Pasak gydytojo, būtų galima suskaičiuoti daugiau kaip 40 įvairių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Europos kardiologų draugija kaip vieną iš šių veiksnių pripažįsta užterštumą kietosiomis dalelėmis.
Į šį sąrašą patenka ir vasaros metu alinantys karščiai, kurie, kardiologo teigimu, lemia sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis pacientų būklės pablogėjimą.
„Jeigu paanalizuotume Higienos instituto duomenis apie tai, kaip vasaros metu vyraujantys karščiai gali daryti įtaką širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimams ir nusiskundimų atsiradimams, matytume, kad čia yra tiesioginės sąsajos“, – sako R. Kubilius.
Karščiams jautriausios žmonių grupės
Gydytojo teigimu, galima išskirti kelias pagrindines žmonių grupes, kurios jautriausiai reaguoja į karštį. Tarp jų patenka kūdikiai ir vaikai iki 5 metų, kuriems, pasak R. Kubiliaus, dėl nepilnai susiformavusios termoreguliacijos centro, net ir nedidelis skysčių kiekio netekimas, prakaitavimo metu, gali sukelti pavojingas būkles.
Taip pat vyresni kaip 65 metų amžiaus žmonės, kurių organizmas, kardiologo teigimu, nebėra toks reaktyvus ir veikiant karščiui nebesugeba subalansuoti bei atstatyti netektų skysčių ir prarastų elektrolitų, ypač natrio ir kalio.
„Sumažėjusi natrio koncentracija gali sąlygoti dezorentaciją, trumpalaikės atminties sutrikimą. Todėl vienas iš retų atvejų, kai pacientams rekomenduojama suvartoti daugiau valgomosios druskos, yra laikotarpis, kol tęsiasi karščiai“, – paaiškina R. Kubilius.
Pasak specialisto, į karštį jautriai reaguoja ir užsiimantys aktyvia veikla ar sportu, kurio metu daugiau prakaituojama, taip pat nėščiosios.
R. Kubilius sako, kad pastebimai dažniau pablogėjusia savijauta vasarą skundžiasi sergantys lėtinėmis kvėpavimo takų bei širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Apie 15 procentų sergančiųjų karštomis dienomis, kuomet aplinkos temperatūra siekia 30 laipsnių, dažniau ieško pagalbos dėl padidėjusio ar sumažėjusio arterinio kraujospūdžio, aritmijų, permušimų ar dėl ūmiai sutrikusio ritmo, taip pat paūmėjusio širdies nepakankaumo, bendro silpnumo, galvos svaigimo.
Dažniau pastebimi ir ūminiai galvos kraujotakos sutrikimai, ūminio miokardo infarkto išsivystymai, ypač sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis“, – komentuoja gydytojas.
Svarbu atstatyti prarastų elektrolitų kiekį
Specialisto teigimu, siekiant apsaugoti širdies ir kraujagyslių sistemą nuo pavojingo karščio poveikio, svarbu vartoti tinkamą skysčių kiekį.
Gydytojas aiškina, kad karštomis dienomis, kada padažnėja širdies veikla ir žmonės daugiau prakaituoja, organizmas netenka skysčių, su kuriais pasišalina ir elektrolitai, kas sąlygoja ir didėjantį kraujo klampumą, todėl reikėtų gerti ne tik natūralų, bet ir mineralinį vandenį.
Anot specialisto, tam tikrų elektrolitų sumažėjimas gali pakenkti žmogaus pažintinėms funkcijoms, taip pat gali stipriau pasireikšti širdies ir kraujagyslių ligų simptomai.
„Gerdami vien tik paprastą vandenį iš čiaupo, kuris neturi savyje mineralų, mes neatstatysime prakaitavimo metu prarastų elektrolitų.
Pamenu atvejį, kai lauke dirbantis asmuo kreipėsi į gydytojus dėl ūmiai sutrikusio ritmo. Atlikus laboratorinius tyrimus paaiškėjo, kad jo organizme yra dramatiškai sumažėjęs elektrolitų kiekis.
Vyras tikino, kad jis tinkamai vartojo skysčius. Gerdamas miesto vandenį iš čiaupo jis galvojo, kad taip atstato savo skysčių kiekį, tačiau neatstatė elektrolitų“, – pasakoja specialistas.
R. Kubilius priduria, kad labai svarbu suvartoti 2–2,5 litrų skysčių kiekį per dieną. Troškulys, anot specialisto, atsiranda, kai netenkame pusės litro skysčių.
„Be abejo, jeigu pacientui yra diagnozuotas širdies nepakankamumas, skysčius jis turi dozuoti pagal tam tikrą būklę“, – priduria kardiologas.
Valgykite obuolius ir bananus
Gydytojo teigimu, labai svarbu, kad žmonės vasarą valgytų kuo daugiau vaisių ir daržovių. Tokiu būdu organizmas bus papildytas reikiamais mikroelementais, vitaminais ir veikliosiomis medžiagomis.
„Net jei ir nemėgstate valgyti vaisių ir daržovių, pravartu dienos metu suvalgyti keletą obuolių ar bananų, braškių ar kitų sodo gėrybių, kad organizmas galėtų natūraliu būdu atstatyti prarastus elektrolitus“, – pataria R. Kubilius.
Esant aukštai oro temperatūrai, anot gydytojo, svarbu susilaikyti nuo perteklinio kavos vartojimo. Taip pat reikėtų atsisakyti ir alkoholio, kuris, kardiologo teigimu, skatina elektrolitų ir skysčių išvarymą iš organizmo bei gali sutirštinti kraują.
„Neretai apžvelgę pacientų, kurie kreipiasi dėl ūmiai išsivysčiusio miokardo infarkto, tyrimus mes matome, kad būklės pablogėjimą galėjo lemti jau ligotose širdies kraujagyslėse staiga sutirštėjęs kraujas, sąlygotas išprakaituoto organizmo skysčių. Galbūt kitomis sąlygomis pacientui miokardo infarktas galėjo ir neišsivystyti“, – komentuoja jis.
Venkite nebūtinų išvykų
Kardiologo teigimu, ypač svarbu, kad žmonės, kuriems yra diagnozuota širdies ir kraujagyslių liga, arba kurie vartoja šioms ligoms gydyti skirtus vaistus, vasarą laikytųsi tam tikrų rekomendacijų.
„Patariame, kad sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis karščiausiu metu leistų laiką vėsesnėje aplinkoje arba ypatingai saugotųsi tiesioginių saulės spindulių.
Reiktų dėvėti karščiui tinkamus rūbus ir galvos apdangalus, kad mūsų organizmas galėtų ventiliuotis ir atiduoti perteklinį sukaupto karščio kiekį.
Jeigu sergantieji privalo karštą dieną išeiti iš namų, jie turi įvertinti, ar galės tinkamai apsisaugoti nuo saulės spindulių“, – komentuoja pašnekovas.
R. Kubilius priduria, kad karštomis dienomis nebūtinų išvykų ypač turėtų vengti mieste gyvenantys žmonės, nes dėl aplinkos sąlygų juos karštis gali veikti dar labiau.
„Ekspertai pastebi, kad miestuose, kuriuose yra daugiau stiklo, kaitrinė ekspozicija yra didesnė ir kartais žmogaus organizmas gali susidurti su dar didesniu karščio kiekiu“, – sako jis.
Gydytojas priduria, kad sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis turėtų ne tik įsidėmėti šiuos patarimus, bet ir nepamiršti vartoti jiems paskirtus vaistus.
