Gydytoja endokrinologė atskleidė, kad pasaulyje skydliaukės ligomis serga apytikriai 200 milijonų žmonių. Ji pridėjo, kad nors ligomis gali sirgti įvairaus amžiaus grupių ir rasių žmonės, tačiau liga iki 8 kartų dažniau pasireiškia moterims.
Skydliaukės svarba
Skydliaukė – itin svarbi liauka žmogaus organizme, daugiausiai atsakanti už hormonų gamybą. Apie ją plačiau papasakojo A. Galkinė.
„Skydliaukė – tai drugelio formos liauka, esanti priekinėje apatinėje kaklo dalyje, žemiau Adomo obuolio. Ji sveria apie 25-30 gramų.
Svarbiausia šios liaukos funkcija – hormonų gamyba, kuri reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą. Taip pat skydliaukė kontroliuoja širdies, kaulų bei raumenų, virškinimo sistemos funkcijas, vaisiaus smegenų vystymąsi“, – paaiškino gydytoja.
Anot endokrinologės, skydliaukė gali sukelti ir nepastebimus sveikatos sutrikimus: „Dažniausiai juos signalizuoja nespecifiniai simptomai, tokie kaip: svorio pamažėjimas ar padidėjimas, nuovargis ar padidėjęs aktyvumas, menstruacijų ciklo sutrikimai, karščio ar šalčio netoleravimas.“
Skydliaukės sutrikimo požymiai
Skydliaukės sutrikimus gali sukelti patys įvairiausi veiksniai. Pagrindiniai iš jų – hipotirozė ir hipertirozė.
„Hipotiroze vadinama būklė, kai nustatomas skydliaukės hormonų trūkumas. Dažniausiai pasireiškia retu pulsu, odos sausumu, šiurkštumu, plaukų slinkimu, vidurių užkietėjimu, bendru silpnumu, nuovargiu, svorio didėjimu, skysčių susilaikymu ir kitais nespecifiniais simptomais“, – apie hipotirozę kalbėjo endokrinologė.
„Pernelyg aktyvi skydliaukės veikla vadinama hipertiroze. Šios ligos klinikiniai požymiai priklauso nuo daugelio aplinkybių: paciento amžiaus, gretutinių ligų, ligos trukmės ir kitų veiksnių. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra svorio kritimas esant geram apetitui, šilumos netoleravimas, širdies ritmo sutrikimai, nerimas, dusulys, prakaitavimas, karščiavimas, tremoras, plaukų slinkimas ir kiti.
Šią būklę dažniausiai sukelia Greivso liga (difūzinis toksinis gužys) – būklė, kai visa skydliaukė gali būti pernelyg aktyvi ir gaminti per daug hormonų. Taip pat ir tiroiditas – skydliaukės uždegimas gali pasireikšti ne tik funkcijos nepakankamumu, bet ir paskatinti skydliaukės hormonų išskyrimą“, – atskleidė ji.
Gydytojos teigimu, problemos, susijusios su skydliauke, gali būti labai įvairios ir ne vien susijusios tik su funkcijos sutrikimais: „Pavyzdžiui, skydliaukėje gali atsirasti struktūrinių pokyčių, tokių kaip mazgeliai, cistos. Tokie mazgeliai dažniausiai būna nekenksmingi, tačiau kai kurie gali sąlygoti ir hormonų perteklių ar net būti vėžiniais. Be skydliaukės gyventi galima visiškai visavertiškai, tačiau kasdien reikės vartoti vaistus, kurie pakeistų skydliaukės gaminamus hormonus.“
Reikalingas jodas
Skydliaukės ligomis sergantiems žmonėms yra ypač svarbu vartoti pakankamai jodo. Tačiau svarbu ne tik jo gauti, bet ir atitaikyti reikiamą kiekį organizmui. Gydytoja kalbėjo, jog svarbu, kad jodo organizmui pakaktų. „Jodo trūkumas gali sukelti hipotirozę, nes skydliaukė naudoja jodą hormonų gamybai“, – paaiškino endokrinologė.
Visgi, svarbu ir nepadauginti jodo, nes tai taip pat gali turėti neigiamų pasekmių: „Ypatingai didelis jodo kiekis randamas kai kuriuose vaistuose, tokiuose kaip širdies ritmo sutrikimams gydyti naudojamame amiodarone, jodo tirpale ir kai kuriuose sirupuose nuo gerklės skausmo ar kosulio. Jodo perteklius taip pat gali ir slopinti skydliaukės hormonų sintezę.“
A. Galkinė pridėjo, kad geriausias būdas gauti rekomenduojamą jodo paros normą yra šis: „Reiktų valgyti sveikai, ypač jūros gėrybes, žuvis ir kitus produktus. Taip pat naudoti joduotą druską, papildyti racioną antioksidantais, tokiais, kaip selenas ir cinkas.
Neretai visuomenėje vyrauja nuomonė, kad skydliaukės veiklai įtakos gali turėti skirtingi metų sezonai, tačiau skydliaukės hormonų reguliacija labai stabili ir prisitaiko prie medžiagų apykaitos pokyčių bei kūno poreikių.“