kenkėjai

Šliužai ne tik apgraužia jūsų augalus – jie taip pat platina grybelines infekcijas, galinčias pražudyti visą sodą. Ypač vasarą šie gleivėti kenkėjai dauginasi itin greitai, kiekvienas iš jų gali padėti net iki 100 kiaušinėlių. Tačiau daugelis sodininkų bei daržininkų mano, kad cheminiai preparatai šliužų naikinimui – ne išeitis: jie kenkia ne tik dirvožemiui, bet ir sunaikina naudingus vabzdžius, tokius kaip kamanės, boružės ar drugeliai.

Vasara – ne tik uogų, vaisių ir žydinčių gėlių metas. Tai ir laikotarpis, kai invaziniai šliužai ramiai džiaugiasi savo „medaus mėnesiu”. Po lapų priedanga, daržuose ar komposto krūvose jie poruojasi, deda kiaušinėlius. Biologas ir įmonės „Dezinfos“ kenkėjų kontrolės specialistas Liutauras Grigaliūnas įspėja: vienas šliužas per metus gali padėti net 300–500 kiaušėlių. Esant drėgnai vasarai, jų plitimas dar spartesnis.

Yra nedaug dalykų, kurie erzina labiau nei musės, o kartais net musgaudis nepadeda, todėl ekspertai papasakojo, kaip atsikratyti musių namuose ir lauke. Nors musės gali kelti rūpesčių visus metus, dažniausiai jų daugiausiai pasirodo vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje. Toliau specialistai dalijasi patarimais, kaip natūraliais būdais jas atbaidyti ir efektyviai su jomis kovoti, rašoma prevention.com.

Kiekvienais metais sodo augalus puola ne tik ligos, bet ir įvairūs kenkėjai. Ieškodami veiksmingų sprendimų, stengiamės rasti balansą tarp efektyvumo ir augalų apsaugojimo. Sodininkystės ekspertė Sandra Stanislavičė dalijasi praktiškais patarimais bei patikrintais sprendimais, padėsiančiais jūsų sodui klestėti atsikračius kenkėjų be cheminių medžiagų pertekliaus ar žalos augalams. Amarai – ypač įkyri problema Amarai – vieni dažniausiai pasitaikančių kenkėjų visuose soduose ir daržuose.

Vasarą sunokęs vyšnių ir trešnių derlius gali tapti ne tik sodininkų pasididžiavimu, bet ir... paukščių puota. Nors auginti šiuos vaismedžius nėra itin sudėtinga, kaip teigia ūkininkas Gediminas Cijūnaitis, didžiausias iššūkis – apsaugoti uogas nuo paukščių.  Pagrindiniai „vagys“  Visi sodininkai, savo kieme auginantys vyšnių ar trešnių medžius, žino šią problema: net ir gausiausio uogų derliaus gali greitai nelikti, jei sode apsilankys paukščiai.

Karaliaus Karolio III soduose kenkėjų kontrole besirūpinantis ekspertas dalijasi patarimais, kaip apsisaugoti nuo žiurkių. Kenkėjų kontrolės specialistas, pelnęs karališkosios šeimos pasitikėjimą, pasidalijo svarbiausiais patarimais, kaip apsaugoti sodus nuo žiurkių ir kitų graužikų, rašoma theexpress.com.

Kenkėjai sode yra vieni labiausiai erzinančių „svečių“, kurie ne tik apgraužia susodintus augalus, tačiau taip pat kenkia ir estetiniam sodo vaizdui. Vieni iš jų – sraigės ir šliužai. Vis tik yra džiugių žinių – vos kelios gudrybės gali padėti jų atsikratyti. Išnaikinti kenkėjus soduose galima pačiais įvairiausiais būdais, tačiau geriausiai, jeigu tai daroma kuo natūralesniu keliu. Tokių priemonių naudojimas ne tik tausoja aplinką, tačiau neretai būna ir pigiau nei cheminės priemonės.

Ekspertai pasidalijo naudingais patarimais, kaip atsikratyti skruzdėlių, kad šios nesiveržtų į jūsų namus – daugeliui tai aktuali problema, kuriai ieškoma greito, paprasto ir efektyvaus sprendimo. Vasaros mėnesiais, kai oras sušyla, skruzdėlės bando patekti į namus. Tiesa, letingas oras kiek padeda tvarkytis su šia problema, tačiau vos atšyla – jos vėl suaktyvėja. Ekspertai sako, kad geriausias būdas, kaip apsisaugoti nuo skruzdėlių – palaikyti idealią švarą namuose.

Šliužai tampa vienu labiausiai paplitusių kenkėjų, kurie dauginasi žaibiškai. Sode sraigės ir šliužai paprastai minta daržovių, dekoratyvinių augalų lapais ir kovoti su jais – nemenkas iššūkis. Tačiau viena gudrybė gali praversti ir padėti atsikratyti šliužų. Gyvenimo būdo ir valymo guru ponios Hinch gerbėjai pasidalijo savo sprendimais, kaip apsaugoti sodus nuo šliužų, rašo express.co.uk.

Pernai vasaros orai buvo palankūs bakterinės degligės pasireiškimui. Po kelerių metų pertraukos bakterinės degligės židinius jau galėjome skaičiuoti ant dviejų rankų pirštų. Nesinori prognozuoti, tačiau panašu, kad ir šiemet galime sulaukti tokių pat šios bakterijos plitimui tinkamų orų, rašoma Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pranešime.

Maistinės kandys – nemalonūs, bet itin dažni kenkėjai mūsų virtuvėse. Jos maitinasi sausais produktais, tokiais kaip kruopos, miltai ar džiovinti vaisiai, o pastebėti pirmuosius ženklus, kad jų įsiveisė jūsų namuose, gali būti nelengva. Apie tai, kaip atpažinti šiuos kenkėjus ir veiksmingai jų atsikratyti, papsakojo biologas, „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas.

Pušynus pažeidžiančių kinivarpų kirpikų populiacija stebimose šalies teritorijose mažėja antrus metus iš eilės, pranešė Aplinkos ministerija. Pasak jos, tokius duomenis atskleidė Valstybinių miškų urėdijos 4 regioniniuose padaliniuose šiemet tęsiamas kasmetinis miško medžių liemenų pavojingų kenkėjų, didžiųjų ir mažųjų kirpikų populiacijos monitoringas.

Vos išgirdus apie varliagyvius, šikšnosparnius, vabzdžius ir kitus panašius gyvius, daugumą apima nemalonus jausmas. Dažniausiai sodinininkai įvairiais būdais bando šių gyvių atsikratyti ar užkirsti kelią jiems atsirasti sode. Tačiau neskubėkite – šie padarėliai yra labai naudingi, nes kovoja su kenkėjais. Be išvardytų, reikėtų paminėti ir mūsų bičiulius paukštelius – vienus svarbiausių sodo sanitarų.

Ekspertai pasidalijo naudingu patarimu sodininkams, norintiems pagerinti dirvožemio kokybę ir kartu apsaugoti augalus nuo šliužų, nenaudojant cheminių priemonių. Jei šliužai niokoja jūsų augalus ir palieka skylėtus kopūstus ar salotas, šis paprastas sprendimas padės ne tik pagerinti dirvožemį, bet ir natūraliai išvyti gleivėtus kenkėjus iš jūsų sodo, rašoma express.co.uk.

Invaziniai šliužai – tikri sodininkų priešai, kurie savo kelyje naikina visa, kas želia ir skanu. Sodininkai socialiniuose tinkluose jau kurį laiką dalijasi nuotraukomis, kaip kibirais prirenka šių kenkėjų, o taip pat ieško būdų, kaip jais atsikratyti. Apie tai, kodėl sodininkus taip erzina invaziniai šliužai bei kokių priemonių reikėtų imtis siekiant jais atsikratyti, sutiko papasakoti Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Grita Skujienė.

Turbūt pavasarį sodininkai labiausiai laukia, kuomet pražys vyšnios, trešnės, slyvos, obelys, kriaušės ir visi kiti sodo augalai. Tačiau ne ką mažiau nei gražių žiedų visi laukia ir derliaus. Deja, to paties derliaus laukia ne tik jie, bet ir įvairiausi sodo kenkėjai. Kaip jų atsikratyti ir išgelbėti vaismedžius bei vaiskrūmius? Mažas ir klastingas amaras Amarus dažniausiai siejame su vyšniomis ir trešnėmis.

Kurkliai gali tapti tikrai įkyriais sodo kenkėjais, nes visur, kur tik jų atsiranda, ten augalai ir žolė nudžiūsta. Vis tik yra efektyvių kovos priemonių su jais, tad pateikiame jums kelis patarimus. Ekspertai ir sodininkai dalijasi išbandytais ir jiems suveikusiais būdais, tačiau visi sutartinai pabrėžia – kovoti su kurkliais yra be galo sunku. Kurklių gaudymas naminiais spąstais Vienas organinis kovos su kurkliais būdas yra savadarbiai spąstai su melasa.

Norint užauginti gausų ir kokybišką derlių, neužtenka vien trąšų – svarbiausia suprasti dirvožemio gyvybingumo svarbą, taikyti tvarias priemones ir atsakingai rinktis sprendimus, kurie padeda augalams augti natūraliai bei darniai su aplinka, kartu išvengiant dažniausiai daromų klaidų ir pasinaudojant šiuolaikinėmis, bet gamtai palankiomis technologijomis.

Vasarą daugelis pastebi, kad į vidų veržiasi nepageidaujami svečiai – skruzdės. Tačiau yra natūralus būdas sustabdyti jų patekimą į namus, tereikia pasisodinti šiuos augalus. Skruzdėlės dažnai patenka į žmonių namus, nes ieško maisto. Laimei, egzistuoja stebėtinai paprastas, daug pastangų nereikalaujantis būdas, padedantis jas atbaidyti, rašoma express.co.uk.

Gražus ir klestintis sodas – tikslas, dėl kurio daugelis sodininkų sunkiai dirba. Tačiau šį darbą dažnai gali sugadinti maži įsibrovėliai, kurie graužia ir naikina augalus bei gėles, todėl sodininkai raginami sode palikti nedidelį dubenėlį, pripildytą alumi. Nors tai gali pasirodyti kaip keistas pasiūlymas, ši sodininkystės gudrybė daro stebuklus ir apsaugo augalus nuo dviejų dažnai sodus puolančių kenkėjų, rašoma express.co.uk.

Vos tik iš žemės išeina pašalas, požeminiuose labirintuose gyvenantys kurmiai pabunda ir pradeda savo triūsą – rausia gilius urvus, o žemę išstumia į dirvos paviršių. Išrausti daigai ir kauburėliai taip piktina žmones, kad kiekvieną pavasarį kurmiams paskelbiamas karas. Išrasta daugybė kurmių baidymo gudrybių, naikinimo prietaisų ir medžiagų. Tačiau neskubėkite kurmių varyti iš savo daržo ar pievos, nes jie puikūs sąjungininkai kovoje su žemės ūkio kenkėjais.

Muilo galima rasti kiekvienuose namuose, tai tapo nepakeičiama priemone higienos palaikymui. Bet ar žinojote, kad jis tinka ne tik rankoms plauti? Pavyzdžiui, galite įdėti gabalėlį muilo į batus – rezultatas jus maloniai nustebins. Gabalėlis muilo gali būti naudojamas įvairiems tikslams – pradedant mėgstamų batų priežiūra ir baigiant kenkėjų atsikratymu ir niežėjimo po uodų įkandimų mažinimui.

„Kiekvienais metais visi, kurie augina kopūstus, susiduria su tokiu kenkėju kaip baltasparnis. Jis suėda kopūstus, jie tampa negražūs, apgraužti“, – apie problemą pasakojo daržininkas. „Išbandžiau daug metodų ir radau tą, kuris man padeda jau trečius metus. Viskas labai paprasta“. Pasak jo, apdorodamas juos šiuo specialiu tirpalu gelbsti kopūstų derlių nuo baltasparnių.

Lietuvoje pastebėtas naujas kenkėjas, liaudyje vadinamas straubliuku – Otiorhynchus pseudonothus. Jis jau aptinkamas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o jei jų paplitimo ribos didės, gali laukti liūdnos pasekmės, todėl mokslininkai ragina pastebėjus šį vabalą nedelsiant apie tai pranešti.  Apie šį kenkėją „Žinių radijo“ laidos „Kas po mūsų?“ vedėja Eglė Gabrytė kalbino Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos profesorių Vincą Būdą.

Kad jūsų sode įsisuko amarai, gali išduoti įvairūs ženklai: pageltę ir susiraukšlėję lapai, lėtas augalų augimas. Tačiau yra būdų, kaip su jais kovoti – štai keli naudingi patarimai, kas padės išgelbėti sodą nuo amarų. Šie maži vabzdžiai turi minkštą kriaušės formos kūnelį (žalią, geltoną, rudą, raudoną arba juodą) ir aštrius „dantukus“. Iš vabalo užpakalinės kūno dalies styrantis vamzdelio formos smaigalys – aiškiausias požymis, kad tai tikrai amarai.

Prasidėjus kalendorinei vasarai lietuviai noriai plūsta į sodybas, tvarkosi aplinką bei kapstosi daržuose. Vis tik kartais sode randama ne tik džiuginančių radinių, o taip pat ir kenkėjų, kurie tampa tikru siaubu.

Sodininkai kasmet sunkiai dirba gražindami sodus, tačiau pasirodę šliužai ima ir viską suniokoja. Sodininkė Virginija sako, kad pati su šliužais bergždžiai kovojo ne vienerius metus, kol neatrado būdo, kurį dabar naudoja kasmet. Pasirodo, vienas natūralus produktas padeda atbaidyti šliužus nuo gražių sodo gėlių ir kitų augalų.  Šliužus traukia daugybė augalų sode, įskaitant jurginus, pentinius ir melsves. Ir tai – tik keletas jų.

Yra daug sprendimų, kaip atsikratyti kenkėjų, tokių kaip šliužai, ir vabzdžių savo sode, tačiau ši gudrybė garsėja savo veiksmingumu ir universalumu. Sodo kenkėjai, pavyzdžiui, augalus graužiantys šliužai, gali tapti dideliu galvos skausmu, kai stengiamasi apsaugoti savo sodo gėrybes. Šliužai maitinasi naktimis, todėl vienintelis šių kenkėjų veiklos požymis – nuniokota lapija ir gleivių pėdsakai.

Šiltų, vasariškų vakarų laukiame visi, tačiau kartu su vasara į mūsų kiemus atskrenda ir zvimbiantis uodų debesis. Specialistai papasakojo, kokios priemonės – natūralios ar cheminės – geriausiai apsaugo nuo uodų, aptarė atvejus, kai uodo įkandimas gali sukelti rimtesnių komplikacijų, ir atskleidė, kodėl vienus žmones uodai „mėgsta“ labiau nei kitus, rašoma pranešime spaudai.

Savo sodą nuo šliužų galima apsaugoti pasodinus vieną gėlę – sodininkės Julijos teigimu, ji yra lengvai auginama, o rezultatas – stebinantis.  Daugelis žmonių, norėdami atsikratyti šliužų, naudoja cheminius pesticidus, tačiau yra natūralių būdų jų atsikratyti ir užkirsti kelią jų atsiradimui.  Ragina sode auginti vieną gėlę Vienas iš tokių sprendimų – sode auginti augalus, kurių šliužai nekenčia. Vienas iš tokių augalų – rusmenės.

Vos tik iš žemės išeina pašalas, požeminiuose labirintuose gyvenantys kurmiai pabunda ir pradeda savo triūsą – rausia gilius urvus, o žemę išstumia į dirvos paviršių. Išrausti daigai ir kauburėliai taip piktina žmones, kad kiekvieną pavasarį kurmiams paskelbiamas karas. Išrasta daugybė kurmių baidymo gudrybių, naikinimo prietaisų ir medžiagų. Tačiau neskubėkite kurmių varyti iš savo daržo ar pievos, nes jie puikūs sąjungininkai kovoje su žemės ūkio kenkėjais.

Vilniaus centrinėje ir šiaurinėje dalyse šiuo metu ant kaštonų medžių kabinamos raudonos gaudyklės nuo kenkėjo Kaštoninės keršakandės. Iš viso bus pakabintos apie 1864 gaudyklės, iš jų šiaurinėje miesto dalyje – apie 731, centrinėje – apie 1133. Kur kabės gaudyklės? Šios gaudyklės skirtos kovai su invaziniu kaštoninių medžių kenkėju – Kaštonine keršakande (Cameraria ohridella). Šis mažas drugelis kenkia kaštonams – jo lervos pažeidžia lapus, dėl to jie paruduoja, džiūsta ir anksti nukrenta.

Daržovių sodinimas – vienas iš daugelio pavasarį daržininkų laukiančių darbų, tačiau jiems gali prireikti apsaugos nuo kenkėjų. Pavasaris – tai metų laikas, kai galime ramiai sėdėti ir stebėti, kaip po žiemos atgimsta mūsų sodas, rašoma express.co.uk. Vis tik pavasarį atgyja ne tik sodo gėlės ir augalai, bet ir daugybė gyvūnų, kurie po ilgo žiemos miego išeina ieškoti maisto.

Žievėgraužio tipografo sukeltiems miško pažeidimams Vilniaus rajone pasiekus stichinės nelaimės lygį, pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir padarinių šalinimo priemonės, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. Jos pateiktais Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Vilniaus rajono teritorijoje dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris pasiekė 25 tūkst. kubinių metrų.

Turite sodo ir daržo kenkėjų? O gal negalite apsikęsti aplink zujančių uodų? Susipažinkite su paprastomis, tačiau itin veiksmingomis ir patikrintomis priemonėmis, kurios padeda iš sodybos išprašyti nelauktus svečius. Dalijamės būdais, kaip atbaidyti kenkėjus iš savo sodo. Kurkliai – dažnas svečias Ne be reikalo sakoma, kad ten, kur apsigyvena kurkliai, nebelieka vietos nei gėlėms, nei daržovėms.

Lietuvos egles sparčiai naikina žievėgraužis tipografas. Aplinkosaugininkai rengia reidus – eglynus stebi ir patys, ragina tai daryti ir miškų savininkus.  Kenkėjų pažeistus medžius reikia kuo skubiau nupjauti ir  išvežti iš miško, kad kenkėjai nepersikraustytų į kitus spygliuočius.  Žievėgraužio tipografo eglėje paliktas landas rodė Aplinkos apsaugos departamento specialistai, atvykę apžiūrėti Kauno rajone Kačerginėje plytinčio miško.

Patys nelaukiamiausi svečiai sode ir darže – šliužai ir kiekvienas sodininkas ieško būdų, kaip jų atsikratyti ir išnaikinti. Prasidėjus sezonui tai tampa ypač aktualiu klausimu, todėl sodininkas Virgis pasidalijo savo būdu, kurį yra išbandęs ne kartą. Šliužai, o taip pat ir sraigės, dažniausiai nusitaiko į dar jaunus augalus ir juos apgraužia. Suprasti, kad sode apsigyveno šliužai, nėra sunku – dažniausiai po nakties matyti jų paliktos gleivės, taip pat pažeisti augalų lapai.

Artėjant pavasariui daug kas prisimena senuosius kenkėjus – invazinius šliužus, kurių atsikratyti nėra taip ir lengva. Tad sodininkė Jean Quinn pasidalijo nesudėtingu būdu, kuris padės greitai ir lengvai atbaidyti ne tik šliužus, bet ir sraiges. Užuot naudoję druską ar varinę vielutę, išbandykite naudoti epsomo druską, dar vadinamą magnio druska, rašo express.co.uk.

Šilumos rekordais pasižyminti žiema Lietuvoje auginamoms grūdinėms kultūroms gali turėti tiek įvairių pasekmių, sako žemės ūkio specialistai. Anot jų, nors ankstesnis žiemkenčių pabudimas gali tapti geresniu derliumi, šiltesni orai taip pat reiškia geriau išsilaikiusius patogenus, didesnį kenkėjų kiekį.

Norint atsikratyti skruzdėlynų, reikia kantrybės ir visapusiško požiūrio. Jei veiksite teisingai ir laiku, susidorosite net ir naudodami paprastas namines priemones. Skruzdėlės darželyje gali tapti rimta problema tiems, kurie rūpinasi savo augalais. Skruzdėlės gali sutrikdyti natūralią pusiausvyrą sklype, nes jos saugo kai kuriuos kenkėjus, pavyzdžiui, amarus, nuo natūralių plėšrūnų ir kitų vabzdžių.  Amarai išskiria saldžias sultis, kurios yra mėgstamiausias skruzdėlių skanėstas.

Maistinės kandys – nelaukti svečiai namuose, tačiau ne visada pavyksta nuo jų apsisaugoti. Jos įsisuka į virtuves ir namus netikėtai, tad kaip apsisaugoti nuo maistinių kandžių ir kaip jų atsikratyti, kai šios įsiveisia? Apie maistines kandis, jų įsiveisimo priežastis bei kaip jas išnaikinti, „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ pasakojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyr. specialistė Eimantė Černiauskienė.

Žiurkės atšalus orams dažniau suplūsta į kiemus, sodus ir bando susirasti šiltą vietą, kur galėtų peržiemoti, bet jei greitai nesusitvarkysite su šia problema, jos gali pateikti į jūsų namus. Specialistai pasidalijo paprasta gudrybe, ką reikia padaryti, kad žiurkės jūsų kieme nebepasirodytų. Svarbu atbaidyti žiurkes, kad šios neapsigyventų jūsų kieme ar sode, nes šios gali pradėti lįsti ir į namus.

Nors kandys paprastai yra nekenksmingos, jos gali kelti nemažai rūpesčių. Patekusios į mūsų namus ir spintas, kandys gali sukelti chaosą – jos gali padaryti skylių drabužiuose ir audiniuose. Namų šeimininkė ir kenkėjų kontrolės ekspertė Silvija pasidalijo patarimu ir atrado būdą, kaip atpažinti ir užkirsti kelią kandims namuose bei kaip jų atsikratyti visam laikui.

Maistinės kandys yra nemalonūs kenkėjai, kurie gana greitai ir lengvai gali įsikurti tarp sausų ir birių maisto produktų. Kandys ypač mėgsta maitintis kruopomis, dribsniais, makaronais, džiūvėsėliais, selenomis ir kitais miltų gaminiais. Aptinkamos jos ir tarp įvairiausių grūdų, sėklų, prieskonių, arbatžolių, riešutų, džiovintų vaisių, uogų, grybų ar net saldumynų.

Cukriniai žvyninukai – tai kenkėjai, kurie ypač mėgsta drėgnas vietas, pavyzdžiui, vonios kambarius. Štai patarimai, kaip su jais kovoti ir užkirsti kelią jų atsiradimui, rašo express.co.uk. Padės šie patarimai Užtikrinkite tinkamą ventiliatoriaus veikimą Cukrinius žvyninukus traukia didelė drėgmė. Todėl svarbu užtikrinti tinkamą ventiliaciją vonios kambaryje. Įrenkite arba suremontuokite ventiliatorius, kad sumažintumėte drėgmės lygį ir išvengtumėte kondensato susidarymo.

Pelių pasirodymas namuose yra vienas iš nemaloniausių buitinių niuansų, todėl labai svarbu žinoti, ką daryti, kad pelės į jūsų namus daugiau nebeužsuktų. Savo tinklaraštyje kenkėjų kontrolės ekspertai „Archers Pest Control“ dalijosi: „Pelės per savo šlapimą ir išmatas platina daugybę bakterijų, tokių kaip salmonelės ir listerijos. Beklaidžiodamos jos su savimi perneša bakterijas ir nešvarumus, kurie patenka tiesiai ant stalviršių, spintelių ir visur kitur.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sulaukia nemažai vartotojų nusiskundimų ir klausimų apie maistines kandis, šių kenkėjų daromą žalą. Gyventojai teiraujasi, kaip apsiginti nuo šių vabzdžių, kokių imtis apsaugos priemonių ir kt.  VMVT specialistai atsako į dažniausiai šia tema užduodamus klausimus.

Atvėsus orams, į namus ima brautis vorai, tačiau daugybė žmonių pataria namuose ant palangės padėti kaštonų – tai padeda apsisaugoti nuo vorų. Vorai kažin, ar gali pridaryti daug žalos namams, mat mūsų šalyje yra vos keletas vorų rūšių, kurios galėtų prakasti žmogaus odą, tačiau dažnai žmonės imasi juos atbaidyti ar stengiasi išprašyti lauk dėl vienos vienintelės priežasties – arachnofobijos (vorų baimės).   Yra daugybė gudrybių ir patarimų, kaip apsaugoti namus nuo vorų – nuo langų uždar...

Sodininkai šiemet stebėjosi intensyviu šliužų antpuoliu – ne vienas pastebėjo, kad šiemet jų buvo kaip niekad daug. Sodininkė Irena sako šiemet išbandžiusi netikėtą, bet veiksmingą šliužų atbaidymo būdą, kurį naudos ir kitąmet – šliužų sode ženkliai sumažėjo. Šliužai soduose pridaro krūvą žalos: apgraužia gėles, kitus augalus, dėl ko jie tik silpnėja, o artėjant žiemai tai – prasta žinia, mat augalai bus jautresni šalčiui.