas, irstančias urnas ir palaidojami žemėje.
Ant kapelio šiuo metu yra pastatytas kryžius su lentele ir žodžiais, pranešančiais, kad kape ilsisi Kauno ligoninėse negimę kūdikiai iki 22 nėštumo savaitės.
„Taip pat mes renkame lėšas paminklui. Pagrindas bus padengtas akmeninėmis plokštėmis, bus trys dideli, tarsi nerti, angeliukai. Taip pat turėtų būti iškaltas Marcelijaus Martinaičio eilėraštis „Tu numegzk man, mama, kelią“. Skulptorius Nerijus Kavaliauskas parengė projektą ir pradeda jį įgyvendinti“, – sakė ji.
Į laidotuves susirenka šeimos
Pasiteiravus specialistės, kiek kūnelių yra palaidojama, ji pasakojo, kad tikslių skaičių įvardyti negali. Vis tik tam tikras nuorodas Svetlana suteikė. Ji pridūrė, kad kasmet statistika nemažėja.
„Ši statistika yra apsaugota duomenų apsaugos, bet bendrai žiūrint, pagal iškvietimų skaičių, tai į savaitę būna nuo 4 iki 10, tad galima matematiškai pasiskaičiuoti, kiek jų galėtų būti.
Žinoma, kai kurie įvyksta savaitgaliais, taip pat būna kitų aplinkybių, bet mes per metus suskaičiuojame apie 700 per visas Kauno ligonines“, – sakė ji.
Pasiteiravus, kas ateina atsisveikinti su laidojamais kūdikiais, Svetlana tikino, kad daugiausia – negimusių kūdikių artimieji.
Taip pat į laidotuves atvyksta vyskupas, kapelionai, Šeimos centro ir Krizinio nėštumo centro konsultantės.
„Urnas leidžiame nešti artimiesiems, bet, jeigu kas, esame paruošę ir savanorius, kurie galėtų perimti. Kartais būna, kad tėvai nori nešti urnas, tačiau paskutinę akimirką tiesiog nebegali“, – apie atvejus pasakojo Svetlana.
Rodo visuomenės pažangą
Kaip pasakojo dvasinė asistentė, ji 2012 m. pirmą kartą negimusių kūdikių kapą išvydo Latvijoje, Rygoje, kuris ten yra nuo 2010 m.
Iš ten pašnekovė parsivežė idėją į Lietuvą ir pradėjo garsiau apie tai kalbėti, sulaukė pritarimo.
„Man įstrigo tokio vieno archeologo žodžiai, kad pagal palaidojimo kultūrą jie gali spręsti apie kultūros lygį civilizacijoje.
Tad jeigu mes laidojame vaikelius, net ir aborto vaikelius, tai aš manau, kad keičiasi mūsų mąstymas, atsiranda pagarba gyvybei.
Anksčiau buvusios medicininės atliekos dabar yra žmonėmis, tad tai yra pažangumo ir aukštesnės kultūros ženklas“, – užbaigė pokalbį Svetlana.
Ji taip pat pridėjo, kad dėkoja visiems, kurie aukoja lėšas Šiluvos kapavietės atminimo paminklui. Šis projektas neturi jokio kito finansavimo šaltinio, o tik Lietuvos žmonių paaukotus pinigus. „Padedu augti“ asociacija kviečia prisidėti prie kapo įrengimo pagal šią nuorodą.
Arba aukoti tiesiai į sąskaitą:
Asociacija „Padedu augti“
Įmonės kodas: 303157604
Sąskaitos numeris: LT05 7044 0600 0798 8637
AB SEB bankas
Banko kodas: 70440
Paskirtis: Kūdikių atminties paminklas Šiluvoje
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
