Kaip elgtis staiga sustojus širdžiai, kodėl būtina reaguoti čia ir dabar bei apie tai, kokius simptomus žmogus gali jausti prieš širdies smūgį, anksčiau tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Santaros klinikų kardiologė profesorė Žaneta Petrulionienė, o apie būdus, kaip atitolinti staigios mirties riziką, kalbėjo profesorius, kardiologas docentas Pranas Šerpytis.
Daugelis nejaučia jokių simptomų
Prof. Ž. Petrulionienė anksčiau laidoje teigė, kad žmogus prieš širdies smūgį dažniausiai nejaučia jokių simptomų ir dėl to pasaulinė statistika yra labai liūdna.
„Koronarinė širdies liga labai dažnai prasideda nei iš šio, nei iš to, save sveiku laikiusiam žmogui. Vyrams taip gali nutikti 65–75 proc. atvejų.
Žmonės, kurie patyrė infarktą, dažnai sako, kad jokių simptomų prieš tai nejautė, nebuvo jokių skausmų fizinio krūvio metu, nebuvo širdies ritmo sutrikimų, dusulio – jokių perspėjančių ženklų.
Ir vieną dieną įvyksta staigi širdinė mirtis. Priežastis yra išeminė širdies liga. Mes, kardiologai, atlikdami širdies vainikinių arterijų zondavimą randame susiaurėjimus, kurie iki tol galėjo neduoti jokių klinikinių simptomų“, – įspėja kardiologė ir priduria, kad moterims tai pasitaiko rečiau nei vyrams.
Prof. Ž. Petrulionienė pasakojo dažnai pakalbinanti jaunus vyrus po miokardo infarkto. „Aš jų visada paklausiu, nejaugi nebuvo visiškai jokių ženklų? Bent minimalių. Dažniausiai jie atsako, kad jokių ženklų nebuvo.
Kiti papasakoja, kad buvo rizikos veiksnių derinys, kartais nuovargis, įtampa, susikrovė problemos darbe, šeimoje, vartojo daug kavos, rūkė, nemiga, pervargimas. Naktinis darbas taip pat turi neigiamos įtakos.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai vyrai teigia, jog buvo blogesnė fizinio krūvio tolerancija, jėgų nebuvimas, nespecifiniai pojūčiai krūtinėje, galbūt pamaudimas už krūtinkaulio, ritmo sutrikimai, dusulys, tačiau į tai dažniausiai nekreipiama dėmesio, kol neįvyksta nelaimė“, – laidoje kalbėjo kardiologė.
Pasakė, kada kyla didžiausia rizika
Savo darbo praktikoje kardiologė pastebėjo, kad sveikais save laikantys žmonės, ypatingai jauni vyrai dažnai mano, kad neturi problemų su sveikata ir jiems galbūt netgi būna gėda pasitikrinti, tačiau tai daryti būtina:
„Profilaktinė sveikatos patikra yra būtina. Šią patikrą ypatingai reikia atlikt tiems, kurių šeimoje yra buvę kraujagyslių ligų, infarktų, insultų, operacijų, aukšto kraujospūdžio ar ankstyvų mirčių.
Ypač, jei jų buvo iki 50–61 metų, pirmųjų giminaičių tarpe: jei mirė tėtis, brolis, mama, sesuo. Tiems žmonėms reikia ypatingą dėmesį, nes genetika lemia labai daug.“
Prof. Ž. Petrulionienė laidoje teigė, kad yra kelios sąlygos, kada imtis intensyvios fizinės veiklos yra pavojingiausia – tada kyla didžiausia rizika sustoti širdžiai. „Neikite stipriai sportuoti, jei jūs neišsimiegojote, pervargote, jeigu jūs keletą naktų dirbote, nemiegojote“, – aiškino ji.
Be to, nemažai įtakos turi ir stresas – kiekvieno patiriamo streso metu į kraują pliūpteli streso hormonų: „Būtent streso hormonai, katecholaminai, paveikia širdies raumenį ir gali sustoti širdis nuo labai didžiulio streso hormonų pliūpsnio į kraują.“
Gydytoja pastebi liūdną tendenciją – tokių staigių mirčių atvejų vis daugėja, tačiau laiku ir tinkamai suteikta pagalba yra svarbiausias veiksnys, galintis išgelbėti gyvybę.
„Visuomenė turi žinoti ir turi mokėti suteikti pirmąją pagalbą iš karto, čia ir dabar, jeigu žmogui įvyko staigi širdinė mirtis, jis prarado sąmonę, sukniubo.
Tai būtina daryti kuo greičiau, nelaukiant, nes buvo, deja, ir liūdnų atvejų, kai žmonės tiesiog nesusigaudė, nesugebėjo, nemokėjo, nepasiryžo, gal bijojo laiku pradėti teikti pagalbą“, – teigė Ž. Petrulionienė.
Ištikus širdies smūgiui svarbi kiekviena minutė
Įvykus staigiai širdinei mirčiai itin svarbu nedelsti, svarbi ne tik kiekviena minutė, bet ir sekundė:
„Labai svarbu užtikrinti gaivinimo ankstyvą pradžią, iš karto, nes priešingu atveju kartais būna, kad širdelė pradeda veikti, tačiau užtrukus ir užgaišus nukenčia galvos smegenys.“
Pats būtiniausias veiksmas tokiu atveju – išorinis širdies masažas. Ž. Petrulionienė primena, kad bet kokiu atveju, tai turi būti pirmas veiksmas, kurio imamasi.
„Svarbu jį pradėti iš karto, kad aprūpinti deguonimi, maisto medžiagomis, krauju visus organus ir ypatingai galvos smegenis, todėl, kad efektyvus išorinis širdies mažas tai užtikrina.
Gana ilgai galima tęsti išorinį širdies masažą – arba kol bus atneštas, surastas automatinis širdies defibriliatorius, arba kol atvažiuos greitoji medicinos pagalba.
Tokiu atveju mes išgelbėsime širdies veiklą, mes išgelbėsime galvos smegenis, išgelbėsime žmogaus gyvybę“, – aiškino kardiologė.
Kol vienas asmuo atlieka išorinį širdies masažą, kitas šalia esantis asmuo taip pat turi imtis veiksmų – kviesti greitąją medicinos pagalbą, ieškoti arčiausiai esančio defibriliatoriaus.
Kaip sumažinti riziką?
Kitoje „Sveikatos DNR“ laidoje profesorius, kardiologas docentas Pranas Šerpytis pabrėžė ne tik mokėjimo suteikti pirmąją pagalbą, bet ir rūpinimosi širdies sveikata svarbą.
Paklaustas, ar galima išvengti staigios mirties, profesorius pastebi, kad kai kurių atvejų negali paaiškinti net mokslas, tačiau atidėti jos tikimybę įmanoma – reikia mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, o statistika negailestinga – nuo jų miršta daugiau nei 50 proc. lietuvių.
P. Šerpytis pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių ligos vis jaunėja, o čia nemažą vaidmenį žaidžia genetika – jei šeimoje yra sergančiųjų šiomis ligomis ir iki 50 metų yra įvykę staigių mirčių, kyla tris kartus didesnė rizika susidurti su staigia mirtimi.
„Tai – genetika, mes jos nepakeisime, amžiaus taip pat nepakeisime, bet galime pakeisti modifikuojamus rizikos veiksnius, kaip arterinį kraujo spaudimą. <...>
Jeigu mes matuotume arterinį kraujo spaudimą ir palaikytume jį normalų, Lietuvoje insultų 10 kartų mažiau būtų, miokardo infarktų – šešis kartus mažiau. Arterinis spaudimas tiek turi įtakos“, – laidoje kalbėjo kardiologas ir pridūrė, kad arterinis kraujo spaudimas neturi viršyti 140/90 mmHg.
Dar vienas svarbus rodiklis, kurį būtina palaikyti normos ribose – cholesterolio kiekis. Kaip pastebi docentas, cholesterolis savaime nėra bloga medžiaga, tačiau kai jo yra per daug, sparčiau vyksta aterosklerotiniai procesai.
Širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina ir pastovus, lėtinis stresas, kuris, kaip sako P. Šerpytis, sugraužia mus iš vidaus.
Profesorius ragina rūpintis sveikata, saugoti širdį ir nepraleisti progos sudalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje.
Ji skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų imtinai, tereikia apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris atliks tyrimus įvertins riziką susirgti šiomis ligomis, o, prireikus, nusiųs į specializuotus tinklus išsitirti išsamiau.
