Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Sveikatos ekspertų taryba. Susitikime įvertinta pandemijos raida Lietuvoje ir galimi tolesni jos scenarijai, palygintas gydymo įstaigų darbas pandemijos metu Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, apžvelgti naujausi vakcinų poveikio moksliniai tyrimai.
„Galima konstatuoti, kad situacija yra įtempta, ji yra skirtinga, kalbant apie Lietuvos Vakarus ir Rytus. Vilniaus regione situacija yra žymiai sudėtingesnė. Šiuo metu esame ypatingoje kryžkelėje, esame arti to momento, kad situacija dėl įsibėgėjančio vakcinavimo pradėtų gerėti“, – žurnalistams antradienį kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.
Jo teigimu, jungtinės Karalystės pavyzdys rodo, kad pasiekus 25 proc. paskiepytų asmenų, situacija šalyje pradeda gerėti.
„Tiek užsikrėtimų skaičius, tiek ligoninėje gydomų asmenų skaičius pradeda mažėti. Na, o pasiekus 50 proc. paskiepytų asmenų pirmąja doze, situacija labai reikšmingai pasikeičia. O to jau galima tikėtis Lietuvoje birželio mėnesio pradžioje ar birželio mėnesį.
Esame netoli esminio lūžio suvaldant pandemiją, bet iki tol, be abejo, karantino priemonės ir jų laikymasis yra labai svarbus“, – teigė S. Krėpšta.
Ragina SAM įvesti aiškią sistemą
Klausiamas apie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimą apie pusę visoms savivaldybėms numatytų naujų vakcinos dozių skirti Vilniui, patarėjas teigė, jog „sprendimo logiką galima suprasti“.
„Bet šio sprendimo įgyvendinimas tikrai nėra tinkamas. Nes mes girdėjome, kad pranešimas apie mažinamus vakcinų kiekius regionams buvo pateiktas vos prieš kelias valandas iki fakto, miestai turėjo atšaukti suplanuotą skiepijimą ir tai, be abejo, neprisideda prie sklandaus skiepijimo“, – sakė jis.
Anot S. Krėpštos, situaciją padėtų suvaldyti nuosekli sistema, aiškiai pasakant, kad vadinamosios „juodosios“ savivaldybės tam tikrą laikotarpį gali gauti papildomą kiekį vakcinų.
„Tokia sistema ir sklandus jos įgyvendinimas – ji būtų daug prasmingesnė ir nekeltų papildomų aistrų“, – tvirtino patarėjas.
S. Krėpštos teigimu, Lietuvai paskiepijus beveik ketvirtadalį suaugusiųjų gyventojų, norėtųsi, jog šalis Lietuva turėtų daugiau vakcinų ir skiepijimo tempai būtų spartesni. Anot jo, pirmadienį Lietuvą iš viso pasiekė jau milijonas dozių ir Lietuvoje bei apskritai Europa išlieka tarp vakcinavimo lyderių.
„Svarbu, kad antrąjį milijoną vakcinų gausime gerokai greičiau, ir tai pasieksime turbūt per tris kartus trumpesnį laikotarpį, nei gavome pirmąjį milijoną“, – tvirtino jis.
Daugiau nei tūkstantis naujų atvejų
Praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 1031 naujas COVID-19 atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 13 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje atlikti 10 tūkst. 52 molekuliniai (PGR) ir 9719 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 534,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,1 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 242 tūkst. 926 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 219 tūkst. 678 asmenys, deklaruoti 174 tūkst. 754 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 14 tūkst. 536 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 59 tūkst. 460.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3877 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7842 mirtys.
