Toliau dalinamės konkrečiais ir aiškiais patarimais, kada tręšti česnakus.
Vasarinių ir žieminių česnakų tręšimas
Vasarinių ir žieminių česnakų tręšimas iš esmės nesiskiria: jiems gerai vystytis ir geram derliui būtinos tos pačios trąšos. Taip pat tręšiama tuo pačiu grafiku.
Pagrindinis skirtumas, jog žieminiai česnakai dar turi būti tręšiami sodinimo metu rudenį. Mineralinės fosforo ar kompleksinės trąšos išberiamos prieš žieminių česnakų sodinimą ir įmaišomos į dirvą.
Tuo tarpu tokios pačios trąšos įmaišomos į dirvą ir prieš vasarinių česnakų sodinimą.
Renkantis trąšas, kurios bus naudojamos dirvai praturtinti prieš sodinimą, reikia rinktis rudeniniam tręšimui skirtas mineralines trąšas, nes jose yra mažiau azoto.
Pirmasis česnakų tręšimas pavasarį
Po pasodinimo, o žieminiai česnakai po to, kai atželia, pavasarį pirmą kartą tręšiami, kai pasirodo pirmieji lapeliai, dygimo metu.
Šiam tręšimui naudojamos azoto ir fosforo trąšos. Rekomenduojama naudoti amonio salietrą (15–20 g vienam kvadratiniam metrui) ir superfosfato tirpalą (10 g 10 litrų vandens tirpalas skirtas 1 m2).
Kada tręšti česnakus antrą kartą?
Antrą kartą pavasarį česnakai tręšiami praėjus maždaug 3 savaitėms po pirmojo tręšimo. Kai išauga 4 lapeliai.
Antrajam tręšimui naudojama amonio salietra (10–15 g vienam kvadratiniam metrui). Taip pat šiuo tręšimu galima rinktis ir kalcioamonio salietrą, karbamidą arba amonio sulfatą. Tačiau pastarosios trąšos pasisavinamos sunkiau, todėl geriau rinktis iš kitų rekomenduojamų azoto trąšų.
Tolesnis česnakų tręšimas
Vėliau česnakams tręšti naudojamos skystos kompleksinės mikroelementinės trąšos. Trečią kartą tręšiama vidutiniškai 20 dienų po antrojo tręšimo. Kai augalas išaugina 6–7 lapelius.
Šiam ir vėlesniems tręšimams patariama naudoti nitroamofoksos tirpalą. 1 m2ruošiamas tirpalas iš 20 g trąšų, ištirpdytų 10 l vandens. Paruoštu tirpalu česnakai tręšiami per lapus.
Tokiu pačiu būdu česnakus reikia tręšti ir toliau maždaug kas 10 dienų. Gaunasi dar 3–4 tręšimai. Česnakų tręšimas turi būti baigiamas iki birželio pabaigos.
Česnakų tręšimas pelenais ir mėšlu
Pelenai – itin naudinga, natūrali trąša. Česnakų tręšimas pelenais ypač rekomenduojamas rūgščiose dirvose. Medžių pelenais galima tręšti česnakus nuo pasodinimo iki derėjimo. Rekomenduojama norma 100 g sausų pelenų 1 kvadratiniam metrui. Be to, pelenai, pabarstyti lapų apačioje, apsaugo nuo kenkėjų.
Galima naudoti ir pelenų tirpalą, kuris ruošiamas iš 200 g sausų pelenų ir 10 l vandens. Viskas sumaišoma ir paliekama 2–3 dienas nusistovėti. Tręšimui naudojama pelenų tirpalo norma: 5 litrai vienam kvadratiniam metrui.
Česnakų tręšimui galima naudoti ir perpuvusio karvių mėšlo tirpalą (150 g vienam litrui tirpalo norma vienam kvadratiniam metrui). Paukščių mėšlas česnakų tręšimui nerekomenduojamas, nes gali juos nudeginti.
Kokių dar maistinių medžiagų gali trūkti česnakams?
Tręšiant kompleksinėmis trąšomis, česnakai paprastai aprūpinami visomis jiems būtinomis maistinėmis medžiagomis. Vis dėlto pagal kai kuriuos česnakų augimo požymius galima spręsti, kokių konkrečių medžiagų jiems trūksta:
- trūkstant sieros, lapus apima chlorozė: pagelsta tiek jauni, tiek senesni vidiniai lapeliai;
- kai trūksta mangano, jauni lapai būna šviesūs, auga susisukę, sutrinka augalo augimas;
- jeigu džiūsta lapų galiukai, o jauni lapeliai gelsta, trūksta vario;
- trūkstant boro, ruduoja lapų galai, sustoja ropelių vystymasis;
- cinko trūkumas pasireiškia trumpesniais, siauresniais lapais, česnakai būna žemesni.
Šaltinis: derlingas.lt
