Kai kurios maistą ligoninėms tiekiančios įmonės mieliau sumoka baudas už nutrauktas sutartis nei tiekia maistą ligoniams. O ligoninės dėl į kosmines aukštumas iššokusių kainų ir išbrangusio tiekimo turės galvoti iš kokių pinigų maitinti ligonius.
Marijampolės ligoninėje barška šaukštai. Joje – pietų metas. Darbuotojai į lėkštes pacientams deda cepelinus, pila į dubenėlį sriubą. Ligoninėje besigydantis Jonas sako, kad ne visi namie taip gerai pavalgo.
„Gali gyventi, žinokit. Panų yra. Kaip jaunesni, mums seniams jau nereikia, o taip gali gyventi ir gyventi. – Valgyt duoda skaniai? – Tikrai skaniai. Žiūrėkit, rūgštynės, cepelinai“, – kalba marijampolietis Jonas.
Pono Jono ir kitų Marijampolės ligoninės pacientų maitinimui ligoninė į dieną skiria du eurus. Tačiau dabar, ligoninei sudarinėjant naujas sutartis su maisto tiekėjais, įkainis gali išaugti dvigubai. Ligoninės atstovai sako, kad jie patyrė šoką išvydę kainas naujose sutartyse. Vieni produktai brango daugiau nei pusantro karto, o už žuvį ir saulėgrąžų aliejų tiekėjams ligoninei teks sumokėti net tris kartus daugiau.
„Vištienos šlaunelių mėsa, be odos, kuri tikrai mums pagal normą turėtų būti tokia tiekiama ligoninei. Tai mokėdavom 2,94. Šiuo metu mokėsim 5,99“, – teigia Marijampolės ligoninės dietistė Roma Liubeckienė.
Tad ligoninei teks pasukti galvą kaip perskirstyti savo lėšas, kad galėtų ir toliau sočiai ir skaniai maitinti savo pacientus. Tik, visų pirma, reikės rasti įmonę, kuri norėtų jai tiekti maisto produktus. Mat tiekėjai nutraukinėja prieš tai pasirašytas, senomis kainomis sudarytas sutartis ir nebenori sudarinėti naujų, ypač ilgesniam laikotarpiui, nes nežino, kiek dar augs kainos.
„Mes esam ir nutraukę sutarčių. Atsisakė vištieną teikti. Irgi jau buvo kuris laikas, naujų tiekėjų ieškojom. Jiems tiesiog neapsimokėjo. Kruopas irgi atsisakė ta kaina sutartine vežt, nors buvo sutartis pasirašytos“, – sako R. Liubeckienė.
Mėsą ne tik ligoninėms, bet ir mokykloms, darželiams tiekiančios įmonės vadovas sako, kad ji po karo brango 50–60, o kai kurios jos dalys net ir 70 procentų. Tad dar prieš karą laimėtą maisto tiekimo konkursą su Marijampolės ligonine įmonė nutraukė ir susimokėjo 150 eurų baudą.
„Mes pirmiausia pasitarėm su viešųjų pirkimų organizacija, kaip elgtis tokioje situacijoje, nes tokios situacijos mes tikrai nematę. Tikriausiai ir kiti galbūt nematę. Gavom rekomendacijas, kad ir perkančios organizacijos turėtų skelbtis konkursus galbūt rečiau, trumpesniam laikui, kad sutartyse būtų numatomi kainų indeksavimai. Ne į metus kartą. Galbūt į metus du ar tris kartus“, – aiškina „Riamona“ direktorius Martynas Urbaitis.
Su tokia susiduria ne tik mažesnių miestų ir miestelių, bet ir sostinės ligoninės. Kad sunku sudaryti sutartis su maisto tiekėjais skundžiasi ir Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė. Iš viso daugiau nei 20 ligoninių Lietuvoje pagalbos dėl išaugusių maisto įkainių jau kreipėsi ir į Seimo narius.
Anot konservatoriaus Lino Slušnio, ligoninių pacientams yra pavojus likti be maisto, nes beveik visos įmonės pradeda deklaruoti, kad nebegali tiekti produktų anksčiau suderėtomis kainomis.
„Kai kurios ligoninės turi galimybes šiek tiek persitarti ir tas kainas padidinti, tačiau yra nemenkas spaudimas iš tiekėjų, kad nutraukti sutartis. Paslaugų įkainis nėra indeksuotas ir dėl to atsiranda problema, kad ligoninė realiai pagal savo biudžetą eina į minusą su maitinimu ir tai yra didelė bėda“, – sakė L. Slušnys.
Tad iš kur ligoninėms gauti pinigų?
„Kito kelio, kaip paslaugų indeksavimą ir ligonių kasų biudžeto peržiūrėjimo mes nelabai turime, nes konkrečiai ligoninei konkretų konkursą valstybė tikrai nereguliuos“, – teigė L. Slušnys.
Valstybinės ligonių kasos atstovai teigia, kad maitinimui ligoninės išleidžia apie 1 procentą nuo to, kiek gauna pinigų iš valstybės biudžeto. Šiemet ligoninėms buvo skirtas ir 16 procentų didesnis finansavimas nei pernai. Ir jei ligoninės tikisi, kad išaugusius maisto tiekimo įkainius padengs ligonių kasos, kol kas jos to nenumato.
„Įstaiga tikrai šiandien gauna daugiau negu ji gavo prieš metus iš mūsų fondo. Ar to užtenka, ar neužtenka atsispindės gydymo įstaigų finansinėse ataskaitose“, – tvirtina Valstybinės ligonių kasos atstovė Simona Adamkevičiūtė.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms finansuoti ir atsiskaityti įstaigoms už gyventojams suteiktas paslaugas ligonių kasos planuoja išleisti 1,9 milijardo eurų.
