Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė prof. Jurgita Plisienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokios grėsmės kyla esant per dideliam kraujospūdžiui, patarė, kaip jį mažinti ir prabilo apie dar vieną problemą, apie kurią kalbama itin retai – per žemą kraujospūdį.
90 proc. atvejų priežastis – neaiški
J. Plisienės teigimu, arterinė hipertenzija yra daugiapriežastinis susirgimas. Tik 10 proc. pacientų serga antrine arterine hipertenzija, kai nustatoma aiški padidėjusio kraujospūdžio priežastis.
„Priežastys gali būti, pavyzdžiui, inkstų ligos, inkstų arterijos stenozė, įvairūs hormoniniai sutrikimai – Kušingo sindromas, skydliaukės ligos, kai kurios įgimtos širdies ydos“, – aiškino profesorė.
Tačiau net 90 proc. pacientų yra taip vadinama pirminė arterinė hipertenzija, kurios aiškios priežasties nustatyti neįmanoma, nes kraujospūdį organizme reguliuoja daugybė mechanizmų. Gydytoja pabrėžia, kad 30-60 proc. ligos atsiradimo lemia genetika, tačiau tam įtakos turi ir daugybė kitų veiksnių.
Ji pastebi, kad ligos išsivystymui įtaką daro daugiau nei 30 išorinių, vidinių ir paveldimų rizikos veiksnių, bet pabrėžia, kad neretai priežastimi tampa ir netinkamas gyvenimo būdas.
„Dažniausi klasikiniai rizikos veiksniai yra, pavyzdžiui, rūkymas, antsvoris, gausus riebaus ar sūraus maisto vartojimas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, nuolatinis stresas arba, pavyzdžiui, naktinis darbas“, – rizikos veiksnius vardina J. Plisienė.
Profesorė pabrėžia ir dar vieną įdomu faktą, kad rasė taip pat yra vienas iš rizikos veiksnių, mat juodaodžiai asmenys, kaip taisyklė, turi didesnį kraujospūdį nei baltaodžiai.
Didžiausia bėda ta, kad padidėjus kraujospūdžiui, retai jaučiami specifiniai simptomai, kurie išduotų arterinę hipertenziją:
„Ką tai reiškia – ilgainiui, tinkamai negydant, pažeidžiami vadinami organai-taikiniai: širdis, smegenys, kraujagyslės, inkstai. To pasekoje dar labiau išauga kitu širdies ir kraujagyslių ligų rizika, pavyzdžiui, širdies nepakankamumo arba išeminės širdies ligos.“
Svarbu laiku kreiptis pas specialistus
J. Plisienė pasakoja, kad praktikoje susiduria su pacientais, kurie dėl negydomos arterinės hipertenzijos susiduria su terminaliniu inkstų nepakankamumu, jiems taikomos dializės, taip pat neretai arterinė hipertenzija yra ir širdies nepakankamumo priežastis.
„Pasekmės gali būti liūdnos, jau nekalbant apie gyvybei grėsmingas situacijas, pavyzdžiui, aortos disekaciją (plyšimą) arba hemoraginį insultą, kurio metu prikraujuojama į smegenis – tai yra gyvybei grėsmingos situacijos“, – įspėja gydytoja.
Rekomenduojama net ir gerai besijaučiantiems žmonėms, vien vediniems smalsumo, kartas nuo karto pasimatuoti kraujospūdį. Jei kelis kartus atsitiktinai pamatuotas kraujospūdis yra normalus, apytiksliai 120/80 mm Hg, nerimauti nėra dėl ko:
„Jeigu atsitiktinai pamatuojamas didesnis kraujospūdis nei 140/90 mm Hg, aišku, išsigąsti irgi nereikėtų, nes vienkartinis kraujospūdžio pamatavimas dar nėra diagnozė, bet reikėtų savaitę laiko matuoti kelis kartus per dieną ir apskaičiuoti vidurkį – tuomet duomenys bus tiksliausi.“
Taip pat, jei kraujospūdis didesnis nei 140/90 mm Hg, J. Plisienė rekomenduoja apsilankyti pas šeimos gydytoją, kad būtų atliktas detalesnis įvertinimas ir nustatyta diagnozė. Iš kitos pusės, gali būti taip vadinama „slaptoji“ hipertenzija, kuomet gydytojo kabinete spaudimas būna normalus, nors įprastinėmis sąlygomis būna padidėjęs.
Tiesa, ji pažymi, kad matavimo duomenys gydytojo kabinete gali būti nevisai tikslūs dėl „baltojo chalato sindromo“ – atvykus į gydytojo kabinetą, kraujospūdis gali padidėti net iki 30 proc.
„Kraujospūdžio pamatavimas turėtų apimti ne tik gydytojo kabinetą, bet ir turėtų būti atliekamas įprastinėmis sąlygomis namuose, laikantis kraujospūdžio matavimo taisyklių, t. y., pacientas turėtų būti bent 5 min. pailsėjęs, matuoti reikėtų sėdint kėdėje su atlošu ir ranktūriais, tinkamo dydžio manžetė turėtų būti uždėta širdies lygyje, matuoti reiktų kelis kartus.
Visada prašau savo pacientų, kad ateinant pas gydytoją būtų gerai, kad jie atsineštų kraujospūdžio registraciją, jog būtų aiškiai matoma, kokie yra kraujospūdžio svyravimai dienos metu, tai padeda konsultuojant pacientą ir parenkant jam tinkamiausią gydymo režimą“, – pataria gydytoja.
Patarė, kaip sumažinti kraujospūdį
Kaip pastebi profesorė, viena didžiausių lietuvių ydų – išgerti tabletę, o ne keisti savo įpročius. Ji pabrėžia, kad gaila, kad dažniausiai gydome jau pasekmes, o ne imamės prevencijos ir užkertame kelią ligos atsiradimui.
Pirminėse arterinės hipertenzijos stadijose skiriamas nemedikamentinis gydymas, vėliau, matant, kad jis neveikia, skiriami vaistai.
Tačiau net ir paskyrus medikamentinį gydymą, jis turi būti derinamas su nemedikamentiniu, svarbi gyvenimo būdo korekcija.
„Reiktų visiškai atsisakyti arba bent jau ženkliai sumažinti druskos vartojimą, nes druskos perteklius yra susijęs su padidintu kraujospūdžiu.
Rekomenduotina sunaudoti ne daugiau nei 5 gramus druskos per parą, deja, Lietuvoje druskos vartojimas yra dvigubai didesnis nei rekomenduojama ir vidutiniškai yra apie 10 gramų per parą“, – pasakoja J. Plisienė.
Taip pat asmenims, kurie neserga inkstų ligomis, rekomenduojama vartoti produktus, kuriuose yra daug kalio. Esant kalio trūkumui organizme, taip pat gali būti didesnis kraujospūdis.
Be to, antsvoris yra glaudžiai susijęs su padidėjusiu kraujospūdžiu – kiekvienas nereikalingas kilogramas yra papildomas krūvis mūsų organizmui, ko pasekoje gali padidėti kraujospūdis:
„Taip pat žmonės, kurie reguliariai užsiima fizine veikla, kaip taisyklė, turi mažesnį kraujospūdį. Net tiems, kurie turi padidintą kraujospūdį, rekomenduojama dinaminė fizinė veikla, pavyzdžiui, vaikščiojimas ar lengvas bėgimas, plaukimas.“
Svarbus ir tinkamas požiūris į stresą. Nors jį sunku eliminuoti iš savo gyvenimo, svarbu adekvačiai reaguoti. Taip pat pasirūpinkite, kad darbo ir poilsio režimas būtų tinkamai sureguliuotas, gautumėte pakankamai miego.
„Tai labai svarbu ypač tiems, kurie turi miego apnėją (kvėpavimo stabtelėjimas miego metu), nes ši liga turi tiesioginį ryšį su padidintu kraujospūdžiu.
Rekomenduojama kreiptis dėl miego ištyrimo ir esant reikalui naudoti specialius aparatus miego metu, kurie padeda geriau įsisavinti deguonį naktį“, – pataria profesorė.
Atskleidė, kas išduoda per žemą kraujospūdį
Tačiau yra ir kita problema, apie kurią kalbama itin retai – per žemas kraujospūdis. Dažnai jis būna įgimtas, o pats kraujospūdis staiga gali nukristi įvykus tam tikrai situacijai, pavyzdžiui, staiga atsistojus:
„Kartais žemas kraujospūdis būna susijęs su tam tikrais nepatogumais, kaip, pavyzdžiui, staiga atsistojus, kraujospūdis nukrenta, įvyksta taip vadinama ortostatinė hipotenzija, žmogus net gali netekti sąmonės. Tai dažnai susiję su vegetacine nervų sistema ir jos sutrikimu, kuomet sutrinka balansas tarp simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemų.“
Sumažėjusį kraujospūdį išduoda jėgų neturėjimas, silpnumas, sumažėjęs darbingumas. Kai kuriais atvejais gali svaigti galva.
„Jeigu genetiškai yra mažas kraujospūdis, apie 100/70, komplikacijų tikrai nėra, bet jeigu žmogus yra senyvo amžiaus ir kraujospūdis yra per žemas, kenčia galvos smegenų ir inkstų kraujotaka“, – priduria gydytoja.
Vaistų, kurie didintų kraujospūdį, nėra, tokiu atveju reikia vartoti pakankamai skysčių, vartoti daugiau druskos, jeigu nėra ligų, dėl ko to daryti nebūtų galima, taip pat gali padėti ir fizinis aktyvumas.
Reikia vengti situacijų, kuomet reikia ilgai stovėti, ypač tvankioje aplinkoje, taip pat stengtis iš lovos nesikelti staiga, rekomenduojama kelias minutes pasėdėti.
Žinoma, reikia atkreipti dėmesį, kad yra ir tikrai pavojingų ir grėsmingų situacijų, kuomet kraujospūdis staiga krenta dėl gyvybei pavojingų situacijų ar staigių ligų, vystosi šokas. Tuomet pacientui reikalinga skubi reanimacinė pagalba.
