Nors mūsų protėviai buvo įpratę žvejoti, gyvename prie jūros, turime ežerų bei upių, tačiau tradiciškai dažniau renkamės mėsą. Gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė pasakoja, jog Viduržemio jūros regiono mitybos sistemoje ribojamas raudonos mėsos, kiaušinių vartojimas, o vietoje jų dažniau valgoma žuvis ir jūros gėrybės:
„Taip pat labai mažai vartojama mums įprastų gyvūninių riebalų, tokių kaip sviestas, grietinė ar taukai, kiekis. Vietoje jų į mitybą įtraukiama daug augalinių riebalų – aliejaus, šviežių produktų, vaisių, daržovių, viso grūdo miltų gaminių, žuvies.“
Du kartus per savaitę rinkimės žuvį
Gydytoja dietologė rekomenduoja bent du kartus per savaitę valgyti jūrinės arba gėlųjų vandenų žuvies: „Jei lyginsime skirtingų žuvų maistinę vertę, reikšmingų skirtumų mineralinių medžiagų ar baltymų atžvilgiu nėra. Pagrindinis ir sveikatai reikšmingas skirtumas yra būtent omega-3 rūgščių kiekis, nes jūrinės kilmės žuvys jų turi daugiau nei gėlavandenės.
Taigi, jei kartą per savaitę valgote jūrinę žuvį, antrą kartą valgykite jau sugautą tvenkinyje ar ežere. Taip užtikrinsite, kad gaunate skirtingas medžiagas, reikalingas organizmui.“
Ji priduria, kad doradose randamas visas spektras naudingų maistinių medžiagų: visaverčių baltymų, omega-3 riebalų rūgščių, kalcio, vitaminų A, D ir E, jodo, fosforo, cinko, seleno ir kitų mineralų: „Nuo pakankamo šių medžiagų kiekio organizme priklauso tinkamas širdies, kraujagyslių ir imuninės sistemos funkcionavimas, jos saugo ir nuo uždegiminių procesų.
Taip pat svarbus ir žuvies paruošimo būdas, nes termiškai ją apdorojant, naudingų maistinių medžiagų mažėja. Todėl sveikatai palankiausia, kai žuvies terminis apruošimas trumpas, o prieš kepimą ji nevoliojama į miltus bei gausiai neskrudinama aliejuje. Sveikatai palankiausia ją troškinti arba kepti orkaitėje, vasarą – grilyje.“
Nusipirktą šviežią žuvį geriausia suvartoti per parą
Karšių šeimai priskiriamų doradų galima rasti Viduržemio jūroje, šiaurės rytinėje Atlanto vandenyno dalyje. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva teigia, kad dorados tampa vis dažnesniu pirkėjų pasirinkimu:
„Šias švelnaus ir subtilaus skonio, pusiau riebias Viduržemio jūros žuvis rekomenduojama ruošti kuo paprasčiau: nepadauginus prieskonių kepti ant grotelių, troškinti garuose ar kepti druskoje. Jei norite panaikinti specifinį žuvies kvapą, ją įtrinkite druska ir palikite pusvalandžiui pastovėti.“
Apie žuvies šviežumą galite spręsti iš blizgančių žvynų, skaidrių akių, gaivaus žuvies kvapo. Pasak ekspertės, dorados žiaunos turi būti ryškiai raudonos spalvos, ji turi būti stangri, be jokių pažeidimų, įtrūkimų: „Jei paspaudus žuvį lieka nedidelis įdubimas – tai prastos kokybės, pasenusios žuvies požymis.
Nusipirktą žuvį svarbu laikyti žemoje temperatūroje, šalčiausioje šaldytuvo vietoje ir geriausia suvartoti per parą. Jei nusipirkote žuvų daugiau, galite jas nuplauti po šaltu vandeniu, išdarinėti ir užšaldyti – šaldiklyje ją laikykite iki penkių mėnesių.“
Viduržemio jūros regiono stiliaus dorada su žolelėmis ir citrinomis
Patiekalui reikės:
- 1 kg auksaspalvės dorados.
Padažui reikės:
- 75 ml alyvuogių aliejaus;
- 25 ml citrinos sulčių;
- 1 v. š. mėgstamų prieskonių;
- 0,5 a. š. druskos.
Pateikimui reikės:
- druskos dribsnių – pagal skonį;
- citrinų žievelių – pagal skonį;
- kaparėlių – pagal skonį.
Gaminimo eiga:
- Sumaišykite visus padažui skirtu ingredientus.
- Dėkite žuvį ant grotelių ir kepkite orkaitėje 15-20 minučių (galite kepti ir ant kepsninės). Iškepus leiskite žuviai pailsėti apie 5 minutes. Tada padarykite pjūvį išilgai pilvo ir išverskite, išimdami pagrindinį kaulą.
Skanaus!
