„Keičiasi amžiaus struktūra tarp naujai nustatomų COVID-19 atvejų. Jeigu sausio-vasario mėnesį 50 metų ir jaunesni pacientai sudarė apie 50 proc., tai dabar matome, kad jaunesnių negu 50 metų amžiaus grupė užima praktiškai du trečdalius naujų atvejų.
Sumažėjo 50 metų ir vyresnių skaičius. Žiemos metu šita amžiaus grupė sudarė apie pusę visų nustatomų COVID-19 atvejų, o dabar tik apie trečdalį. Apibendrinant galime sakyti, kad atvejai jaunėja“, – žurnalistams antradienį kalbėjo M. Stankūnas.
Jis atkreipia dėmesį, kad, palyginus su praėjusio rudens situacija, naujų atvejų augimas Lietuvoje nėra toks spartus.
„Palyginus mūsų dabartinę atvejų augimo spartą su tuo, ką turėjome rudenį, tiesiog matome, kad vyksta tam tikras didėjimas, augimas, kuris yra labai lėtas ir gerokai skiriasi nuo to, ką matėme spalio-lapkričio mėnesį.
Esame paskaičiavę, kad, jeigu turėtume tokią pat spartą kaip rudenį, tai šiandien mūsų atvejų skaičius turėtų siekti apie 2 tūkst. Matome, kad šitą sulėtėjimą pirmiausiai sąlygoja dar vis taikomos karantino priemonės“, – sakė profesorius.
Nepalaiko karantino griežtinimo
Tačiau M. Stankūnas nemano, kad Lietuvoje reikėtų imtis griežtinti vėl karantiną.
„Kol kas tikrai nėra svarstoma jokių karantino sugriežtinimo rekomendacijų. Mes ir taip jau esame pavargę nuo to karantino ir nežinau, ar sugriežtinimai nesukeltų priešingo efekto“, – pastebėjo M. Stankūnas.
Jis ragino gyventojus ir toliau dėvėti kaukes viešose vietose, valdyti srautus prekybos vietose, nes šios priemonės gali padėti užtikrinti, kad naujų COVID-19 atvejų skaičius mažėtų ir stabilizuotųsi.
„Tikrai nemanau, kad reikėtų kažkokių sugriežtinimų, nes, manau, kad jie jau savo darbą padarė ir dabar reikėtų maksimaliai vadovauti tomis rekomendacijomis, kurios yra dabar, ir laukti, kol vakcina pradės savo darbą“, – rekomendavo profesorius.
Daugiau nei tūkstantis naujų atvejų
Praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 1031 naujas COVID-19 atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 13 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje atlikti 10 tūkst. 52 molekuliniai (PGR) ir 9719 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 534,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,1 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 242 tūkst. 926 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 219 tūkst. 678 asmenys, deklaruoti 174 tūkst. 754 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 14 tūkst. 536 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 59 tūkst. 460.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3877 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7842 mirtys.
