Apie tai, kokia sergamumo vėžiu situacija Lietuvoje ir pasaulyje, kodėl svarbu tikrintis prevencinėse programose bei kokius simptomus pajutus reikėtų nenumoti ranka, tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas.
Sergamumas vėžiu auga
Kalbėdamas apie sergamumą vėžiu Lietuvoje, jis pastebi, kad sergančiųjų daugėja, tačiau tokia pati tendencija stebima visame pasaulyje. Kaip teigia A. Dulskas, „lyginant su Europa, mūsų skaičiai nėra tokie geri“.
Ir tai veikiau atspindi ne tai, kad diagnostika mūsų šalyje yra geresnė nei kitur, o tai, kad vis dar vengiama tikrintis pagal prevencines programas ar tirtis profilaktiškai.
„Kai simptomų nėra, patikros programose mes, deja, nenoriai dalyvaujame ir yra sunkiau priversti žmogų, ypač vyrą, eiti profilaktiškai pasitikrinti, negu nuvežti automobilį techninei apžiūrai kas dvejus metus“, – konstatavo pašnekovas.
Jis pastebi, kad moterys aktyviau tikrinasi ir rūpinasi sveikata, be to, neretai būtent moterys atveda vyrus pasitikrinti ir išdėsto jų nusiskundimus. O profilaktinės patikros užima itin svarbią vietą, ypač stebint tendenciją, kad sergamumas auga ir vėžys jaunėja.
Šiuo metu jaunų žmonių tarpe virškinamojo trakto onkologinės ligos sudaro iki 10 proc., tačiau prognozuojama, kad netolimoje ateityje sieks net 30 proc.
Pas gydytoją pasirodo tik vėžiui pasiekus 3-4 stadiją
Liūdina ir dar viena tendencija – neretai pas gydytojus pacientai atvyksta jau su pažengusiomis vėžio stadijomis, t. y., jau diagnozuojama trečia ar ketvirta stadija. Kas tai lemia?
„Vienas dalykas, kad ir pats jaunas žmogus, jeigu yra kokie pakraujavimai ar skundai, nurašo tai gerybinėms patologijoms, kurios dažnesnės būna jauname amžiuje – ar tai hemorojus, ar „ne tą suvalgiau“. Retas kuris iš karto bėga pas specialistus.
Retas kuris ir specialistas iš karto puola jauną žmogų tyrinėti, visus klinikinius tyrimus atlikinėti. Yra dvi medalio pusės – pacientai ir specialistai dar nelabai įsivaizduoja, kad jaunas žmogus gali sirgti vėžiu“, – aiškino doc. dr. A. Dulskas.
Aiškindamas apie vėžio stadijas, pašnekovas pažymi, kad stadija priklauso nuo to, kiek vėžys pažengęs. Pirmos, antros stadijos vėžio atveju žinoma, kad vėžys įsitvirtinęs žarnos, skrandžio ar kito tuščiavidurio organo sienelėse.
Trečia stadija reiškia, kad piktybinės ląstelės jau išplitusios į kitur, tačiau sustabdytos ribinių limfmazgių. Ketvirta stadija diagnozuojama, kad metastazės atsiranda ir kituose organuose. Vėžio agresyvumas įvertinamas pagal tai, kaip sparčiai dauginasi piktybinės ląstelės, auga ir „išeina“ už organo ribų.
Virškinamojo trakto onkologinių ligų rizikos veiksniai
Viską apsunkina ir tai, kad nėra iki galo aišku, kas lemia susirgimus – tam įtakos gali turėti ir genetika, be to, viena iš teorijų, kad riziką didina ir ilgalaikis antibiotikų vartojimas dideliais kiekiais, taip pat aplinka.
Savo vaidmenį žaidžia ir gyvenimo būdas: vis dažniau valgomas vadinamas greitas maistas, neturintis maistinės vertės, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, todėl neįmanoma išskirti vieno rizikos faktoriaus, kuris labiausiai didina riziką ir jį eliminavus ji sumažėtų.
Tiesa, vis daugiau kalbama, kad perdirbta raudona mėsa didina storosios žarnos vėžio riziką, Pasaulio sveikatos organizacija jos rekomenduoja suvalgyti vos 200-300 gramų per savaitę. O skrandžio vėžio riziką didina skrandyje apsigyvenusi Helicobacter pylori bakterija.
Žinoma, kad lėtinės žarnyno ligos, pavyzdžiui, Krono liga, opinis kolitas, šiek tiek didina riziką (iki pusantro karto).
Vis tik, kaip sako pašnekovas, medicinoje niekada nėra šimto procentų – storosios žarnos vėžiu suserga ir vegetarai, visai nevalgantys mėsos, o skrandžio vėžiu nesuserga visi, turintys H. pylori bakteriją.
Žarnyno vėžį gali parodyti testas iš vaistinės
Visa tai reiškia viena – kad labai svarbu tikrintis profilaktinėse programose, ypač, kol dar nėra skundų. Eksperto teigimu, nesant nusiskundimų, tikrinantis pagal priklausančias programas galima aptikti ikivėžines būkles ar net onkologines ligas. Nors, kaip pastebi laidos svečias, galima pastebėti ir gėrybines patologijas.
„Gėrybinės patologijos, viena jų yra hemorojus, kitos – polipai virškinamajame trakte. Tikrai nereikia galvoti, kad visi polipai supiktybėja – tai tikrai nėra tiesa, tačiau didžioji dalis navikų yra iš polipų.
Dažniausiai polipai jokių skundų nesukelia, jokios simptomatikos nebūna, jei jie mažesni, didesni sukelia pakraujavimus ir kitus skundus. Mažesni skundų nesukelia dažniausiai, bet jie gali būti ikivėžinės būklės – patikros programos metu juos stengiamės ir pagauti“, – kalbėjo doc. dr. A. Dulskas.
Jis pridūrė, kad mažesni polipai gali būti pašalinami, taip užkertant kelią jo vystymuisi. Jei jie didesni, paimami keli gabaliukai ir išsiunčiami ištyrimui. Nuo gautų rezultatų priklauso tolimesni veiksmai.
Pasakodamas apie virškinamojo trakto onkologinių ligų patikros programas, pašnekovas ramina, kad iškart visiems neatliekama kolonoskopija – žarnyno vėžį gali padėti diagnozuoti slapto kraujavimo išmatose testas. Šį testą galima nusipirkti iš vaistinės.
Jis atliekamas panašiai, kaip COVID-19 testas, tik kaip substratas naudojamos ne seilės, o išmatos. Atsakymas – teigiamas arba neigiamas – taip pat pamatomas iškart.
„Didžioji dalis jų dažniausiai būna teigiamų, o iš teikiamų tik 4-5 proc. būna piktybiniai. Procentas tikrai nedidelis, jeigu jis yra teigiamas, tikrai nereikia bijoti, kad viskas, man vėžys“, – atkreipė dėmesį jis.
Skrandžio vėžio simptomai
Laidoje buvo užduotas ir daugeliui aktualus klausimas – kokius simptomus pajutus būtina kreiptis į gydytoją?
„Kaip ir bet kur, svarbiausia skundų, simptomatikos trukmė. Jeigu pasireiškia vienkartinis skausmas, greičiausiai nereikia susirūpinti, bet jeigu kažkas pasikeitė, užtruko 3-4 savaites: sunkumas po valgio, maudimas po duobute, vėliau – pilvo pūtimai, vėlesnėse stadijose ir svorio kritimas, apetito dingimas, nebuvimas, apsunkintas rijimas – tada jau vienareikšmiškai reikia.
Deja, ankstyvų simptomų dažnai nėra ir visi funkciniai žarnyno, skrandžio sutrikimai yra labai dažni ir specialistams tampa ypatingai sunku atrinkti, kur yra tik funkcinis sutrikimas, o kur jau struktūriniai pakitimai virškinamajame trakte“, – dėstė Nacionalinio vėžio centro atstovas.
Šiuo metu yra svarstoma, ar Lietuvoje reikėtų pradėti atlikti skrandžio vėžio profilaktikos programą, atliekami tyrimai.
Kaip aiškina doc. dr. A. Dulskas, pavyzdžiui gimdos kaklelio ar storosios žarnos vėžio profilaktinės programos įgyvendinamos lengviau, nes šie vėžiai vystosi lėtai, žarnyno vėžio atveju, nuo polipo iki vėžio išsivystymo gali užtrukti nuo septynių iki dešimties metų.
Su skrandžio vėžiu yra kiek kitaip – jis auga ir vystosi greičiau, kas reiškia, kad pasitikrinus kasmet, vienąkart tyrimai gali nerodyti nieko, o kitąkart jau gali būti aptiktas vėžys. Todėl rekomenduojama bent kartą į metus ar kas du pasidaryti gastroskopiją, jei yra skundų ar šeimoje yra asmenų, sirgusių virškinamojo trakto onkologinėmis ligomis.
Jis priduria, kad virškinamojo trakto vėžių diagnostikai kraujo tyrimus atlikti nėra itin tikslinga – vadinamieji vėžio markeriai to neparodo, nes gali nespecifiškai didėti, pavyzdžiui, dėl uždegimo viename ar kitame organe ar dėl kitų ligų.
Visą pokalbį „Sveikatos DNR“ su doc. dr. A. Dulsku apie virškinamojo trakto onkologines ligas rasite straipsnio pradžioje.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
