Ką naudinga žinoti apie vėžinius susirgimus, kada ir kaip pasitikrinti ir kokios prevencinės programos gali išgelbėti ne tik sveikatą bet ir gyvybę naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Nacionalinio vėžio centro Chirurgijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas.
„Mes vis dar nenorim pasitikrinti profilaktiškai, vis dar nenorim anksti kreiptis pagalbos į specialistus, ypač, jeigu yra kažkokie simptomai. Kai simptomų nėra, patikros programose, mes, deja, nenoriai dalyvaujame. Yra sunkiau priversti žmogų, ypač, vyrą, keiptis profilaktiškai pasitikrinti negu nuvežti automobilį patikrinti techninei apžiūrai“, – sako A. Dulskas.
Jis sako, kad dažnai pasitaiko, kai į konsultaciją vyras ateina kartu su žmona ir apie visus jo skundus gydytojui pasakoja būtent ji.
Tai, kad kalbėti apie virškinimo sistemos bėdas nėra malonu – akivaizdu. Dėl šios priežasties net tokie susirgimai kaip hemorojus, kurie nesupiktybėja, bet labai gadina gyvenimo kokybę, lieka negydomi.
„Kalbos apie tuštinimąsi, tiek ir apie hemorojų nėra tos kalbos prie kavos puodelio susitikus su draugu. Dažnai niekas apie tai nekalba. Viena iš gėrybinių patologijų, tarkim, kalbant apie žarnyno ligas, yra hemorojus, kitos yra polipai – ataugėlės virškinamajame trakte. Tikrai nereikia galvoti, kad visi polipai supiktybėja, tai tikrai nėra tiesa, tačiau didžioji dalis navikų yra iš polipų. Dažniausiai jie jokių simptomų nesukelia, tam ir yra patikros programos“, – pastebėjo A. Dulskas.
Kito būdo nustatyti, ar žmogus serga žarnyno vėžiu, be jo apžiūros ir nuodugnaus ištyrimo – nėra.
Gydytojas pasakoja, kad dažnai pasitaiko atvejų, kai į medikus kreipiasi pacientai turėdami vėžio diagnozę, nes vaikai tėvams padovanojo kur nors privačioje klinikoje išsitirti visą paketą vėžio markerių.
„Jie rodo, kad kažkuris yra padidintas ir tada žmonės iš karto reaguoja: šeimos gydytojas duoda siuntimą į Nacionalinį vėžio centrą – yra vėžys, nes padidintas markeris. Mes atliekame gastroskopiją, kompiuterinę tomografiją – jokių pakitimų nėra. Tada kyla tiek ir daktarui klausimas, ar ko nors nepražiopsojau, tiek ir pacientui – kodėl tas rodiklis padidėjęs. Tai diagnostikai tie rodikliai nėra taikomi, didžioji dalis – specifiškesni prostatos specifinis antigenas, moteriški kai kurie, pavyzdžiui, kiaušidžių, bet kalbant apie virškinamąjį traktą – neturime tokio, kuris didėtų“, – sako pašnekovas.
Nors rekomenduojama atlikti tokius paprastus tekstus kaip slapto kraujavimo ar Helicobacter pylori, gavus teigiamus šių atsakymus reikalinga fizinė žarnyno apžiūra, t.y., diagnozei, pavyzdžiui, kraujo rodikliai neturės esminės reikšmės.
Daugiau apie tai – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
