„Labai sunku palikti tokį darbą, nes ten yra dideli pinigai, tu visą laiką jautiesi trokštama, gauni daug dėmesio. Man darbas tikrai labai patiko, bet supratau, kad gyvenime noriu daryti ką nors kitą“, – atvirą pokalbį pradeda mergina.
Agnė (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas – aut. past.) naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti, kaip atrodo darbas striptizo klube, kokie klientai dažniausiai ten užsuka ir kokiomis gudrybėmis siekiama iš jų išvilioti kuo daugiau pinigų.
Turėjo nemažai pareigų
Šiuo metu Vilniuje gyvenanti mergina pasakoja, kad tik atvykusi gyventi į laikinąją sostinę, pamatė skelbimą apie administratorės darbą striptizo klube.
„Aš visada buvau plačių pažiūrų, man viskas buvo įdomu, todėl mintis dirbti striptizo klube man labai patiko. Gal pati dar ir nebūčiau ėjusi taip drąsiai, bet tuometinis mano draugas labai palaikė, sakė, kad ten yra daug pinigų, o tai svarbiausia. Taip aš ir nuėjau“, – prisimena Agnė.
Ji darbą pradėdavo apie pusę dešimtos vakare, o baigdavo 6 valandą ryto. Mergina neslepia, kad naktinis darbas tikrai nebuvo lengvas, o vėliau turėjo įtakos ir jos sveikatai, tačiau tuo metu teko prie to prisitaikyti.
Agnės pareigos buvo kiekvieną vakarą paruošti klubo erdvę – uždegti žvakes, įjungti muziką, taip pat pasirūpinti merginomis, padėti joms susiruošti.
„Paskui visas tavo darbas atrodo maždaug taip: ateina klientas, tu pakvieti merginas ir tada eini prie jo daryti pardavimus, kalbi apie šokėjas, klausi, kuri gražesnė? Galbūt žinai, kad tą savaitę kažkuri mergina užsidirbo mažiau, tai specialiai ją siūlai klientui.
Taip pat turi pilstyti gėrimus, paimti iš klientų pinigus, rūpintis, kad klientas gautų tai, ko nori, ir išeitų laimingas“, – darbo užkulisiais dalijasi pašnekovė.
Svarbu mokėjimas prieiti prie vyro
Ji sako, kad bene pagrindinis jos darbo įrankis buvo įtaigus kalbėjimas, mat reikėdavo išmokti sakyti tai, ką nori girdėti klientas.
„Tu patampi tokiu psichologu ir žmonių skaitytoju, kad nerealu. Pro duris įeina klientas ir tu jau žinai, ar jis pirks, ar išgalės pirkti privatų šokį – iš toli matai, kaip su tuo klientu tau šiandien viskas vyks.
Nuskaitai žmogų ir bandai prie jo prieiti, sušnekėti, leisti jam pasijusti šio vakaro žvaigžde, šeimininku, kad jis atidarytų savo piniginę ir visus pinigus tau paliktų. Kalbėjimas, mokėjimas prisibelsti į žmogų labai svarbu“, – neabejoja Agnė.
Ji nurodo, kad į striptizo klubą dažnai ateina dirbti itin išsilavinusios merginos, kurios gali bendrauti įvairiomis temomis, nes tai padeda prieiti prie kliento:
„Ką esu pastebėjusi, kad mažiau išprususioms ir išsilavinusioms merginoms prasčiau sekasi ir darbas. Tu turi labai daug sričių žinoti, nes nežinai, kas prie tavęs atsisės – verslininkas ar advokatas, prie kurio tu turėsi prieiti kokia nors tema. Todėl daugelis merginų tikrai buvo labai išsilavinusios, apsiskaičiusios, žinančios daug dalykų.“
Klientai – labai įvairūs
Pasakodama apie tai, kokie klientai dažniausiai praveria striptizo klubo duris, Agnė neslepia, kad jų įvairovė yra didžiulė. Kai kurie vyrai čia užsuka tiesiog pasmalsauti ir pamatyti, kaip viskas vyksta, o kitiems tiesiog patinka merginų rodomas dėmesys, striptizo klubo atmosfera.
Ji prisimena, kad, pavyzdžiui, viena mergina net turėjo nuolatinį savo klientą, kuris ateidavo tik dėl jos:
„Prie įėjimo jis paklausdavo, ar šiąnakt dirba ta mergina. Jei ne – apsisukdavo ir išeidavo, o jei taip – ji pašokdavo ir tada jie visą naktį tiesiog kalbėdavosi. Jis pas ją ateidavo kaip pas psichologę.“
Agnė sako, kad per savo darbo patirtį sutiko labai daug malonių vyrų, su kuriais buvo išties įdomu bendrauti, todėl ji net svarstydavo, ar tai tikrai yra darbas. Tačiau būta ir nelabai gerų pavyzdžių.
„Būdavo tokių klientų, kurie įsivaizduodavo, kad už pinigus gali nusipirkti viską. Tada būdavo liūdniau. Tu žinai, kad turi gauti apyvartą, merginoms reikia užsidirbti, bet tie vaikinai taip pradeda išnaudoti, atakuoti... Pavyzdžiui, padaryk man tą ir tą už pinigus, palaižyk stulpą – duosiu tiek ir tiek. Nelieka jokios pagarbos merginoms, tada jos ir nebešokdavo“, – atvirai kalba mergina.
Ji sako, kad šiaip į striptizo klubus užsukantys vyrai yra pakankamai dosnūs, tačiau kartais jai tekdavo ir užkalbėti jiems dantį:
„Geriausi klientai buvo užsieniečiai, kurie ir dosnūs, ir gražiai elgėsi, visai kitaip žiūri į striptizo klubo veiklą. Lietuviai irgi jei jau ateina, tai dažniausiai pasišvaisto pinigais, bet jie jau kartais kelia priekaištus dėl, pavyzdžiui, didelių alkoholio kainų.
Vyras žino, kad tas šampano butelis parduotuvėje kainuoja 5 eurus, o mes jį parduodame daug kartų brangiau, tai jis piktinasi. Bet tada jam aiškini, kad mokate ne už šampaną, o už merginą, kuri jums šoka – taip ir susitvarkai.“
Kai kurie tikisi gauti sekso
Agnė neslepia, kad nemaža dalis vyrų į striptizo klubą ateidavo ir tikėdamiesi gauti sekso, o su jais susitvarkyti būdavo sudėtinga.
„Pavyzdžiui, vyras išeina po privataus šokio ir sako: „Aš nieko negavau, jūs man pamelavote“. Mes jau mokėdavome tvarkytis, sakydavome, kad nieko nemelavome, tik žadėjome smagų erotinį šokį, o jis ir buvo.
Manau, kad ne visi supranta, kad striptizo klube to būti negali, nes tikrai pasitaiko merginų, kurios tuo užsiima. Jei vieną kartą vyras papuolė ant tokios, o kitą kartą už tą pačią kainą nieko negavo, natūralu, kad gali kilti nepasitenkinimas“, – sako mergina bei priduria, kad ir ji žinojo šokėją, kuri kartais privačiame kambaryje tuo užsiimdavo.
Atskleidžia kelias gudrybes
Buvusi striptizo klubo administratorė prisimena, kad privačius šokius rinkdavosi didelė dalis vyrų. Kalbėdama apie tai, ji išduoda ir vieną gudrybę, kurią naudodavo, kad išviliotų daugiau pinigų.
„Mano pareiga būdavo eiti į privatų kambarį ir nutraukti laiką. Aš jį sekdavau, tam tikru metu įeidavau ir pamatydavau, kad vyras guli ant lovos, yra nuogas, susijaudinęs. Stovėdavau ir viskas, sakydavau, kad laikas baigėsi.
Žinoma, jis pradėdavo prašyti dar kelių minučių, o aš atšaudavau, kad sumokėtų ir tada galės būti, o aš išeisiu. Tada greitai ištraukdavo pinigus iš piniginės, sumokėdavo ir sakydavo greičiau eiti iš čia“, – juokiasi Agnė.
Ji pasidalija ir dar viena paslaptimi, kurią naudodavo tam, kad vyras kuo daugiau pinigų išleistų alkoholiui, o jį gerianti mergina taip greitai neapsvaigtų.
„Merginos turi gerti, bet jos negali prisigerti, nes turi išbūti visą naktį, o tu supranti, kad kuo daugiau kokteilių, tuo daugiau ir pinigų. Todėl šokėjos niekada neleidžia klientams ragauti savo kokteilių, nes dažniausiai tai būna kokakola su ledukais.
Taip pat eidavo ir gudrybės su šampano buteliu, kuris kainuodavo nemažai. Kai klientas išeina į tualetą, šampaną nupildavom. Užsiimdavom tokiais dalykais, nes reikėjo prižiūrėti šokėjas ir priversti, kad klientas kuo daugiau visko pirktų“, – sako Agnė.
Dirbti tokioje aplinkoje nelengva
Nors pats darbas, bendravimas su klientais pašnekovei labai patiko, ji neslepia, kad dirbti tokioje aplinkoje sunkiausia buvo dėl moteriškos konkurencijos:
„Psichologiškai tikrai sunku, nes moterų kompanijoje ir šiaip konkurencija visada jaučiasi, o čia dar labiau, nes labai daug lemia tai, kaip tu atrodai, kiek turi klientų. Merginos pradeda pykti, jei kuri nors uždirba daugiau už kitas. Tikrai buvo labai daug konkurencijos, pykčių, nesutarimų, galėčiau tai pavadinti gyvačių lizdu.“
Agnė sako, kad darbą striptizo klube rinkdavosi įvairios moterys – kai kurios buvo labai jaunos ir ne itin mokėdavo šokti, kitos dirbdavo jau ilgą laiką, treniruodavosi, nes į tai žiūrėjo labai rimtai. Tačiau visas merginas vienijo bendras dalykas – noras užsidirbti daug pinigų.
„Jos suprasdavo, kiek čia gali užsidirbti... Daugumos planai buvo ką nors įsigyti, pasidaryti geresnį gyvenimą, susiplanuoti atostogas, sutaupyti namams ar dar kam nors. Visos dirbo kažkokios savo tikslo link.“
Pinigų neskaičiuodavo
Pašnekovė atvirai kalba apie tai, kad tuo metu, kai dirbo striptizo klube, ji praktiškai neskaičiuodavo pinigų, nes kiekvieną vakarą gaudavo po 200–300 eurų:
„Kam tau skaičiuoti, jei rytoj vėl gausi tiek pat? Aš gyvenau tikrai labai gerai, man pinigų niekam netrūko.“
Tuo metu šokėjų uždarbiai labai svyruodavo ir priklausydavo nuo įvairių aplinkybių, tačiau kartais galėjo siekti įspūdingas sumas.
„Tos merginos, kurios šoka gerai ir dar padaro įspūdį, gauna daugiau klientų arba vieną gerą klientą, būna per naktį uždirba 1 tūkst. eurų. Kartais būdavo ta mintis, kad gal reikėtų eiti šokti, nes jos kur kas greičiau uždirba mano algą“, – šypteli Agnė.
Patiko galia, kurią jausdavo
Ji neslepia, kad iš striptizo klubo savininkės nuolat girdėjo siūlymus eiti pačiai šokti, tačiau to atsisakydavo, nes žinojo, kad kelio atgal iš to nebus:
„Mane įkalbinėjo eiti šokti, sukurdavo tokį vaizdą, kad tu esi labai laukiama, nuostabi, graži, faina, miela. Visą laiką buvo toks glostymas ir spaudimas šokti. Matė, kad aš gerai pasišneku, sutariu su vyrais, todėl buvau labai geras pinigų šaltinis.
Tačiau aš vis sakydavau, kad ne, galbūt kada nors vėliau, nes žinojau, kad niekada iš to neišeisiu, nes čia yra labai dideli pinigai. Gali nuo visų slėpti, kad dirbi striptizo klube, bet iš jo nepasitrauksi, kelio atgal nėra.“
Vis dėlto šiandien Agnė šią patirtį prisimena itin maloniai ir dėl nieko nesigaili.
„Prisimenu, kad viena šokėja man pasakė, kad aš atrodau visai kitaip, nei tada, kai atėjau dirbti – tada buvau labai naivi, o dabar moku gerai klientus apžaisti. Tai yra žiauri gyvenimo mokykla, kur tave labai pagrūdina, išminko tarsi molį.
Pats darbas man tikrai labai patiko. Tu esi visą laiką norima, matoma, jautiesi graži, nesvarbu, kaip iš tikrųjų atrodai. Gauni daug dėmesio, pati jautiesi savo vėžėse, kaip ant pakylos padėta, nes tu šį vakarą esi objektas ir tavęs trokšta visi.
Kartais moterys jaučiasi žemiau vyrų, ypač, jei kur nors pareigose yra nepriimamos. Tai striptizo klube moterys yra šeimininkės ir pačios viršiausios. Tu turi tą galią sau ir galbūt tas man labiausiai patikdavo“, – pokalbį užbaigia Agnė.
