Nors skiepų nauda yra neabejotina ir jie padėjo suvaldyti ne vieną itin išplitusią infekciją, pandemija parodė, kad vis dar pasitaiko nepasitikinčių mokslo pasiekimais.
Skiepai gelbsti gyvybes. Kodėl tuo abejojama?
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė pripažįsta, kad sąmokslo teorijų skleidėjų, kurie klaidina žmones, viešindami mokslu nepagrįstą informaciją, yra ne vienas.
Be to, A. Žvirblienė sako, kad nenorą pasitikėti mokslu įrodytais pasiekimais, kurie leido sustabdyti užkrečiamųjų ligų plitimo mastą, gali lemti keletas pagrindinių veiksnių.
„Žmonės nebemato infekcinių ligų grėsmės – masinio skiepijimo dėka Europoje niekas nebeserga poliomielitu, retai pasitaiko tymų, difterijos, kokliušo atvejų.
Tai savotiškas paradoksas, nes šių ligų grėsmė kaip tik sumažėjo dėl vakcinų, nors anksčiau daugybė vaikų jomis sirgdavo. Kita priežastis yra skleidžiama dezinformacija apie vakcinas“, – kalbėjo pašnekovė.
Profesorė svarsto, kad mūsų visuomenei yra apskritai būdingas nepasitikėjimas mokslu.
„Dėl šios priežasties žmonės linkę tikėti įvairiomis sąmokslo teorijomis, Man atrodo, ta tendencija dar labiau sustiprėjo per pandemiją, nes buvo skleidžiama daug dezinformacijos apie naujo tipo vakcinas, daugeliui jos atrodė nepatikimos, per mažai ištirtos. Nepasitikėjimas mokslu eina greta su nepasitikėjimu valdžia, jos sprendimais“, – pridūrė A. Žvirblienė.
Tiesa, toks reiškinys, pasak profesorės, būdingas ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Rytų Europos šalims.
„Tose valstybėse, kur žmonės pasitiki mokslu ir valdžios sprendimais, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, skiepijimo apimtys išlieka aukštos.
Iš tiesų, labai sunku kovoti su dezinformacija. Jeigu žmogus yra įsitikinęs, kad skiepai yra blogis, tai jokie moksliniai argumentai nebeveikia, o iš interneto platybių tikslingai gaunama dezinformacija tik sustiprina tuos klaidingus įsitikinimus“, – pastebėjo A. Žvirblienė.
Vardija pagrindinius mitus apie skiepus
Tuo metu Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtojas, mokslų daktaras Gytis Dudas atkreipia dėmesį, kad didžiausia atsakomybė dėl skleidžiamo melo apie skiepus tenka asmenims, suinteresuotiems skaldyti visuomenę.
„Vieni, panašu, tai daro dėl problemų, susijusių su teisėsauga, ir galbūt viliasi, kad prisidės prie jiems palankesnės valdžios išrinkimo, kiti akivaizdžiai tą daro dėl politinių priežasčių.
Šalia šių taip pat yra mažesnė bendruomenė, nuoširdžiai tikinti savo skleidžiamais melais“, – kalbėjo G. Dudas.
Mokslų daktaras pastebi, kad turbūt esminis lūžis įvyko tada, kai atsirado socialinės medijos, leidžiančios kiekvienam ne tik dalintis kitų asmenų nuomonėmis, bet taip pat įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui, mokamu turiniu, netikromis paskyromis sugebėti sudaryti įvaizdį, kad viena ar kita nuomonė visuomenėje turi didesnį palaikymą, nei yra iš tikrųjų.
G. Dudas taip pat įvardija, kurie mitai, susiję su skiepais, skleidžiami dažniausiai.
„Bene žymiausia Vakarų pasaulyje žinoma melagiena apie skiepus yra menama sąsaja tarp MMR skiepų (nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės) ir autizmo. Šią sąmokslo teoriją pradėjo skleisti nesąžiningas, dabar jau buvęs gydytojas Andrew Wakefield. Šis asmuo, kaip yra įrodyta teisme, padirbinėjo duomenis apie tokios sąsajos egzistavimą, tikėdamasis užsidirbti iš savo paties sukeltos panikos bangos.
Tuo metu kitose šalyse žmonių nepasitikėjimas dažnai yra nukreiptas prieš skiepus nuo poliomielito. Pavyzdžiui, Talibanas neretai žudo nuo poliomielito skiepijančius sveikatos apsaugos darbuotojus Afganistane ir Pakistane, greičiausiai, siekiant užkirsti kelią galimam šnipinėjimui – JAV Centrinės žvalgybos agentūros agentai patvirtino Osama Bin Ladeno tapatybę apsimetę būtent nuo poliomielito skiepijančiais darbuotojais“, – pasakojo G. Dudas.
Kaip atskirti melą nuo tiesos?
G. Dudas, paklaustas, kaip gyventojai galėtų atskirti, kada yra skleidžiamos sąmokslo teorijos, pastebi, kad tai padaryti iš tiesų gali būti sudėtinga, kadangi klaidinga informacija turi grūdą tiesos, ištrauktos iš konteksto.
„Pavyzdžiui, gali būti teigiama, kad skiepai turi kokį nors šalutinį poveikį, kartais net nepaminint jų dažnio ir praktiškai visuomet praleidžiant esminę informaciją, kad alternatyva skiepijimuisi, ypatingai kuomet kalbame apie endemiškai cirkuliuojančius žmonių virusus, yra ne nesiskiepijimasis, o persirgimas, su savimi nešantis ne tik kelis ar keliolika kartų padidėjusią panašių šalutinių poveikių riziką, bet ir didelį skaičių nenuspėjamų pasekmių, kurios niekuomet nekiltų po skiepijimosi“, – teigė pašnekovas.
Kitas klaidingos informacijos bruožas, pasak mokslų daktaro, yra emocinis manipuliavimas, kuriuo iš esmės yra siekiama išprovokuoti pyktį.
„Mokslas šiais laikais yra pažengęs, kaip niekada anksčiau, ir daugeliu atvejų mūsų turimos pamatinės žinios apie tikrovę yra itin tvirtos. Todėl mokslininkai didžiąją dalį laiko praleidžia diskutuodami apie vieno ar kito reiškinio detales.
Dėl to, pamačius vieną ar kitą veikėją, besidengiantį kažkokiais titulais (dr., prof., gyd. ir pan.), skleidžiantį informaciją, kuri neatitinka nusistovėjusios mokslinės bendruomenės nuomonės apie pamatines kažkurios srities žinias, pasigilinus tampa labai akivaizdu, kad tokie asmenys nėra niekaip susiję su sritimi, apie kurią skleidžia klaidingą informaciją. Ir neretai moksliniu produktyvumu tokie žmonės net nežiba savo srityje“, – pastebėjo G. Dudas.
Pašnekovas priduria, kad šie „mokslininkai“ išimtinai siekia įtikinti visuomenę, pasitelkiant knygas, laidas, socialines medijas, tačiau niekuomet nesiims sunkaus darbo, t. y. duomenų analizių, mokslinių straipsnių rašymo ir publikavimo.
„Pamačius bet kokią skleidžiamą žinią, reikėtų stebėti savo pačių emocinį atsaką į šią informaciją. Labai pravartu žinoti, kaip smarkiai ši informacija prasilenkia su dabartiniu mokslinės bendruomenės srities suvokimu.
Jei su dabartine mokslinės bendruomenės nuomone yra prasilenkiama, išsiaiškinti, ar ją skleidžiantis žmogus turi kompetencijų komentuojamoje srityje, pavyzdžiui, mokslinių publikacijų būtent apie tai, ką siekia komunikuoti visuomenei“, – patarė G. Dudas.
Nepasiskiepijus – rizikos
Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė antrina, kad gyventojai turi neprarasti budrumo ir stebėti į viešąją erdvę patenkančios informacijos autentiškumą, taip pat, ar tam tikrais duomenimis pasidalijo patikimi, savo sritį išmanantys specialistai.
Be to, gydytoja atvirauja, kad savo praktikoje stebėti situacijas, kai asmenys bando įtikinti savo artimuosius, jog skiepytis nėra būtina, yra be galo sudėtinga.
„Sunku suvokti, kaip turėtų jaustis tie žmonės, kurie atkalbinėjo savo artimuosius, vyresnio amžiaus tėvus, kad šie nesiskiepytų nuo COVID-19, o galiausiai jų gyvybė užgeso.
Man taip pat yra labai skaudu prisiminti visus tuos atvejus, kai teko rašyti mirties liudijimą tuo laikotarpiu, kai pasiskiepyti nuo koronavirusinės infekcijos žmonės jau turėjo galimybę“, – atviravo J. Dūdienė.
J. Dūdienė teigė, kad kiekvieno žmogaus gyvybė yra be galo svarbi, nepaisant to, ar asmuo yra vyresnio amžiaus, ar serga lėtinėmis ligomis. Todėl pasiskiepyti reikalinga visiems, nes tai gali padėti užkirsti kelią komplikacijoms.
„Supraskime, kad, nepadarę visko, ką galime, pasitelkdami medicinines priemones, mes tiesiog prarandame ne tik vyresnio amžiaus žmones, bet ir darbingus vidutinio amžiaus asmenis.
Net ir imunitetui įveikus užkrečiamąją ligą, išauga rizika, kad nepasiskiepijęs asmuo susidurs su didelėmis komplikacijomis. Pavyzdžiui, pasitaiko tokių atvejų, kai pacientui reikėjo persodinti širdį“, – kalbėjo gydytoja.
Tymų rizika yra tarsi tiksinti bomba
Mokslų daktaras G. Dudas savo ruožtu taip pat ragina visuomenę labiau pasitikėti vieni kitų gebėjimais ir kompetencijomis.
„Abejoju, kad mes, kaip visuomenė, bet kam leistume pilotuoti lėktuvus be tam būtinų žinių. Todėl keista, kad kai kuriems žmonėms atrodo, kad mokslininkų per šimtmečius įgytas ir ne kartą patvirtintas žinias galima atmesti dėl to, kad socialinėse medijose perskaitė prastai pateiktą pyktį provokuojančią informaciją be platesnio konteksto.
Mokslininkų darbas yra suprasti tikrovę tam, kad, turėdami ribotus išteklius, galėtume kiekvieną iškylančią situaciją pakreipti žmonijai naudingiausia linkme. Kartais kažkam gali nepatikti tikrovė arba kylančios situacijos žalą mažinantys sprendimai, tačiau tikrovės neigimas dažnai užtikrina, kad problemos ne tik nesibaigs, bet neretai ir blogės“, – pastebėjo G. Dudas.
Viena iš didžiausių problemų, susijusių su skiepais Lietuvoje ir nemažoje dalyje likusio pasaulio, pasak mokslų daktaro, yra ženkliai per mažos vaikų skiepijimo nuo tymų apimtys.
„Labai nuoširdžiai abejoju, ar tėvai, dvejojantys MMR skiepų nauda, iš tikro yra artimai susipažinę su tymų viruso sukeliama liga. Su dabartinėmis skiepijimo nuo tymų apimtimis turime milžinišką ir vis augančią imlių vaikų populiaciją – tiksinčią bombą, kuriai tetrūksta vieno į Lietuvą atvykusio užsienyje užsikrėtusio vaiko.
Maždaug vienas iš tūkstančio tymais užsikrėtusių vaikų mirs, maždaug du iš dešimties tūkstančių vaikų, išgyvenusių susidūrimą su tymais, per ateinančius dešimt metų patirs poūmį sklerozuojantį panencefalitą. <…> Abejoju, ar tėvus, praradusius vaiką, ligai, kurią taip lengva sustabdyti dešimtmečius naudotais ir niekuomet abejonių nesukėlusiais skiepais, galima paguosti statistika, kad mirtys ir komplikacijos nuo tymų yra retas reiškinys“, – kalbėjo pašnekovas.
G. Dudas dar kartą pabrėžia, kad užkrečiamųjų ligų atveju efektyviausais sprendimas itin dažnu atveju yra skiepai, kuriems yra taikomi aukšti medicininio saugumo ir efektyvumo standartai.
„Šiais laikais turime itin platų asortimentą saugių ir efektyvių skiepų. Lietuvoje suaugusiems asmenims turbūt labiausiai verta skiepytis nuo erkinio encefalito, iš sirgimų dažnio – nuo gripo ir SARS-CoV-2 (COVID-19). Sveikiems vaikams be imuninės sistemos sutrikimų vienareikšmiškai būtina skiepytis nuo tymų.
Tačiau reikia paminėti, kad jei vienoje ar kitoje šalyje yra rizika užsikrėsti bet kokia liga, kuriai buvo galima užkirsti kelią ar palengvinti ligos eigą, tuomet skiepytis visuomet verta, jei nėra kitų kontraindikacijų (red. past.– med. aplinkybė, dėl kurios yra kenksminga arba negalima vartoti kokio nors gydymo metodo, vaisto)“, – patarė G. Dudas.
Yra skiepų, kuriais vakcinuoti visą visuomenę, pasak mokslų daktaro, neapsimoka dėl mažos užsikrėtimo rizikos. Tačiau jie būtini tam tikromis aplinkybėmis.
„Skiepai nuo pasiutligės ar geltonojo drugio yra geras to pavyzdys. Yra skiepai, kurie visą gyvenimą saugo nuo užsikrėtimo itin užkrečiamomis ir šlykščiomis ligomis. Ir todėl saugo gyvybes ne vien tiesiogiai, bet ir visiškai užkardydamos ligos plitimą visuomenėje. Skiepai nuo tymų buvo geras to pavyzdys, kol skiepijimo dažnis nebuvo kritęs žemiau 95 proc.“, – kalbėjo pašnekovas.
Yra ir tokių skiepų, kuriems, pasak mokslų daktaro, kliuvo judantys taikiniai – virusai dėl įgimto lankstumo, gebantys greitai apeiti visuomenėje susidariusį imuninį atsaką į juos.
„Žymiausi tokių virusų pavyzdžiai yra gripas ir SARS-CoV-2, kurie reikalauja nuolatinio skiepų formuluotės atnaujinimo ir kurie, nepaisant neįspūdingos apsaugos nuo užsikrėtimo, toliau yra itin plačiai naudojami, kadangi jų suteikiama apsauga nuo sunkesnės ligos eigos ar mirties išlieka pakankamai aukšta.
Todėl skiepytis vis vien yra ženkliai geriau tiek sveikatos, tiek ekonomine prasme, negu sirgti be jokios apsaugos“, – apibendrino G. Dudas.
Gyventojams primenama, kad nuo spalio 5 d. visose gydymo įstaigose galima pasiskiepyti nuo labiausiai plintančių infekcinių susirgimų – gripo ir koronaviruso vieno vizito metu.
Skiepijimas gripo ir atnaujintomis COVID-19 vakcinomis labiausiai rekomenduojamas rizikos grupėse esantiems asmenims – jie abiem vakcinomis bus skiepijami nemokamai.
Daugiau informacijos apie skiepijimą KoronaStop.lt ir NVSC internetinėje svetainėje.
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
