Vilma pasakoja, kad šliužai į jos sodą atkeliauja kone kasmet, o pastaraisiais metais jų pastebi vis dažniau.
„Anksčiau būdavo labai daug sraigių, bet joms gal augalai pasidarė nebeskanūs, gal dar kas – jų dabar vienetai. Bet tuo pasidžiaugiau tikrai neilgai – vietoj sraigių sode apsigyveno šliužai. Vyrui juokiuosi, kad jau geriau sraigės gyventų, o ne šliužai“, – nusijuokia.
Kaip atsikratyti šliužų
Ji sako išbandžiusi daug visokių būdų, kaip išprašyti šliužus lauk – bėrė smulkintus kiaušinių lukštus, gaminosi įvairius naminius purškalus, bandė net rinkti juos rankomis, bet galiausiai rado išties veiksmingą būdą:
„Internete perskaičiau, kad galima pasigaminti spąstus su alumi. Negalvojau, kad suveiks, bet ką jūs sau galvojate – šliužai tikrai susivilioja jo skleidžiamu kvapu. Pati naudoju jau ne pirmus metus ir dar kaimynėms patariau pabandyti, tai visos dėkoja.“
Viskas labai paprasta – ji naudoja vienkartines stiklines, indelius nuo jogurto ar grietinės arba plastikinius vandens butelius, kuriuos perpjauna perpus ir apatinę dalį įkasa į žemę, kad viršus būtų kone lygiai su žemės paviršiumi, viršus būtų vos išsikišęs.
Vienkartinių stiklinių arba nupjautų butelių ji įkasa keliose vietose: vieną būtinai prie gėlyno, kitą prie lysvių, o kitus tose vietose, kur dažniausiai būna daugiausia šliužų. Į įkastus indus ji pila bet kokį, patį pigiausią alų - juokiasi, kad šliužai neišrankūs.
„Dar galima į alų papildomai įberti šiek tiek sausų mielių – tada kenkėjai dar labiau susivilioja šiais spąstais, šliužus traukia mielių skleidžiamas kvapas. Tada tik spėk žiūrėti, ar indas dar nėra pilnas.
Be to, tokiais spąstais susivilioja ir sraigės, o tai, manau, aktualu daugeliui sodininkų“, – priduria.
Alų spąstuose Vilma pataria keisti kas 3-4 dienas, priklausomai nuo to, kiek šliužų sukrenta į įkastus indus.
