• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

57-erių vilnietis Paulius Petreikis daugiau nei ketvirtį amžiaus praleido ten, kur dauguma mūsų nenorėtų atsidurti nė akimirkai – tarp mirties tylos ir kūnų, kurie slepia paskutines savo paslaptis. Buvęs Vilniaus morgo vedėjas, o dabar privatus teismo medicinos ekspertas sako, kad ši profesija reikalauja ne tik žinių, bet ir ypatingo psichologinio tvirtumo. Jo darbo dienos – tai susidūrimas su mirtimi, smurtu ir žmogaus kūno paslaptimis, kurias tenka išnarplioti kaip detektyvą.

57-erių vilnietis Paulius Petreikis daugiau nei ketvirtį amžiaus praleido ten, kur dauguma mūsų nenorėtų atsidurti nė akimirkai – tarp mirties tylos ir kūnų, kurie slepia paskutines savo paslaptis. Buvęs Vilniaus morgo vedėjas, o dabar privatus teismo medicinos ekspertas sako, kad ši profesija reikalauja ne tik žinių, bet ir ypatingo psichologinio tvirtumo. Jo darbo dienos – tai susidūrimas su mirtimi, smurtu ir žmogaus kūno paslaptimis, kurias tenka išnarplioti kaip detektyvą.

REKLAMA

Paulius neslepia – šis darbas kupinas neįprastų detalių, kvapų ir išbandymų, prie kurių priprasti neįmanoma. Tačiau jį vis dar traukia tiesos paieška – bandymas iš kūno skaityti istorijas, kurias gyvieji nutyli. Perspėjame, kad kai kurios pašnekovo pasakojimo detalės gali pasirodyti jautrios ar sukrečiančios skaitytojams.

REKLAMA
REKLAMA

Darbas, kuriame kvapas visada išlieka iššūkiu

Teismo medicinos eksperto profesija – neeilinė ir daugeliui kelianti smalsumą, baimę bei pagarbą. Tačiau Pauliui tai – ne atsitiktinis pasirinkimas, o sąmoningai pasirinktas gyvenimo kelias.

REKLAMA

„1990-ųjų viduryje, kai rinkausi profesiją, Lietuvoje tokių specialistų buvo mažai, o žmogžudysčių – daug. Tai pasirodė įdomu“, – prisimena pašnekovas.

Anot jo, ši profesija – išskirtinė, nes „atrodo, kad esi gydytojas, tačiau dirbi visai kitokioje, neįprastoje srityje“. Teismo medicinos ekspertu Paulius dirba nuo 1998 metų.

Jo teigimu, šis darbas apima tris sritis – darbą su mirusiųjų kūnais, gyvais nukentėjusiaisiais ir dokumentais:

REKLAMA
REKLAMA

„Vienas, kai dirbi su mirusiais kūnais, atlieka jų autopsijas. Kitas – su gyvais asmenimis, kurie yra sumušti, išprievartauti ar nukentėjo autoįvykiuose. O trečias, kai reikia dirbti su dokumentais – įvairiais bylos duomenimis, ekspertizėmis, gydymo klaidomis.“

Pasak eksperto, žmones labiausiai intriguoja jo darbo dalis, susijusi su mirusiųjų kūnais.

„Tai yra pats įdomiausias eksperto darbas, bet yra viena didelė specifika – kvapai. Kadangi pas mus kūnai papuola supuvę, lavonas galėjo gulėti ilgai žemėje, dirbantis žmogus turi būti nejautrus kvapui. Tai vienas iš pagrindinių dalykų, tačiau prie to kvapo priprasti neįmanoma“, – atskleidžia jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, kiekvienas lavonas turi savitą kvapą. Pavyzdžiui, kūnai, atvežti iš gaisraviečių, skleidžia vienokį kvapą, o nuskendusiųjų žvejų kūnai – kitokį. Vis dėlto visi šie kvapai yra labai intensyvūs.

„Vienintelis būdas su kvapais susidoroti – nesitraukti iš darbo vietos, kol darbas nebaigtas. Jeigu tu išeisi į gryną orą, tau vėl smirdės. O kai dirbi, per 10 minučių nosis pripranta ir tu gali toliau dirbti.

REKLAMA

Negaliu daryti taip, kad „užsimaniau kavos, išeinu ir grįšiu“, nes teks vėl iš naujo pripratinti nosį“, – sako privatus teismo medicinos ekspertas.

Kasdienybė tarp gyvybės ir mirties

Per kelis dešimtmečius Paulius matė daugybę sukrečiančių atvejų. Pradžioje, sako jis, beveik viskas atrodė šokiruojančiai, tačiau ilgainiui ėmė priprasti. Vis tik, jis prisimena kelias istorijas, kurios įsirėžė atmintin visam laikui.

REKLAMA

„Įsiminė atvejis, kai diplomatas Vytautas Pociūnas Baltarusijoje iškrito pro viešbučio langą. Pamenu, kad gavau skambutį apie jo mirtį. Po trijų valandų mane jau įsodino į automobilį ir išvežė į Baltarusiją žiūrėti skrodimo“, – prisimena jis.

Kita situacija galėjo būti lemtinga ir jam pačiam: „Buvo nužudytas pareigūnas kartu su prokurore. Pareigūnas buvo vežęs mane [atlikti tyrimo] prieš porą savaičių. Jeigu jį būtų bandę nužudyti tuo metu, mane irgi būtų nužudę.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Teismo medicinos eksperto darbas ne tik kupinas techninių iššūkių – kartais jis atveria baisią realybę, kuri stipriai skiriasi nuo filmuose matomų scenų. Ekspertas pripažįsta, kad realybė gali būti daug šiurpesnė:

„Vasarą kūnui užtenka „pragulėti“ pusę paros ir jis pasidaro visas žalias, su musytėmis. Vaizdas iš tiesų būna baisus ir net artimieji negali laidoti mirusiojo atvirame karste.“

REKLAMA

Psichologiniai išbandymai darbe

Pašnekovas atvirauja, kad darbas morge reikalauja ne tik stipraus skrandžio, bet ir tvirtų nervų.

„Ten dirba tokia specifika žmonių, kurie nelabai ima tai į galvą. Tai – labai šaltų nervų žmonės“, – sako jis.

Pauliui pradžioje darbas morge buvo tikras kasdienybės iššūkis, nes nuolatinis kontaktas su lavonais ne tik reikalavo stiprios psichikos, bet ir keisdavo jo įpročius.

REKLAMA

„Negalėdavau valgyti vėdarų, kadangi matai žmonių žarnas dirbdamas, taip pat nevalgydavau guliašo, nes matydavau skrandžio turinį pas lavoną“, – atvirauja jis.

Vis dėlto vaikų autopsijos jam visuomet buvo didžiausias iššūkis – šie atvejai palieka giliausią emocinį randą ir sukelia itin stiprų psichologinį spaudimą.

„Kol esi jaunas ir turi mažus vaikus, nesinori daryti vaikų autopsijų, kadangi tai asocijuodavosi su savais vaikais. Tai buvo patys nemaloniausi darbai“, – prisipažįsta ekspertas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kartais, pripažįsta jis, nuo emocinės įtampos šios profesijos atstovai bandydavo pabėgti alkoholyje.

„Anksčiau šioje specialybėje su alkoholiu būdavo didelės problemos. Dabar jaunimas tos problemos nebeturi“, – priduria vyras.

Kūno pokyčiai po mirties

Kalbėdamas apie kūno pokyčius po mirties, ekspertas atskleidžia faktus, kurie daugeliui gali skambėti šiurpokai, tačiau yra svarbūs teisingai nustatant mirties priežastį.

REKLAMA

„Kūnas po mirties dar gali sujudėti. Po aštuonių valandų įvyksta lavoninis sustingimas, o trečią parą raumenys atsipalaiduoja ir nusileidžia rankos, žandikaulis. Tai yra natūralu“, – paaiškina jis, pabrėždamas, kad šie procesai yra fiziologiniai ir neišvengiami, tačiau dažnai klaidingai interpretuojami.

Autopsijos metu teismo medicinos ekspertai išsamiai tiria viską – „nuo pat liežuvio iki tiesiosios žarnos“.

REKLAMA

„Reikia įsitikinti, ar žmogus, pavyzdžiui, nepaspringo. Jei žmogus buvo smaugtas – tikriname poliežuvinį kaulą. Man tai yra viena iš svarbiausių metodikų, kai tiri kūną, nes viskas priklauso nuo įtariamos mirties priežasties“, – aiškina Paulius, pabrėždamas kruopštumo svarbą, kad kiekviena detalė būtų tinkamai užfiksuota ir būtų galima tiksliai nustatyti įvykio aplinkybes.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto, kaip šmaikščiai pastebi ekspertas, ši darbo pusė turi ir savų privalumų: „Lavonas nesiskundžia, o gyvas pacientas – nuolat. Pas mus – tyla, ramybė ir galimybė dirbti be trikdžių.“

Nepaisant sunkumų, netikėtumų ir psichologinio krūvio, Paulius pripažįsta, kad ši profesija – unikali galimybė suprasti žmogaus kūno paslaptis, padėti teisingumui ir išlaikyti profesionalumą net pačiose sudėtingiausiose situacijose.

Tai darbas, kuris reikalauja ne tik įgūdžių ir žinių, bet ir tvirtos psichologinės laikysenos, gebėjimo priimti gyvenimo realijas tokias, kokios jos yra.

REKLAMA
žmogus. Sėkmės nelengvoje profesijoje, bet labai reikalingoje.
nesveikas tamsta kažkoks. Matosi, kad traumuotas.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų