Parduotuvių tinklo „KIKA“ veterinarijos gydytoja ir farmacijos vadovė Kamilė Ausmanė sako, kad lauke nuo parazitų galime apsisaugoti įrengdami paprastus įrenginius, kurie purškia eterinius aliejus.
„Naudokite eterinių aliejų difuzorių lauko terasose bei pavėsinėse. Į difuzoriaus talpą įpilkite vandens, įlašinkite 6–10 lašų pasirinkto eterinio aliejaus (tinka eukaliptų, levandų, čiobrelių, citrinų, rozmarinų ar citrinžolių). Į aplinką pasklidusios aliejų mikrodalelės bei jų skleidžiamas kvapas gali padėti atbaidyti vabzdžius kelių metrų atstumu, o jūs galėsite mėgautis maloniais aromatais bei netrukdomu poilsiu“, – pataria veterinarijos gydytoja.
„PetCity“ klinikos veterinarijos gydytoja Gabrielė Pociūtė-Pipirienė primena, kad savo augintinio įgėlimo vietą reikėtų atšaldyti ir atsakingai stebėti dėl alerginių reakcijų.
„Gyvūnai nuolat vaikšto viską uostinėdami, taip susipažindami su juos supančia aplinka, tad dažniausiai tenka matyti įgėlimus snukio srityje; pėdutės dažnai sugeliamos užmynus ant bitės ar vapsvos. Jeigu lauke augintinis lyg niekur nieko pradeda cypti, kasytis snukutį ir įtariate, jog įgėlė bitė, reikia ramiai apžiūrėti, ar neliko geluonies, jeigu taip – atsargiai ištraukti ir neleisti gyvūnui kasytis, nes kitu atveju greta atsiras ir antrinė odos infekcija.
Įgėlimo vietoje gali atsirasti guzelis ar tinimas, tokiu atveju reikalingi raminantys, šaldantys kompresai. Jei yra daugiau negu vienas įgėlimas ant kūno, odai nuraminti galima naudoti gydomuosius dermatologinius šampūnus. Toliau lieka augintinio stebėjimas“, – sako „PetCity“ atstovė.
Atskleidė, kaip naudotis
Anot „KIKA“ atstovės, dažnai parduotuvėse ir vaistinėse parduodamų produktų nuo parazitų sudėtyje yra gausybė cheminių medžiagų, kurios gali sukelti įvairias stiprias alergines reakcijas, dirginti odą. Todėl natūralūs eteriniai aliejai – puikus būdas apsisaugoti nenorint naudoti chemijos.
Aliejus galima ne tik purkšti į orą, bet ir jais pasitepti odą – taip irgi atbaidysime nepageidaujamus parazitus. Vabzdžiai ypač nemėgsta aitrių ir aštrių kvapų – čiobrelių, citrinžolių, eukaliptų, levandų, citrinos ar rozmarino skleidžiamų aromatų.
„Tereikia suvilgyti drabužių kraštus. Tiesa, turėkite omenyje, kad audinys gali pakeisti spalvą. Pasirinktą eterinį aliejų taip pat galima tepti ant odos prieš tai jį praskiedus baziniu, augaliniu, aliejumi, pavyzdžiui, migdolų, kokosų. Norint apsaugoti augintinį nuo nemalonių ir įkyrių parazitų, galite užlašinti 1–3 lašus pasirinkto eterinio aliejaus ant gyvūno antkaklio“, – pasakojo K. Ausmanė.
Tiesa, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos valstybinis veterinarijos inspektorius Antanas Paliutis teigia, kad eterinių aliejų ir repelentų naudojimas gali dar labiau pritraukti vapsvas ar bites, todėl apsisaugojant nuo jų šių priemonių reikėtų vengti.
Jei neišvengiau įgėlimo
Jei būnant lauke vis dėlto nepavyko išvengti uodų, bičių ar kitų parazitų įkandimų, vis vien vietai patepti galima naudoti eterinius aliejus. Anot K. Ausmanės, daugelis eterinių aliejų pasižymi antiseptinėmis bei antibakterinėmis savybėmis, kurios puikiai tinka įgėlimo vietoms malšinti.
„Arbatmedžio eterinis aliejus ne tik išsiskiria šaldančiu poveikiu, bet ir padeda nuslopinti niežulį. Levandų eterinis aliejus taip pat itin vertinamas dėl savo antibakterinių ir uždegimus mažinančių savybių, tad jis labai tinka tepti įgėlimo vietą. Raminančiai ir skausmą malšinančiai veikia ir ramunėlių bei pipirmėčių eteriniai aliejai, pastarasis suteikia ir šaldantį efektą. Bergamočių eterinis aliejus ne tik veikia raminančiai, malšina niežulį, bet ir gali padėti sumažinti odos paraudimą. Na, o citrinžolių eterinis aliejus leis lengviau iškęsti niežėjimą“, – pataria veterinarijos gydytoja.
Jei įgėlė bitė, svarbiausia – nepanikuokite ir ramiai ištraukite geluonį. Vietą patepkite eteriniu aliejumi ir stebėkite, ar netinsta. Jei įgėlimo vieta tinsta, įgėlimo vietą šaldykite, pridėkite ledo. Ištinusią galūnę geriau laikyti pakeltą, o pajutus silpnumą, pasunkėjus kvėpavimui, dūstant ar įgėlus į burną būtinai kreiptis į gydytojus.
Veterinarijos gydytoja G. Pociūtė-Pipirienė sako, kad labai svarbu pastebėti ir augintinio alerginių reakcijų požymius: galvos, kaklo, snukio ištinimą, dilgėlinį bėrimą ant kūno ar pasunkėjusį gyvūno kvėpavimą, švokštimą. Jei atsiranda vėmimas, stiprus seilėtekis, viduriavimas, koordinacijos sutrikimas ar traukuliai, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos kliniką.
„Daugelis naminių gyvūnėlių yra jautrūs baltymams, esantiems geliančių vabzdžių seilėse ar nuoduose. Jie gali gimti turėdami tam tikrą jautrumą arba, dažniausiai, jiems gali atsirasti jautrumas, jei jie daug kartų patiria tam tikrą vabzdžių įgėlimą. Reikėtų vengti vabzdžių įkandimų, nes pakartotinai veikiant žalingiems baltymams ar toksinams, daugelis reakcijų su lig kiekvienu kartu sunkėja“, – aiškina G. Pociūtė-Pipirienė.
Tinimą ir skausmą mažina įgeltos vietos šaldymas, tam galima panaudoti ledą arba šaldytus produktus, susuktus į rankšluostį. Patinusią galūnę, esant galimybei, rekomenduojama laikyti pakeltą. Pajutus silpnumą, pasunkėjus kvėpavimui, dūstant ar įgėlus burnos srityje, į liežuvį – skubiai kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.
