Sveikatos apsaugos ministro visuomeninis konsultantas, gydytojas Edgaras Kulikauskas žvelgia metus atgal ir prisimena, kai Kinijoje atsirado naujas virusas. Gydytojas sako, kad tuomet ir pats netikėjo, kad jis pasieks Lietuvą, tačiau dabar pasaulyje yra vos kelios vietos, kur jis nėra išplitęs.
„Pradėjus įgyvendinti įvairius kontrolės aktus, jie veikė tik pirmosios bangos metu. Antroji banga kaip cunamis užtvindė infekcines ligonines, jų skyrius ir vietoje 5 dedikuotų centrų, Covid-19 filialai atsirado ir mažose ligoninėse, kurios nebuvo pritaikytos kovai su pandemija. Vieni paskubomis pradėjo diegti papildomas prieigas, kiti reorganizuoti skyrius, o treti atskirti pacientų srautus.
Kiekviena gydymo įstaiga susidūrė su daugybe iššūkių – vieni dėl patalpų stokos, kiti dėl darbuotojų stokos. Ne viskas, kas buvo išdėstyta teisės aktuose ir gražiai atrodė ant popieriaus, veikė realiame gyvenime. Teko nemažai improvizuoti ir vieniems sekėsi geriau, kitiems blogiau“, – sako jis.
Pacientų srautus skirs spalvomis
Gydytojai surinkę geruosius ir bloguosius pavyzdžius, pristatė rekomendacijas skirtas gydymo įstaigoms, kurias pritaikyti gali ir kitos įmonės, kurios nori sumažinti riziką užsikrėsti koronavirusu ar kitomis infekcinėms ligoms.
„Šios rekomendacijos yra labai paprastos, remiasi spalviniu žymėjimu, vadinamu šviesoforu, kai žalia yra gerai, o raudona yra blogai. daug kas paprastai ir supranta tokį taikymą“, – priduria gydytojas.
Šiuo atveju dėl Covid-19 ištirti ir juo nesergantys pacientai patektų į žalius skyrius, neištirti – į geltonus, o ištirti ir sergantys – į raudonus skyrius.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu svarbus infekcijos valdymas ne tik medicinos įstaigose, bet ir kitose, pavyzdžiui, mokyklose ar oro uostose.
Gydytojas E. Kulikauskas priduria, kad knygoje yra išdėstyti ir principai, kaip viskas turėtų veikti, pateikiami pavyzdžiai.
„Viskas susieta tuo, kad reikia atskirti srautus, kurie būtų aiškiai matomi. Pavyzdžiui, žalias pacientas yra ištirtas ir nesergantis, todėl jis neturėtų maišytis su sergančiais ar neištirtais. Šitoje knygoje yra nurodyti scenarijai priklausomai nuo skyrių“.
NVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja I. Skridailienė priduria, kad spalvas galima pritaikyti ne tik pacientams, bet ir personalui, patalpoms ar įrankiams, taip užtikrinant srautų nesimaišymą, bet ir neatskleidžiant, kokiai grupei iš šių trijų priskiriamas pacientas.
„Įranga ir patalpos, darbuotojai turi pažymėti tam tikra spalva, kad būtų išvengta žinomo ir nežinoma, sergančių ir nesergančių srauto maišymasis“, – sako ji.
Jau taikoma praktikoje
Pasak gydytojo, knygoje numatytos rekomendacijos yra paremtos patirtimi ir praktika, tai reiškia, kad vienose įstaigose įgyvendinti vieni knygoje įvardinti patarimai ir veikia, o kitose – kiti.
„Pati sistema yra paimta iš ekstrinių būklių priėmimo skyriuje, kur atvykę pacientai gauna kortelę – žalią, geltoną arba raudoną – priklausomai nuo to, kokia prioritetine tvarka jiems turi būti suteikta pagalba.
Dalis spalvinio žymėjimo yra Antakalnio ligoninėje, kur raudoni lapai žymi Covid-19 skyrius, kad žmonės suprastų, kur jie papuolė. Pas mus ligoninė yra žali lapai iškabinti, kur yra „švarios zonos““, – nurodo gydytojas.
E. Kulikauskas priduria, kad šitos rekomendacijos gali būti lengvai adaptuojamos ir kitoms epidemijoms, pandemijoms, infekcijoms.
„Dabar naujovė yra spalvinis žymėjimas, kad ligoninės personalui ir ne tik personalui viskas būtų aišku, nesimaišytų srautai“, – sako jis.
I. Skridailienė priduria, kad spalvų dėka būtų galima lengviau matyti, kur yra „švari“ zona, kur yra galimai sergančiųjų zona, kurioje reikės ypatingą dėmesį skirti rankų dezinfekcijai, apsaugos priemonių dėvėjimui ir raudona zona, kurioje ypatingai svarbi apsaugos priemonių kontrolė, nes tame skyriuje bus infekcija sergantys pacientai.
