Mėlynasis pirmadienis (angl. blue Monday) skelbiamas liūdniausia metų diena. Manoma, kad taip yra dėl to, jog pasibaigus šventėms žmonės turi grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, dažnai trūksta pinigų, be to – lauke šalta ir tamsu.
Prie viso to prisideda ir Naujieji metai. Akimirka, kai susiduria senieji ir naujieji metai atrodo stebuklinga ir žmonės tiki, kad nuo jos viskas pasikeis. Dažnai pasižadama, kad ims maitintis sveikiau, daugiau sportuos, taupys, mažiau rūkys ar vartos alkoholio. Pirmomis metų dienomis į šiuos pažadus žiūrima su dideliu užsidegimu, tačiau pamažu jėgos ir noras siekti šių pokyčių senka.
Dėl to atsiranda kaltės jausmas ir pyktis ant savęs, liūdesys, kad negalite pasiekti savo užsibrėžtų tikslų. Specialistų skaičiavimais, šie jausmai labiausiai sustiprėja trečią sausio pirmadienį, kuris dėl to ir yra vadinamas „mėlynuoju pirmadieniu“ arba liūdniausia metų diena.
Susikurkite realius tikslus
Naujienų portalui tv3.lt Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichoterapeutas, psichologas Donatas Lučunas papasakojo, ką daryti, kad naujametiniai pažadai netaptų liūdesio ir savigraužos priežastimis.
„Atidėliojimas, vengimas be išimties lydi visus žmones. Vien tą žinodami, galime praktikuoti būti sau atlaidesniais, praktikuoti didesnę atjautą sau. Natūralu, kad žmogus vengia diskomforto, to, kas nemalonu. Kuo labiau save bausime už atidėliojimą, tuo blogiau jausimės, tuo impulsas vengti ar atidėti bus dar didesnis“, – aiškina gydytojas.
Pasak D. Lučuno, norint padidinti savo tikslų ar pažadų įvykdymo tikimybę, pirmiausia užrašykite juos ir laikykite gerai matomoje vietoje. Taip juos galėsite lengviau įsiminti ir nepamiršti.
„Didesnė tikimybė yra pasiekti konkrečiau nustatytus tikslus. Tikslai, lūkesčiai turi būti optimalūs (nei per maži, nei per dideli). Kuo didesni lūkesčiai, tuo mes galime būti labiau nelaimingesni, kad šiuo metu nėra taip, kaip norėtume, kad būtų. Tada tikslą svarbu susiskaidyti į mažus žingsnelius, kuriuos žengti būtų pakankamai lengva“, – pataria specialistas.
D. Lučunas sako, kad visai nesvarbu, kas buvo vakar ar užvakar, ko nepadarėte dėl savo tikslų, nes laiko mašinos neturite ir to jau neištaisysite.
„Svarbu praktikuoti atsisakyti savigraužos, o susitelkti į dabartį ir į pakankamai lengvą, mažą žingsnelį šiandieną tikslo link. Svarbu pasidžiaugti kiekvienu žingsniu, net pačiu mažiausiu. Periodiškai save apdovanoti už atliktus žingsnius tikslo link. Kuo daugiau bus teigiamų emocijų, tuo didėja tikimybė, kad mes sieksime tikslo, jo nevengsime, neatidėliosime. Gera pradžia – pusė darbo“, – sako gydytojas.
Savo tikslus susiplanavus mažais žingsneliais ir pamažu jų siekiant, visa tai gali tapti įpročiu. Pasak specialisto, dar geriau, kai tikslas yra įsisąmoninamas kaip vertybė:
„Dar geriau, kai tikslą įsisąmoniname kaip vertybę (tai, kas mums svarbu). Tai padeda, praktikuojant vertybę, išeiti iš komforto zonos į diskomfortą ir tuo pačiu išgyventi teigiamas emocijas. Tada teigiamas emocijas, laimės išgyvenimą ima teikti pats vertybės praktikavimas, pats tikslo siekimas, pati veikla. Tada nesusiejame savo laimės su tikslo įgyvendinimu, rezultatu, kad būsime laimingi tik tada, kai pasieksime tikslą, o laimę teikia pats tikslo siekimas, judėjimas tikslo link.
Laimingi tampame tiesiog praktikuodami savo vertybes, darydami įvairias mums svarbias veiklas bei tose veiklose tobulėdami, didindami meistrystę, meistriškumą, ir kiekvieną kartą pasidžiaugdami. Tuo pačiu svarbu suprasti, kad klaidos, nesėkmės yra natūrali mūsų mokymosi, gyvenimo dalis.“
