Vytautą sutikus gatvėje ir į jį pažvelgus, retas pagalvotų, kad jį kamuoja daugybė ligų ir kasdien tenka vartoti ne vienus vaistus ir gyventi nuolatiniame skausme ir silpnume.
Kiekvieno mėnesio jis laukia su nežinomybe, ar pakaks pinigų vaistams, ar liks už ką nusipirkti maisto ir susimokėti mokesčius. Vyras sako, kad dabar visu šimtu procentų remiasi į savo vardo labdaros ir paramos fondą, į jį pervestus pinigus ir skirtus 1,2 proc. GPM, nes gaunamų išmokų nepakanka.
Nuo vaikystės kankina sveikatos bėdos
Vytauto istorija dalinomės prieš kiek daugiau nei metus – nuo pat vaikystės jam teko kovoti už savo gyvybę. Labai anksti jam buvo diagnozuota stuburo išvarža (Spina Bifida). Dar vaikystėje diagnozuota ir galvos hidrocefalija, medikai prognozavo, kad Vytautas nematys ir negalės atlikti kai kurių veiksmų, laimei, kai jam buvo septyneri, liga nustojo progresuoti, tačiau niekur nedingo.
Stuburo išvaržos operacijos metu buvo nutrauktas žarnyno ir šlapimo pūslės jutiminis nervas, dėl ko itin prastėjo vieno inksto funkcija, galiausiai jį teko pašalinti, vis kartodavosi uždegimai.
2005 metais, kai Vytautui buvo 16-lika, atlikta sudėtinga operacija – žarnyno ir šlapimo pūslės augmentacija, kurios metu suformuotas latakas pilvo šone, per kurį kateterio pagalba nuleidžiamas šlapimas.
Bėgant laikui, pradėjo prastėti ir likusio inksto funkcija, 2012-aisiais jis nustojo funkcionuoti, teko nuolat dializuotis. 2014-aisiais, pasiekus kritinę ribą, Vytautas sulaukė didžiausios dovanos – jam buvo persodintas tėčio inkstas.
Kaip sako pats Vytautas, tėtis jam padovanojo gyvenimą. „Šiemet jau 10 metų, kai inkstas transplantuotas, nors net nepajaučiau, laikas tiesiog dingo akyse“, – šypteli V. Matusevičius.
Be viso to, 2021 m. didžiojoje seilių liaukoje aptiktas navikas, operacijos metu jis pašalintas, dabar vyras nuolat stebimas gydytojų, sekama jo būklė.
Būklė negerėja
Pasiteiravus, kas gi įvyko per daugiau nei metus, marijampolietis sako neturintis itin gerų žinių – sveikata nei pagerėjo, nei stabilizavosi.
„Skausmai ir silpnumas išliko, paskutiniu metu vėl stebimas svorio kritimas virš 10 kilogramų. Neseniai klinikose atliko tyrimus, atsakymai nėra geri. Žiemos periodas visomis prasmėmis gana sunkiai einasi – ir finansine, ir sveikatos prasme“, – trumpai nupasakojo Vytautas.
Vyras visus tuos metus vadina ir „prakentėjimų laikotarpiu“, pasidžiaugia tik tuo, kad nėra stacionarizuotas, gali būti namuose, tačiau tenka pastoviai stebėti, ar skausmai išsilaiko stabiliai, nekinta.
Dabar jis sako labiausiai norintis, kad viskas eitų pagal planą ir tik kovo mėnesį reikėtų vykti pas gydytojus tirtis dėl stiprių viso kūno skausmų, aiškintis, ar jie susiję su silpnumu, šaltu prakaitavimu.
Taip pat jis sako norintis išsiaiškinti, kodėl visą laiką vitamino D dozė yra kritiškai žema – neaišku, kodėl, tačiau kad ir kiek jo bevartotų, organizmas jo nepasisavina. Tačiau kiekviena jo gyvenimo diena nenuspėjama – vieną dieną dar gali jaustis gerai, o kitą – nebe.
Tenka skaičiuoti kiekvieną centą
Jis kasdien nustatytu tiksliu laiku turi gerti imunosupresinius vaistus, kad išliktų tiksli koncentracija, 14 kartų per dieną kateterizuotis. Tik su savo sveikatos būkle jis jau sako susitaikęs ir suprantantis, kad turi daryti viską, kad jaustųsi kuo geriau, tačiau nerimą kelia finansinė padėtis.
„Finansinė padėtis tokia, kad net padėtimi ją būtų sunku įvardinti. Būtum sveikas ir turėtum tokias pajamas, sakykim, egzistuotum ties vadinama skurdo riba, bet dar galėtum nusipirkti maisto, nes nereikia vaistų, kitų specialių priemonių.
Mano atveju, visai neseniai skaičiavau, kiek pinigų išleidžiu tik vaistams ir spec. priemonėms kas mėnesį – virš 500 eurų, o mano šalpos išmoka likusi tokia pati – 368 eurai“, – apmaudo neslėpė vyras.
Nors vaistai, kuriuos vartoja, kompensuojami, tenka mokėti nemažas priemokas. Sako, yra išbandęs visus generinius vaistus, už kuriuos nereikėtų primokėti, tačiau, kaip parodė tyrimai, nė vieni jų neveikia, tad teko grįžti prie vaistų, kuriuos vartoja jau ne vienerius metus. Nerimą kelia ir augančios kainos – kateteriai nekompensuojami, o per metus jų kaina išaugo kone dvigubai – nuo 26 centų iki 44 centų.
Reikia ne tik vaistų – kur dar maistas, higienos priemonės, komunaliniai mokesčiai, be to, Vytautas nevairuoja, todėl kiti jį veža į gydymo įstaigas ir reikia kompensuoti išlaidas už kurą, tad viskam prireikia kone tiek pat, kiek ir vaistams:
„Galiu tik pasvajoti, kad vieną dieną kažkas bus geriau. Su ta mintimi gyvenu kasdien, bet matau, kad kasdienybė tokia – kainos didėja, tad apie specialią mitybą pagal ligas pamiršti, nors rekomenduojama atsisakyti mėsos ir valgyti žuvį, tokia mityba – ne neįgaliojo kišenei.
Vienas likimo draugas yra pasakęs: praktiškai, kad išgyventume, turėtume būti arba iš prigimties turtingi, arba būti verslininkai, bet kai esi nedarbingas, ką gali sukurti, kai atsikeli iš lovos ir nežinai, kiek vaikščiosi, kol vėl būsi priverstas gulti į lovą?“
Privalo išlikti stiprus
Vytautas sako sulaukiantis įvairių žinučių, kad per brangiai perka vaistus, kad net gulėdamas lovoje gali dirbti, jis sako numojantis į tai ranka, nes nė vienas nėra įsigilinęs į jo situaciją. Jo darbingumas siekia vos 15 proc., tad Vytautas – nedarbingas.
Kad ir kaip bebūtų sunku, kad ir kiek iššūkių iškyla kasdienybėje, marijampolietis randa savyje jėgų nepasiduoti – sako, kitaip būtų tik dar sunkiau.
„Aš pats savęs niekada nenurašiau ir to neketinu daryti. Esu paprastas žmogus, o kaip likimo man duota prabūti, su kokiais iššūkiais ir pamokomis – viskas tvarkoje, esu tą priėmęs ir dėl to niekada neapsirgsiu jokia neigiama psichologine liga.
Aš turiu gyventi su tuo, ką turiu ir stengtis pats sau bent minimaliai pasigerinti kasdienybę. Jeigu aš pasiduosiu neigiamoms emocijoms, pasidarysiu psichologiškai trapus, nebeturėsiu, ką daryti ir kaip adekvačiai spręsti problemas. Kaip tada ieškosiu pagalbos?
Aš turiu pats stengtis dėl savęs, už manęs neturi stovėti komanda žmonių ir iš gailesčio ar kitų paskaitų eiti ir už mane viską daryti, kad būtų gerai. Turiu stovėti pats už save, vadinasi, turiu būti tvirtas, kad galėčiau tai daryti“, – tvirtai sako V. Matusevičius.
Ieškodamas pagalbos, Vytautas įkūrė savo vardo labdaros ir paramos fondą, socialiniuose tinkluose dalinasi visų pirkinių čekiais, po kiekvieno apsilankymo pas gydytojus dalinasi tyrimų rezultatais, sako, neturi ko slėpti, o jei tikisi pagalbos, negali visko laikyti paslaptyje.
Prisidėti prie Vytauto Matusevičiaus labdaros ir paramos fondo norintys gali skiriant 1,2 proc. GPM, taip pat žemiau nurodytais rekvizitais:
Gavėjas: Vytauto Matusevičiaus paramos fondas; Banko sąskaitos nr.: LT657044090103509227; Pavedimo paskirtis: PARAMA
