Balandžio mėnesį Joriukas susirgo eiline infekcine liga. Ši liga nuo kitų skyrėsi tik tuo, kad karščiavimas buvo intensyvesnis ir truko ilgiau, apie savaitę. Liga buvo virusinės kilmės, tačiau dėl užsitęsusio karščiavimo buvo paskirti papildomi antibakteriniai vaistai.
Liga progresavo greitai
„Berniukas tada pasveiko, kartu su šeima atšventėme tuo metu buvusias Velykas ir manėme, kad toliau galėsime gyventi įprastą gyvenimą. Tačiau įvyko gyvenimas. Vaikas susirgo vėl ir tas susirgimas buvo labai neaiškus.
Taip mes atsidūrėme ligoninėje, buvo daugybė tyrimų, įvairių gydymo metodų, nes buvo tik faktas, kad tai galvos smegenų uždegimas, bet kas jį sukėlė – neaišku. Buvo spėjama, kad tai autoimuninis encefalitas, bet visam gydymui teigiamo atsako kaip ir nebuvo.
Tik po 3 – 4 mėnesių buvo nustatyta, kad tai labai sunki encefalito forma – pirmasis toks atvejis Lietuvoje. Tai viruso sukeltas encefalitas, o šį virusą Joriukas buvo pasigavęs kiek daugiau nei prieš 4 metus, kai jis dar buvo mažylis“, – ligos pradžią su skausmu prisimena Jorio mama Gražvyda.
Joriuko mama pasakoja, kad prasirgęs infekcine liga jis staiga pasidarė visiškai kitoks: per dvi dienas pasikeitė jo žvilgsnis, pradėjo mažiau bendrauti, sutriko berniuko eisena, koordinacija, pažintinės funkcijos.
„Kas vyko tuo metu, buvo sunku ir neįmanoma suprasti. Liga greitai progresavo ir taip stipriai jį paveikė, kad Joriukas per kelis mėnesius iš visiškai sveiko tapo savarankiškai negebantis nieko. Bet net ir tada turėjome vilties, kad viskas bus gerai ir ypač tada, kai atlikti 3 MRT tyrimai mums parodė – taip, liga suvaldyta.
Tada gimė šis fondas „Jorio Pajaujo paramos fondas“, kuris turėjo mus lydėti sunkiame ilgame atsistatymo kelyje, nes siekių ir planų turėjome didelių. Tačiau, kova su tokia liga nebūna tokia lengva, vientisa“, – su skausmu širdyje kalba Gražvyda.
„Aš esu kareivis“
Staiga Joriuką pakirto antra uždegimo banga, procesas ir vėl tapo aktyvus. „Berniuko būklė buvo labai sunki, dėl intensyvių uždegimo židinių ir smegenų dirginimo, berniukas buvo įvedamas į medikamentinę komą. Kiekviena diena buvo labai svarbi daryti viską, kas įmanoma.
Buvo atlikta begalė tyrimų, per 5 mėnesius išgyventa 13 narkozių, nesuskaičiuojami vaistų ir injekcijų kiekiai. Bet jis visada pakentėdavo, nes norėjo pasveikti. Joriuko pirmosios dienos palatoje buvo sudėtingos, jis net negalėjo atmerkti akyčių, visas kūnelis buvo ištinęs nuo medikamentų ir tik labai mažais žingsneliais, po truputį mes judame į priekį.
Pagaliau Joriukas ir mes galime pasidžiaugti namais, buvimu kartu ir tuo beprotišku tikėjimu, kad viskas bus gerai. Mes suprantame, kad turime ypatingą vaiką, kad jo liga tokia vienintelė Lietuvoje, bet tai suteikia dar daugiau stiprybės tikėti, kovoti, dirbti ir ieškoti.
Šiuo metu berniuko būklė stabili, tačiau pakankamai sunki. Joriukas anksčiau buvęs visiškai sveikas, laimingas ir judrus vaikas, dabar negali pasikelti iš lovos. Tačiau jo vienas iš didžiausių norų yra kuo greičiau pasveikti ir mes tikime, kad jis pasveiks. Kaip jis pats sakė, kol buvo sveikesnis: „Aš esu kareivis“, – jautriais ir viltį teikiančiais berniuko žodžiais dalinasi Gražvyda.
Siūlo įsigyti simbolinę dovanėlę
Jorio mama teigia, kad sunkios ligos išgyvenimas davė labai daug įvairialypių jausmų, patirčių. Ir iš gautų žinučių supranta, kiek daug skirtingų likimų draugų, kiek daug begalinį skausmą kenčiančių tėvų širdžių, šalia beprotiškai sunkias ligas išgyvenančių vaikų lovelių.
„Ir tik sugebėjimas neužsisklęsti, sugebėjimas situacijoje nepalūžti, eiti tolyn – vienintelis tolimesnio gyvenimo variklis. Gyvenimo, kuriame visi turime prasmę, misiją.
To visiems ir linkiu, kurie susiduria su sunkumais – nepasiduoti! Nepamirškite, kokia gera yra kiekviena diena, sustokite ir sugebėkite ja pasidžiaugti su savo šeima. Įvertinkite mažus dalykus, nes juose glūdi tikroji prasmė“, – nuoširdžiais žodžiais dalinasi Jorio mama.
Berniuko mama Gražvyda nostalgiškai prisimena praėjusius metus, kuomet su džiaugsmu pakavo vaikams dovanas. „Šie metai – naujų iššūkių metai, nes mes ir vėl pakuojame dovanas Joriukui tik kitokias – simbolines. Mūsų berniukui šiuo metu reikalinga pagalba, tačiau aukų prašyti, nieko neduodant mainais nenorime.
Mūsų šeima gamina medų, bičių vašką, kiekviena mūsų rankomis su tikėjimu, viltimi ir meile supakuota dovanėlė yra tarsi simbolis, kuris gali virsti maža dovanėle jums ir dideliais dalykais mums.
Siūlome įsigyti šią simbolinę dovanėlę ir taip prisidėti prie Joriuko fondo. Tik su mūsų pastangomis ir jūsų pagalba mes galėsime toliau mažais žingsneliais kopti aukštyn“, – pagalbos prašymu dalinasi Joriuko mama Gražvyda.
Prisidėti prie pagalbos šeimai galite šiuo būdu: Jorio Pajaujo paramos fondas; įmonės kodas 306359721; banko sąskaitos numeris LT547300010179681593; paskirtis: parama; paypal: [email protected].
