Naujienų portalui tv3.lt advokatas Vaidas Rakauskas papasakojo, kas pasikeičia po santuokos, įskaitant turto statusą, paskolas bei lankymą gydymo įstaigose.
Turto statusas ir dalybos
Advokatas teigia, kad civilinis kodeksas numato du sutuoktinių turto teisinius režimus: pagal įstatymą ir pagal sutartį.
Turto teisinis režimas pagal sutartį – kalbama apie atvejus, kada planuojantys susituokti asmenys sudaro ikivedybinę sutartį, arba jau sudarius santuoką – povedybinę sutartį.
„Šiais atvejais besiruošiantys susituokti ar jau susituokę asmenys laisva valia nusprendžia, kad bet koks konkretus turtas, kad ir vieno sutuoktinio paveldėtas dar iki santuokos (ar santuokos galiojimo metu), yra laikomas bendrąja nuosavybe arba gali nuspręsti, kad turtas, kuris bus įgytas ateityje, bus laikomas arba bendrąja sutuoktinių nuosavybe, arba gali tapti asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe.
Tiek ikivedybinės, tiek ir povedybinės sutartys gali būti „pripildytos“ įvairiausios teisinės technikos, pritaikytos patiems įvairiausiems gyvenimo atvejams.
Šis instrumentas ypatingai aktualus planuojantiems susituokti ar jau susituokusiems asmenims, kurie yra jau, pvz., paveldėję stambius verslus, įmones, kurių tolesnė veikla dažnai yra šeimos verslo tąsa, dėl ko racionalumas turėtų nugalėti jausmus ir tokiais atvejais tikrai teisiškai primygtinai siūlytina šiuos ateities santykius apsibrėžti minėtomis sutartimis“, – komentuoja V. Rakauskas.
Pastaraisiais atvejais tai svarbu netgi ir dėl viešojo intereso – jeigu santuokos metu įsteigiama didelė įmonė, kurioje yra daug darbuotojų, įmonė generuoja didelį pelną – nesant kitokių faktorių, ji bus laikoma santuokos metu įgytu turtu.
Prasidėjus skyryboms, sutuoktiniai gali įrodinėti, kad tik vienas iš jų arba kažkuris didesne dalimi šią įmonę įkūrė, ją plėtojo ir pan.
Viso santuokos nutraukimo proceso metu įmonė gali nebegalėti priiminėti būtinų sprendimų (nes, pvz. akcijos areštuotos, bankai nebeduoda paskolų, kiti akcininkai nepasitenkinę nebepriima būtinų įmonės veiklai sprendimų ar pan.) ir įmonė gali būti nuvesta į nemokumą, kas sąlygos tiek didelio kiekio darbo ieškančių asmenų patekimą į rinką, mokesčių nesurinkimą ir pan.
„Tai iliustratyviausias pavyzdys, kaip tokios tikrai socialiai grėsmingos situacijos galėtų nebūti, jeigu šioje dalyje aptariami sutuoktiniai būtų savo turtui nustatę sutartinį režimą.
Kalbant apie likusius 90 procentų gyvenimo atvejų – jiems taikomas sutuoktinių turto teisinis režimas pagal įstatymą. Paprastai kalbant, viskas, kas yra vieno iš sutuoktinių įgyta iki santuokos sudarymo – po santuokos sudarymo ir toliau lieka jo asmenine nuosavybe ir viskas, kas įgyta po santuokos sudarymo, tampa bendrąja sutuoktinių nuosavybe.
Atskiri atvejai, kai šie santykiai reguliuojami šiek tiek kitaip – dovanoto ar paveldėto turto atvejai. Šiais atvejais net ir po santuokos sudarymo vieno iš sutuoktinio paveldėtas ar jam padovanotas turtas (jeigu nenurodyta atitinkamuose dokumentuose kitaip) yra laikomas to sutuoktinio asmenine nuosavybe.
Vėlgi, teisė tuo ir yra nuostabi, kad ją yra galima pritaikyti įvairiems gyvenimo atvejams: net jeigu turtas ir būtų padovanotas sutuoktinei (pvz., jos tėvų) ir taip lyg ir taptų asmenine sutuoktinės nuosavybe, tačiau jeigu abu sutuoktiniai padaro kapitalinį, pvz., gyvenamojo namo, remontą, jį esmingai pagerina ir pan. – toks turtas gali tapti bendrąja sutuoktinių nuosavybe“, – aiškina advokatas.
Plačiąja prasme, nutraukiant santuoką privaloma sudaryti turto balansą – tiek asmeninio turto, tiek ir santuokoje įgyto turto, tiek ir prisiimtų įsipareigojimų ar duotų paskolų likimą.
Jeigu sutuoktinių turtui taikomas sutartinis teisinis režimas, t. y. pagal vedybų sutartį – tokiu atveju paprastai visi šie klausimai ir yra išsprendžiami ganėtinai greitai bei paprastai.
Jeigu vedybų sutarties nėra – būtent tokių santuokų nutraukimai, ypač esant didesniam užgyvento ar įgyto turto kiekiui, ir tampa didelių socialinių konfliktų, teisminių procesų pradžia.
Paveldėtas, padovanotas turtas po santuokos nutraukimo lieka tam sutuoktiniui, kurio jis buvo paveldėtas ar kuriam padovanotas.
Tačiau jei šis turtas buvo pagerintas ir pagerintas esmingai tik vieno iš sutuoktinių indėliu, santuoką nutraukiant bus ganėtinai sudėtinga nustatyti tų pagerinimų tikslią sumą (pvz., vienas sutuoktinis paveldėjo asmeninės nuosavybės teise savo tėvų turtą ir jį pardavęs, visas gautas lėšas suinvestavo į savo sutuoktinės paveldėtą turtą, kuriame jie ir gyveno, skiriantis bus gana sudėtinga įrodyti, kas kokia dalimi prisidėjo prie bendro turto pagerinimo).
„Gerai, jeigu sutuoktiniai kruopštūs ir rinko visus mokėjimo už statybines medžiagas kvitus, darė pavedimus statybininkams ir pan. – tada nėra sudėtinga įrodyti tą kompensacijos sumą, kurios reikalaus tas sutuoktinis, kuris po santuokos nutraukimo šio turto netenka.
Registrų centras yra pateikęs labai tikslų apibrėžimą, kuris apibūdina mano aukščiau nurodytus sutuoktinių turto teisinio režimo būdus: „vedybų sutartys – raktas į stabilesnius sutuoktinių santykius ir ekonomiškai saugią šeimą“, – priduria advokatas.
Paskolų ėmimas susituokus ir nesusituokus
Paskolą imant susituokus – abu sutuoktiniai tampa bendraskoliais ir bendrai atsako kreditoriui vykdant prisiimtą prievolę. Vartojimo paskola dažnai imama vieno iš sutuoktinių vardu, tačiau tokiu atveju yra reikalaujama kito iš sutuoktinio sutikimo tokio finansinio įsipareigojimo prisiėmimui.
Jeigu už paimtą paskolą įsigytas būstas ar automobilis, santuoką nutraukiant šis turtas turės būti dalijamas laikantis, kad abiejų sutuoktinių dalys į šį turtą yra lygios. Žinoma nepamirštant, kad ir įsipareigojimai kreditoriui ir toliau liks bendri.
„Paskolą imant nesusituokus – ši prievolė bus laikoma asmenine to asmens prievole ir į kitą asmenį (partnerį) kreditorius savo reikalavimų nukreipti negalės.
Nebent sugebės įrodyti, kad vieno iš partnerių (nesusituokusių asmenų) gauta paskola buvo naudojama, pvz., bendram būstui pirkti, remontuoti ar jį įrengti.
Tačiau tokiu atveju kreditoriui reikės įrodyti, kad partneriai iš tikrųjų vedė bendrą ūkį ir jiems bendrai kyla teisės ir pareigos pagal paskolos sutartį, kurią sudarė vienas iš partnerių. Vėlgi, šioje vietoje labai padėtų ikivedybinės sutarties sudarymas, kurioje būtų aptartas toks atvejis ir kas pagal šią paskolos sutartį atsako“, – pataria advokatas.
Ar įsivaikinimui būtina santuoka?
Šiuo atveju įstatymas duoda beveik tiesioginį atsakymą: įsivaikinti gali tik sutuoktiniai ir tik išimtiniais atvejais įvaikintoju gali tapti ir nesusituokęs asmuo arba tik vienas iš sutuoktinių.
„Tikslumo dėlei būtina pažymėti, kad šios išimties taikymas nėra jau toks retas atvejis. Juo labiau, kad reikalavimai tiek sutuoktiniams, siekiantiems įsivaikinti, tiek ir vienišiems asmenims, yra keliami tie patys.
Jeigu asmenys yra nesusituokę (partneriai), tai tokiu atveju to paties vaiko jie abu įsivaikinti negali – gali tik vienas“, – pabrėžia V. Rakauskas.
Kas pasikeičia po santuokos sudarymo sutuoktinių lankymo gydymosi įstaigose prasme?
„Pasikeičia iš esmės viskas: sutuoktinis kitą sutuoktinį gydymo įstaigose gali lankyti be jokių suvaržymų.
Tuo tarpu nesusituokę asmenys yra laikomi svetimais ir, jeigu vienas iš nesusituokusių asmenų, partnerių, dėl ligos yra tokioje būsenoje, kurioje jis negali priimti sprendimų (yra komoje, be sąmonės), tokiu atveju parteris neturi jokių teisių spręsti nei dėl jo gydymo, nei laisvai patekti pas partnerį jį aplankyti. Tokiu atveju gydymo įstaigos yra priverstos kreiptis į kitus artimuosius (tėvus ir pan.).
Jeigu gydymo įstaigoje esantis partneris gali išreikšti savo norą ir sutikimą, kad jo partneris jį aplankytų, gautų apie jį informaciją – problemų tikrai nekils.
Tačiau aukščiau minėtu atveju tokio sutikimo ligoninėje gulinčiam asmeniui negalint išreikšti – partneris turės didelių problemų.
Čia vienas iš pagrindinių civilinės sąjungos įstatymo (buvusio partnerystės įstatymo) projektų teikėjų siekių ir reikalavimų, kad ir partneriams būtų leidžiama netrukdomai gauti jau minėtą informaciją apie kitą partnerį iš gydymo įstaigų“, – tikina pašnekovas.
Advokatas priduria, jog teisiškai galima paradoksali situacija, kai gimdymo metu kilus komplikacijoms, su gimdyve į gimdymo namus atvykęs asmuo, kuris nėra sutuoktinis, o teisine prasme – tik partneris (sugyventinis), negalėtų priimti sprendimų, susijusių su gimdyvės gydymu, nes formaliąja teisine prasme jis yra svetimas asmuo.
Kol nėra teisinio reguliavimo, tol negalima atmesti formalaus gydytojo požiūrio ir reikalavimo pateikti duomenis, patvirtinančius, kad asmuo, norintis nuspręsti dėl gimdyvės ir/ar kūdikio gydymo, yra sutuoktinis.
Tikrai rečiau nei retas asmuo turės notaro patvirtintą įgaliojimą, kuriame bus nurodyta, kad jis gali spręsti klausimus, susijusius su kito partnerio sveikata ir pan.
Ar galima legaliai mokyti sutuoktinį vairuoti?
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato teisę sutuoktiniui mokyti kitą sutuoktinį vairuoti B kategorijos transporto priemones. Sutuoktiniai pagal šį įstatymą yra prilyginami šeimos nariams.
Tiek VĮ Regitra, tiek ir Lietuvos kelių policijos tarnyba šiuo klausimu taip pat yra aiškiai pasisakiusi – sutuoktinis gali mokyti sutuoktinį vairuoti B kategorijos transporto priemones.
Minėtos įstaigos tik reikalauja, kad mokytojas ar mokinys turėtų su savimi santuokos liudijimą ar bent jau asmens dokumentą (ir rekomenduotina, kad pavardės būtų tos pačios, idant išvengti nesusipratimų su preciziškai įstatymo raidės besilaikančiais pareigūnais).
„Deja, bet savo partnerio, su kuriuos nesate sudarę santuokos, teisėtai mokyti vairuoti B kategorijos transporto priemones negalėsite.“
Ar sutuoktinis gali liudyti prieš savo partnerį teisme?
Sutuoktinis gali liudyti prieš sutuoktinį teisme. Tačiau įstatymas numato teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo sutuoktinį.
Jeigu neatsisakoma ir sutinkama duoti parodymus – tokiu atveju viskas teisėta ir sutuoktinis gali duoti parodymus prieš savo sutuoktinį.
„Tačiau savaime suprantama, priklausomai nuo bylos pobūdžio, tokie duoti parodymais turi būti vertinami itin atidžiai ir kruopščiai.
Pvz., nagrinėjama santuokos nutraukimo byla, o lygiagrečiai kitoje baudžiamojoje byloje vienas iš sutuoktinių yra kaltinamas nusikaltimo (nebūtinai prieš kitą sutuoktinį) padarymu.
Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali duoti parodymus prieš savo sutuoktinį (kad jis tikrai nusikaltėlis, kad jis tikrai padarė nusikalstamą veiką ir pan.), tačiau savaime suprantama, kad teismas privalės labai atidžiai (ir netgi kritiškai) vertinti tokio sutuoktinio parodymus prieš dar esamą sutuoktinį, nes jis turi akivaizdų suinteresuotumą“, – komentuoja advokatas V. Rakauskas.
