Gegužės mėnesį vidutiniškai į RVUL Skubios pagalbos skyrių atvyksta po 120 žmonių kasdien. O kovo viduryje – apie 80 žmonių. Atšilus orui atvykstančių pacientų padaugėjo per pusę.
Padaugėja besikreipiančių dėl žaizdų
Pasak P. Ukso, prasidėjus žemės ūkio darbams prasideda ir įvairiausio pobūdžio kirstinės ir pjautinės žaizdos:
„Pacientai atvyksta su įvairiausiomis žaizdomis, kurias paliko trimeriai, žoliapjovės, kampiniai šlifuokliai, benzopjūklai, pjūklai, peiliai. Pradėję genėti žmonės krenta iš medžių arba įsipjauna kojas ir rankas“, – pasakoja gydytojas.
Gydytojas nurodo, kad jeigu žaizda yra tik nedidelis odos pažeidimas, nesukeliantis didelio kraujavimo, yra lygiais, sugludusiais kraštais – šiai žaizdai papildomo chirurginio tvarkymo nereikia. Užteks švaraus tvarsčio ir dezinfekcinių priemonių.
„Jeigu žaizda yra gilesnė, ilgesnė, nelygiais kraštais, netaisyklingos formos ir liaudiškai sakant „išsižiojus“ – atsivėrus, plati, tuomet tokiai žaizdai reikalingas chirurginis sutvarkymas, kad būtų suglaudžiami žaizdos kraštai.
Pačios siūlės negydo žaizdos, kaip tik, vieta, kurioje yra siūlai, gyja sunkiau, todėl po savaitės siūlus reikia ištraukti. Žaizdos siuvamos tam, kad randai būtų mažesni ir kad pati žaizda sugytų greičiau. Šiuo atveju pirminis žaizdos tvarkymas yra toks pats – ją reikia išplauti, išvalyti“, – nurodo gydytojas.
Galūnių traumos
Kartais užtenka tik padėti koją „ne taip“ ir gali atsirasti staigus skausmas arba patinimas. Visgi, Skubios pagalbos skyriaus gydytojas nurodo, kad ne visais atvejais po tokių traumų reikia skubėti į ligoninę:
„Kalbant apie dažniausias galūnių traumas, jeigu patirtos traumos vieta neblogėja, neatsiranda didelio tinimo, nevaržomas judesys ir nejaučiamas nepakeliamas skausmas, tuomet tikriausiai tai nėra lūžis. Patempti raiščiai, tiek čiurnų, tiek riešų, dažniausiai gydomi įtvaru ir svarbiausia, kad po traumos pažeista vieta nebūtų apkraunama fiziškai.
Patirtos galūnių traumos gali būti apžiūrimos ir šeimos gydytojų, todėl nebūtina vykti į greitosios pagalbos skyrių. Pavyzdžiui, iš visų atvykusių į skyrių, į ligoninę yra paguldomi 8-9 žmonės, kuriems reikalingas stacionarus gydymas“.
Jeigu skausmas yra pakenčiamas, užtenka šaldyti pažeistą vietą ir stebėti, ar situacija neblogėja. Jeigu per kelias dienas tinimas ir skausmas dingsta, tuomet tai tebuvo sumušimas ir jaudintis dėl to nereikėtų.
Kritimai nuo transporto priemonių
Dar labiau atšilus orams prasideda traumos susijusios su pramogomis – dviračiais, riedučiais, motociklais, o ypatingai daug susijusių su elektriniais paspirtukais.
„Nuo elektrinių paspirtukų nukritę žmonės atvyksta kiekvieną dieną ir net ne po vieną. Į greitosios pagalbos skyrių dažniausiai atvyksta žmonės, kurie turi motorolerio kvalifikaciją atitinkančius paspirtukus ir jais važiavo greičiau nei 25 kilometrų per valandą greičiu. Dviračių, motorolerių, motociklų vairuotojai bent jau naudoja šalmus, o paspirtukininkai nenaudoja nieko“, – pastebi P. Uksas.
Dažniausiai krentant nuo paspirtukų pažeidžiamas veidas, rankos, galva:
„Po kritimo gali būti ir veido defektai, minkštųjų audinių pažeidimai, liaudiškai sakant, skylė žande, dantys išmušami per apatinę ar viršutinę lūpą, veido kaulų lūžiai įvairiausi. Dažnai tokiems pacientams prireikia operacijų ir ne vieno etapo. Taip pat dar dažnai būna reikalingos kosmetinės operacijos, be to patiriami nuostoliai, kai reikia susidėti dantų implantus“, – vardija gydytojas.
Neretai dėl šalmo nedėvėjimo patiriamos ir galvos traumos. Laimei, didžioji dalis pacientų atsiperka sumušimais, nubrozdinimais, tačiau kai kurie patiria galvos smegenų traumas, kurioms reikalingas operacinis gydymas.
„Rankų traumos – 50 proc. sudaro sumušimai ir žaizdos, kitus 50 proc. sudaro lūžiai. Lūžiai labai įvairūs – nuo žastikaulio iki pirštų, priklausomai nuo to, kaip „sėkmingai“ pavyko nukristi. Rečiau nukenčia kojos, dubuo, krūtinės ląsta, stuburas ir pilvas“, – aiškina Skubios pagalbos skyriaus vedėjas.
Prasidėjus motociklų sezonui kartu su juo prasideda ir motociklininkų patiriamos traumos. Visgi, pasak gydytojo, galima pasidžiaugti, kad vis rečiau tenka matyti nubrozdinimus ir žaizdas, nes paprastai vairuotojai saugosi ir naudoja šalmus bei specialias aprangas.
„Motociklininkai dažniausiai krenta ant posūkio ar susidūrę su kita transporto priemone. Kol kas dar nėra didelio kiekio sunkiai sužeistų motociklo vairuotojų. Kadangi jie patys dėvi apsaugas, žaizdų būna mažai, dažniausiai sumušimai ir lūžiai“, – nurodo gydytojas.
