arterinė hipertenzija

Arterinė hipertenzija arba padidinto kraujo spaudimo liga – didžiulė problema visame pasaulyje. Ji žmogui visai nieko nejaučiant gali žaloti ne vieną organą, kol, atrodo, kaip iš giedro dangaus smogia jau insultas ar infarktas. VUL Santaros klinikų Širdies ir kraujagyslių vaizdinių tyrimų skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė prof. Sigita Glaveckaitė konstatavo, kad arterinė hipertenzija yra šio amžiaus rykštė. „Tai yra civilizacijos liga, kurią mes mokame už ilgą gyvenimą“, – apibendrino ji.

Gegužės 17-oji – Pasaulinė hipertenzijos diena. Šią dieną profesorius, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas, Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininkas ir Lietuvos inkstų fondo prezidentas Marius Miglinas atkreipia dėmesį į opią problemą – šia klastinga liga vis dažniau sergančius jaunus žmones.

Arterinė hipertenzija nustatoma tada, kai ilgą laiką yra padidėjęs arterinis kraujospūdis. Ši liga taikosi ne tik į garbaus amžiaus pacientus, bet ir į mažus vaikus. Dėl to „Sveikatos DNR“ laidoje buvo kalbama apie arterinės hipertenzijos požymius ir pavojus. Laidoje kalbėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vadovė, profesorė Augustina Jankauskienė. Liga pavojinga tuo, kad požymius neretai atskirti sunku, nes prie jų priprantama.

Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi. Viena iš lėtinių ligų, kuri gali pasibaigti net insultu, yra arterinė hipertenzija, t. y., ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Nors atrodo, kad ši liga dažniau pasitaiko garbingo amžiaus pacientams, deja, ja serga ir maži vaikai.

Pakilęs kraujospūdis arba arterinė hipertenzija – tai bėda, su kuria šiais laikais vis dažniau susiduria ne tik vyresnio, bet ir jaunesnio amžiaus žmonės, o kartais netgi vaikai. Dažniausios to priežastys – fizinio aktyvumo trūkumas, nevisavertė mityba, ilgalaikis stresas ar paveldimumas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pabrėžia – kad ne ką mažiau svarbu žinoti, kaip teisingai pasitikrinti kraujospūdį namuose.

Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi. Viena iš lėtinių ligų, kuri gali pasibaigti net insultu, yra arterinė hipertenzija, t. y., ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Nors atrodo, kad ši liga dažniau pasitaiko garbingo amžiaus pacientams, deja, ja serga ir maži vaikai.

Arterinė hipertenzija dažnai vadinama „tyliąja žudike“ – LSMU Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius pastebi, kad dažnai padidėjęs kraujospūdis nesukelia jokių simptomų. Dar opesnė problema – ši būklė diagnozuojama vis jaunesniems asmenims. Daugelis puikiai žino, kad optimalus arterinis kraujospūdis yra iki 120 / 80 mmHg.

Lietuvoje arterinės hipertenzijos paplitimas visada buvo didelis. Apie 1990 m. jis buvo truputį sumažėjęs o pastaraisiais metais vėl auga. TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas pasakoja, kad šį sutrikimą dažniausiai sukelia 4 priežastys. Hipertenzijos tetrada „Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Dažniausiai pasitaiko pirminė hipertenzija. Tai yra lėtinė liga ir jeigu nekeičiamas gyvenimo būdas ir mityba, ji trunka visą gyvenimą“, – teigia A. Unikauskas.

Apnėja – graikų kilmės žodis, kuris išvertus į lietuvių kalbą nusako būseną „nekvėpuojantis“. Žmonės neįtaria, kad, nakties metu knarkiantį žmogų, gali ištikti miego apnėja – procesas, kurio metu sustoja kvėpavimas ir deguonies pritrūksta ne tik smegenims, bet ir visam organizmui. Santaros klinikų konferencijoje apie miego apnėją VUL Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė prof. Rūta Mameniškienė pasakojo kaip atpažinti šią ligą.