„Tai nėra įprastas darbas. Kitose srityse už tai būčiau uždarytas iki gyvos galvos, be teisės išeiti į laisvę, – sako jis pusiau juokais. – Iš principo, aš pjaustau žmones, bet tuo pačiu turiu būti profesionalus – dirbdamas negaliu galvoti, kad tai kažkieno motina ar vaikas.“
„Tikiuosi, kad nesu pernelyg šaltas. Turiu būti atviras – negaliu jausti empatijos 23 tūkst. mirusiųjų atžvilgiu. Bet turiu nepamiršti vėl įjungti empatiją ir jausti ją vėliau. Svarbiausia yra rasti pusiausvyrą.“
Sunkiausios akimirkos ir potrauminis stresas
1987 m. jis gavo skubų iškvietimą į Hungerfordą, kur Michaelas Ryanas nužudė 16 žmonių, rašoma mirror.co.uk.
„Tai buvo labai intensyvi patirtis – pamatyti miestą ir tai, kas ten įvyko. Matyti automobilius ir kūnus, pamatyti jį patį ir patvirtinti jo mirtį...
Vaizdas buvo toks kraupus, kad grįždamas turėjau sustoti greitkelio šalikelėje – verkiau“, – prisimena R. Shepherdas.
O štai 2002 m. po Balyje vykusių sprogdinimų, per kuriuos žuvo 202 žmonės, jam prasidėjo potrauminio streso sutrikimas.
Prisiminimus sukėlė net smulkmenos buityje – pavyzdžiui, maišelis ledo šaldiklyje, priminęs, kaip Balio saloje kūnai buvo laikomi palapinėse, šaldomi prekybos centruose pirktu ledu.
Sutrikimas buvo toks sunkus, kad jis atsidūrė psichiatrijos skubios pagalbos skyriuje: „Buvo depresija, baimė, mintys apie savižudybę. Tai buvo tarsi užtvankos pralaužimas – visas sielvartas išsiliejo.“
Karjera ir visuomenės dėmesys
R. Shepherdas pasirodė televizijos laidose „Autopsy: The Last Hours Of…“, „The Death Detective“ bei „Body in the Water“.
Jis taip pat parašė knygas „Unnatural Causes“ ir „The Seven Ages of Death“, gastroliavo po šalį su pasakojimais apie garsiausias bylas. Šiuo metu jis vėl rengia šou „Time of Death – More Unnatural Causes“.
„Mirtis žmonėms yra kažkas įdomaus. Kai einame vakarienės, žmona sako: „Nekalbėk apie vylas“, bet žmonės visada klausia“, – pasakojo jis.
Jis buvo pakviestas kaip konsultantas dirbti princesės Dianos mirties tyrime, taip pat vyko į Niujorką po rugsėjo 11-osios išpuolių, dirbo prie bylos po 1989 m. „Marchioness“ katastrofos Temzėje, taip pat nustatė ryšį tarp Rachel Nickell nužudymo ir serijinio žudiko Roberto Napperio, kai policija klaidingai įtarė Coliną Staggą.
Nepaisant to, kad jam jau 72-eji, jis tebedirba ir atlieka iki 10 skrodimų per savaitę. Tačiau, nepaisant savo darbo pobūdžio, jis pripažįsta: „Aš negaliu žiūrėti į savo kraują. Mane tai trikdo!“
Teko dirbti su painiomis bylomis
MI6 šnipo Garetho Williamso byla. 2010 m. šnipo kūnas rastas sportiniame krepšyje. Nors teismo medicinos ekspertas iš pradžių įtarė nužudymą, R. Shepherdas teigė, kad labiau tikėtina, jog tai buvo nelaimingas atsitikimas:
„Negalėčiau įdėti kūno į krepšį nepadarydamas sužalojimų, o jų nebuvo. Kitas ekspertas sakė, kad neįmanoma įlipti į krepšį, bet kai kurie žmonės mėgsta būti uždaryti ribotose erdvėse dėl seksualinių priežasčių. Mano išvada – jis tai pasidarė pats.
Koroneris padarė išvadą, kad jis buvo nužudytas – kiti taip manė ir koroneris jais patikėjo. Tačiau aš esu įsitikinęs, kad, nepaisant neįprasto šio atvejo pobūdžio, jis tai padarė pats, o Metropoliteno policija atliko pakartotinį tyrimą ir pareiškė, kad bylos nebetęs.“
Dr. Davido Kelly mirtis. Vyriausybės ginkluotės ekspertas buvo rastas negyvas Oksfordšyro miške 2003 m. kilus skandalui dėl Irako karo. Buvo spėjimų apie nužudymą, tačiau R. Shepherdas patvirtino jo savižudybę:
„Nebuvo jokių sužalojimų, jokių išorinių jėgos požymių. Jis pats padarė sau sužalojimus. O vieta buvo simboliška – nuo kalvos atsiveria nuostabus vaizdas.“
Nepaisant šiurpių detalių, kurios paaiškėja atliekant tokius tyrimus, jį vis dar žavi teismo medicinos mokslo galia.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
