Šiemet balandžio mėnuo nestokojo staigmenų – vieną dieną buvo galima džiaugtis 16 laipsnių šiluma, o kitą – žemė pasidengdavo sniegu. Docentė šypsosi, kad geriausiai pasufleruoti, kada balkone apgyvendinti gėles galėtų tik orų prognozės, tačiau vienu metu pasodinę gėles balkone tikrai neprašausite:
„Kiekvienas metasi būna labai skirtingai, kartais jau balandžio pabaigoje galima sodinti gėles balkone, o kartais ir gegužės vidurio palaukti reikia. Tačiau jau nuo gegužės 20 dienos šalnų nelabai būna. Žinoma, gėlės yra nevienodai jautrios. Minusinei temperatūrai jautrios visos gėlės, bet 5 ar 7 laipsniai šilumos lepesnėms gėlėms irgi nėra tinkama temperatūra, nes jos patiria stresą ir vėliau sunkiau auga.
Galima rinktis ir atsparesnes vėsiam orui gėles. Jeigu rinksitės našlaites, jos ir lengvesnes šalnas gali pakelti. Dažnai jos sodinamos netgi balandžio viduryje, jeigu nėra didesnių šalčių. Našlaitės gali džiuginti iki birželio mėnesio pradžios ar net ilgiau, ypač šį pavasarį, kai vyrauja vėsesni orai ir nenusimato didelių karščių. Vėliau jas galime pakeisti vienmetėmis gėlėmis ir šalnų pavojus jau tikrai bus praėjęs.
Aišku, jeigu vazonai ir loveliai nėra labai dideli ir sunkūs, tai galima sodinti gėles balkone ir balandžio pabaigoje ir tik esant šalnų pavojui gėles iš vakaro įsinešti į terasą ar kambarį“.
Kaip išsirinkti gėles balkonui?
Pirmiausiai rinkdamiesi gėles, kurias žadate sodinti balkone, dėmesį atkreipkite ne tik į žiedų spalvingumą, tačiau į tai, kokį apšvietimą jos mėgsta – dalinį pavėsį, pavėsį ar tiesioginę saulės šviesą.
„Kai kurios gėlės gali augti įvairiomis sąlygomis. Apie gėlės poreikį šviesai visada verta pasidomėti prieš ją sodinat. Saulėtuose balkonuose tradiciškai auginamos petunijos, surfinijos, lobelijos, palergonijos, tačiau tikrai moderniai ir išskirtinai atrodytų margeniai, įvairios soruolės, diastijos, šlamučiai ar net įvairūs daugiamečiai sukulentai (šilokai, perkunropės).
Šių dienų tendencija auginti gėlynuose daugiau varpinių augalų sėkmingai gali būti panaudojama balkonų ar terasų želdinimui. Smilgos, viksvos, soruolės, miskantai gerai pakenčia sausrą ir intensyvią saule. Dažniausiai jiems reikia didesnių vazonų, daugiametes jų veisles žiemai rekomenduočiau perkelti iš vazono į lysvę, kadangi gali pašalti šaknys“, – sako I. Auželienė.
Pasak docentės, nuolat saulėtame balkone jaučiamas karštis džiovina augalus, juos reikia dažniau laistyti, sodinant į substratą įmaišyti drėgmę palaikančių priedų, pavyzdžiui, perlito. Dažnai saulė nudegina gėlių lapus, ypač jei jos staiga iš prekybos centro ar kambario saulėtą dieną išnešamos į intensyviai apšviestą balkoną, todėl prie šviesos jos pratinamos palaipsniui. Pirmiausiai išnešamos į dalinį pavėsį ir tik po kelių dienų į intensyvią saulės šviesą. Tačiau ir pavėsyje augančioms gėlėms reikia atidžios priežiūros:
„Jeigu parenkame tinkamus augalus pavėsiui ar daliniam pavėsiui, pavyzdžiui spriges, fuksijas, begonijas, verbenas, bakopas arba augalus dekoratyviais, išraiškingais lapais (alūnes, ipomėjas, gebenes, viksvas) dar reikia prisiminti, kad pavėsyje ilgiau išsilaiko vėsesnis oras, dažniau gali pasitaikyti pavasarinių šalnų. Taip pat pavėsyje kyla pavojus perlaistyti augalus, nes substratas ilgiau išlaiko drėgmę ir laistyti reikia tikrai rečiau, kad nepradėtų pūti šaknys“, – sako docentė.
Taip pat balkonui ar terasai jaukumo gali suteikti ir daugiametės kambarinės gėlės, kurios mielai praleidžia vasaros sezoną lauke. I. Auželienė nurodo, kad nors ir kambarinėms gėlėms patinka kartais iškeliauti į gryną orą, tačiau reikia būti atsargiems:
„Augdamos kambaryje gėlės gauna mažiau saulės, todėl atsidūrusios balkone gali nudegti, kadangi taip greitai neprisitaiko prie pasikeitusių apšvietimo sąlygų. Todėl apšvietimo pasikeitimas turi vykti palaipsniui. Pirmiausiai reikia išnešti gėles į pavėsingą vietą, kur saulės yra mažiau, o po savaitės galima išnešti ir šiek tiek į saulę.
Žinoma, tos gėles, kurios įprastai auga kambaryje, neturi atsirasti saulės atokaitoje, kur nuolat plieskia saulė, nes joms sunku prisitaikyti prie tokių sąlygų. Taip pat daugelis kambarinių gėlių nemėgsta skersvėjų, todėl nuo vėjų jas taip pat reikėtų saugoti“.
Jeigu parsinešėte kambarines ar vienmetes balkonui skirtas gėles namo iš prekybos centro ar medelyno, jas persodinti galima iš karto, tačiau patariama iškart į balkoną jų nenešti.
„Geriausia gėles pirmomis dienomis palikti pavėsyje, užuovėjoje, kad jos adaptuotųsi, prigytų naujame vazone ar lovelyje ir iškart nepatektų į saulėkaitą. Persodinant pažeidžiamos šaknys, pasikeičia augalo augimo sąlygos, todėl tikrai verta jį palaikyti pavėsyje ir užuovėjoje, kol augalas apsipras ir pradės formuotis jo šaknys.
Jeigu neturite daug laiko balkono gėlių priežiūrai, I. Auželienė išskyrė keletą gėlių, kurios ypatingo dėmesio nereikalauja:
„Tokiu atveju klasikinis variantas būtų pelargonijos, nes jos mažiausiai jautrios vandens trūkumui, gerai pakenčia saulę bei mažiausiai reiklios aplinkos sąlygoms, todėl yra labai populiarios. Joms nereikia skabyti žiedų jiems nužydėjus.
Pavyzdžiui, petunijos ir surfinijos, nors ir turi didelę spalvinę gamą, bet jų žiedus reikia nuolat skabyti, genėti nužydėjusius ūglius. Jos jautresnės tiek sausrai, tiek perlaistymui, todėl reikia atidesnės priežiūros.
Taip pat daug dėmesio nereikalaus ir įvairios smilgos, viksvos, kiti varpiniai augalai – dabar jų yra ir margais, ir dryžuotais lapais, ir įvairių raudonų ar pilkų atspalvių. Tik reikia nepamiršti, kad joms reikalingi didesni vazonai ir jų dekoratyvumas labiau išryškėja antroje vasaros pusėje bei rudenį“.
Ar gėles balkone reikia tręšti?
„Vasarinėms ir žydinčioms gėlėms geriausia trąšas įmaišyti tiesiai į substratą, naudoti ilgio poveikio granuliuotas trąšas, kurios veikia kelis mėnesius ir nereikės papildomai naudoti kitų trąšų. Tačiau, jeigu trąšų persodinant nedėjote, geriausia palaukti, kol augalas prigis. Po poros savaičių, gėlėms prigijus, galima pradėti jas laistyti pagal gamintojo pateiktas rekomendacijas“, – nurodo I. Auželienė.
Dažniausios balkono gėlių ligos
Žinoma, įvairūs kenkėjai neaplenkia ir balkonuose augančių gėlių. Nuo kenkėjų padeda insekticidai. Tačiau prie namų cheminių preparatų tikrai nesinori naudoti. Dabar sodininkams skirtose parduotuvėse tikrai galima rasti įvairių biologinių preparatų, kurie yra nekenksmingi aplinkai.
Docentė nurodo, kad galima naudoti tokius biologinius preparatus, kaip čiobrelių ar musmedžių ekstraktus, žalią muilą, taip pat patiems pasigaminti česnakų, dilgelių, tabako užpilus, jais purkšti augalus. Šiuos preparatus taip pat reikia naudoti nepadauginant koncentracijos, nepurkšti augalų karštą saulėtą dieną.
„O įvairios gėlių ligos puola dėl nepalankių augimo sąlygų. Pavyzdžiui įvairūs puviniai puola dėl perliejimo. Dažniausiai perliejimas yra žalingesnis nei per mažas laistymas. Taip pat verta pasidomėti, kaip gėlės mėgsta būti laistomos – ar joms patinka lapų drėkinimas, apipurškimas, ar vanduo turėtų būti pilamas į vazoną ar lovelį nesudrėkinant lapų.
Pavyzdžiui, begonijas reikėtų laistyti nesudrėkinant lapų, nes jie gali pradėti pūti, ypač vėsesniu oru, o lobelijos, nors ir mėgsta lengvą „dušiuką“, jas perliejus gali susirgti miltlige, todėl visoms gėlėms vazonuose ar loveliuose būtina naudoti drenažą, kad esant lietingiems orams ar perliejus, drėgmės perteklius nesikauptų, susigertų į drenažo granules. Užpuolus miltligei, kuri dažniausiai ir puola balkono gėles, ar kitai grybinei ligai galima panaudoti fungicidus, tačiau geriausia apsauga – teisingas laistymas ir tinkamos augimo sąlygos“, – nurodo ji.
