• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Termometro stulpeliams šoktelėjus aukštyn, nuo alinančio karščio gelbėjamės įvairiais būdais. Vienas svarbiausių dalykų tokiomis dienomis yra palaikyti skysčių balansą organizme. Apie tai, kokius gėrimus patariama gerti karštą dieną ir kokių griežtai reikėtų vengti naujienų portalui papasakojo sveiko maisto technologė Raminta Bogušienė.

Termometro stulpeliams šoktelėjus aukštyn, nuo alinančio karščio gelbėjamės įvairiais būdais. Vienas svarbiausių dalykų tokiomis dienomis yra palaikyti skysčių balansą organizme. Apie tai, kokius gėrimus patariama gerti karštą dieną ir kokių griežtai reikėtų vengti naujienų portalui papasakojo sveiko maisto technologė Raminta Bogušienė.

REKLAMA

Specialistė atkreipia dėmesį, kad per karščius daugiau prakaituojame ir netenkame skysčių ir mineralų. Todėl šį trūkumą turėtume užpildyti vartodami sveikatai palankų maistą ir išgerdami pakankamą kiekį vandens.  

Jeigu valgome sausą stipriai perdirbtą maistą, vartojame daug padažų, cukraus ir druskos, kas yra sveikatai nepalanku, taip pat organizmas negauna ir pakankamai skysčių, todėl rekomenduojama vartoti kuo palankesnį sveikatai maistą, turintį daugiau vandens, pavyzdžiui vaisius, uogas, daržoves ir iš jų pagamintus patiekalus – troškinius, sriubas, košes ir pan.

Ir, žinoma, skysčius gauname, jeigu nuolat papildomai išgeriame reikiamą kiekį vandens. Ne limonadų, energetinių ar gazuotų gėrimų, o gryno vandens“, – sako maisto technologė.

REKLAMA
REKLAMA

Reikalingas vandens kiekis

Paklausta, kiek vandens turėtume išgerti per dieną, R. Bogušienė pateikia rodiklius, kurių kiekvienas turėtų laikytis, norėdamas palaikyti normalų skysčių kiekį organizme.

REKLAMA

„Jeigu taip grubiai skaičiuojant, tai 30 mililitrų vienam kilogramui. Jeigu sveriam 50 kilogramų, tai turėtume išgerti apie 1,5 litro vandens. Tačiau priklauso ir nuo to, ar mes būname gryname ore, ar patalpoje su kondicionieriais, kiek išprakaitavome, ar esant dideliam karščiui dar aktyviai sportavome. Šie faktoriai labai svarbūs.

Tačiau visumoje, reikia prisiminti, kad karštuoju metų laiku su savimi turime nuolat turėti vandens ir gurkšnoti tam, kad išsaugotume sveikatą, nes vanduo yra sveikos mitybos pati pagrindinė sudedamoji dalis“, – sako pašnekovė.  

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto R. Bogušienė atkreipia dėmesį į tai, kad stengiantis suvartoti reikalingą organizmui vandens kiekį, nereikėtų persistengti.

„Būna žmonės sako, kad išgeria 3–4 litrus vandens per dieną. Vanduo gautas su maistu ir dar papildomai net 3–4 litrai – toks kiekis vandens yra perteklinis ir tikėtina, kad turės įtakos didesniam mineralinių medžiagų, vitaminų pasišalinimui iš organizmo, todėl nereikėtų persistengti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Reikėtų vandens gerti tiek kiek reikia organizmui, įsiklausyti į save, ar neskauda galvos, kaip veikia virškinimo sistema, ar mūsų liežuvis nėra baltas ar lūpos nesausos ir kiti rodikliai gali rodyti vandens trūkumą“, – sako sveiko maisto technologė.  

Vandens trūkumą organizme išduodantys požymiai

Specialistė pabrėžia, kad geriant vandenį svarbu neskubėti ir vienu metu neišgerti per didelio jo kiekio: „Vandenį reikėtų gerti ne taip, kad litrą užsiverčiau ir išgėriau, bet gurkšnoti, geriausia, tarp valgymų. Tačiau, jeigu tai yra nedidelis kiekis vandens, gali būti geriama ir mažais gurkšneliais valgio metu.“

REKLAMA

Pasak R. Bogušienės, organizmas visada parodo, jeigu jam ima trūkti vandens. Tai galima pastebėti iš tam tikrų būdingų simptomų.

„Jeigu pasireiškia tokie požymiai kaip troškulys, tampa aišku, kad organizme yra vandens deficitas. Tačiau pirminiai požymiai gali būti sausos lūpos, dienos eigoje tamsesnė šlapimo spalva, taip pat gali būti virškinimo trakto sutrikimai, galvos skausmas“, – pasakoja sveiko maisto technologė.

REKLAMA

Nepamirškite gerti mineralinio vandens

Pasak R. Bogušienės, svarbiausia yra išgerti tinkamą kiekį gryno vandens, tačiau nereikėtų karštomis dienomis pamiršti ir mineralinio vandens, kuris padės atstatyti prakaitavimo metu prarastus elektrolitus.

„Kai netenkame magnio, kalio, mineralinis vanduo iš tikrųjų atstato mineralinių medžiagų balansą, kurios irgi be galo svarbios mūsų organizmui“, – sako sveiko maisto technologė.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau, pasak specialistės, svarbu suprasti, kad nors praturtinti mitybą mineraliniu vandeniu yra naudinga, negalima juo visiškai pakeisti gryno vandens.   

„Jeigu geriamas vien tik mineralinis vanduo, atsiranda rizika mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis ar natris, kuris, žinome, skaičiuojasi kaip druskos kiekis, pertekliui. Tikrai pasitaiko tokių žmonių, kurie atvažiuoja į ligonines su per dideliu kalio kiekiu organizme ir pasirodo, kad jie nuolat geria mineralinį ir dar tą „gydomąjį“ mineralinį vandenį.

REKLAMA

Pirmiausiai, bet kokiu atveju, turi būti geriamasis vanduo, nesvarbu, ar stalo vanduo ar paprastas iš čiaupo. Didžiojoje dalyje Lietuvos vanduo iš čiaupo, kuris bėga iš požeminių gręžinių, yra turbūt vienas geriausių visoje Europoje“, – teigia R. Bogušienė.

Karštomis dienomis negerkite šių gėrimų

Sveiko maisto technologės teigimu, termometro stulpeliams pakilus į viršų, turėtume atsakingai vertinti suvartojamus skysčius. Kai kurie gėrimai, kuriuos žmonės mėgsta gerti karštomis vasaros, anot R. Bogušienės, ne tik nepadės atsigaivinti, bet ir gali būti žalingi mūsų sveikatai.  

REKLAMA

„Vienareikšmiškai, pirmiausiai, karštomis dienomis reikėtų atsisakyti visų alkoholinių gėrimų, antra, energetinių gėrimų ir, trečia, visų gazuotų gėrimų. Ar jie bus saldinti su cukrumi, ar su saldikliais, šių gėrimų mitybos racione vis tiek turėtų būti labai minimaliai arba visai nebūti.

Žmonės turėtų rinktis tik tokius gėrimus, kurie yra palankūs sveikatai. Jeigu mes išgeriame skardinę gazuoto gėrimo, gauname 25 šaukštelius cukraus. Tai, įsivaizduokite, jeigu tai išgėrė vaikas, jis jau du kartus viršija rekomenduojamą dienos cukraus normą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atsigėrę tokio gėrimo mes tikrai troškulio nenumalšinsime, o norėsime gerti dar ir dar, nes organizmas reikalaus, kad toks cukraus perteklius būtų išplautas“, – aiškina pašnekovė.

Neretai girdime sakant, kad karštomis dienomis reikia gerti šiltus, o ne šaltus gėrimus. R. Bogušienės teigimu, tai nėra klaidingas požiūris, tačiau tuo vadovautis nėra būtina.

„Sako, kad organizmo temperatūrą reikia suvienodinti su lauko temperatūra. Tiesos tame gali būti, bet, iš esmės, nėra nuomonės, kad taip būtinai reikėtų daryti. Čia jau skonio reikalas, ar atsigaivinti karšta arbata, ar šaltu vandeniu“, – komentuoja sveiko maisto technologė.

REKLAMA

Šalta kava – ne išeitis atsigaivinti

Vienas populiariausių gėrimų karštomis vasaros dienomis yra šalta kava su ledu. R. Bogušienė šio gėrimo vartojimą vertina prieštaringai ir sako, kad esant poreikiui geriau rinktis puodelį paprastos kavos.

„Šalta kava dažniausiai būna kavos gėrimas su grietinėle, įvairiais sirupais. Jau tu tai gauni faktiškai kaip maistą. Būna tokių kavos gėrimų, kurie turi pietų kalorijų normą, apie 500 kilokalorijų. Išgėręs tokį gėrimą, gauni ketvirtadalį savo dienos kalorijų normos.

REKLAMA

Tuomet atsiranda rizika, kad organizmas neteks skysčių, nes kava iš organizmo šalina tam tikrą kiekį skysčių. O kartu dar gaunama ir kalorijų, apie kurias net nesusimąstoma. Kava gali būti mitybose racione, jeigu geriama ne daugiau 2 puodelių per dieną ir tą tikrą kavą, ne kavos gėrimą“, – sako sveiko maisto technologė.

R. Bogušienė priduria, kad mitybos racione taip pat gali būti arbatos, tačiau, jeigu vartojama žalia arba juodoji arbata, jos turėtų būti geriama ne per daug. Specialistės teigimu, geriausia gerti žolelių arbatas, kurias taip pat galima vartoti ir šaltas.

REKLAMA
REKLAMA

Sulčių pasirinkimas karštomis dienomis

Sultys yra dar vienas populiarus gėrimas, kuriuo siekiama atsigaivinti karštomis vasaros dienomis. R. Bogušienės teigimu, prieš renkantis šį gėrimą, reikėtų įsivertinti, ar geriame sultis, sulčių gėrimą ar nektarą, nes šie produktai skiriasi savo sudėtimi ir maistinėmis savybėmis.

Sultys yra gaminamos iš vaisių, kai dažniausiai pašalinami jų minkštimai ir lieka tik skystoji dalis, kuri įvardinama kaip laisvasis cukrus. Į tikras sultis nėra pridedama pridėtinio cukraus, tačiau jose yra laisvasis cukrus, nėra skaidulinių medžiagų.  

Kai mes valgome vaisius, cukraus kiekis taip greitai nepakyla, o išgėrus sulčių labai greitai pakyla ir staigiai  nusileidžia. Organizmui nėra naudinga cukraus šuoliai, o taip pat gauname kalorijų. Jeigu renkamės nektarą ar sulčių gėrimą, tai automatiškai jose rasime ir pridėtinio cukraus, ir šie produktai bus su dalimi vandens, ne vien tik sultys.

Jeigu sultys yra šviežiai spaustos, mitybos racione jos tikrai gali būti. Tačiau supraskime, kad tai yra maistas ir pirmenybę reikėtų teikti šviežiai spaustoms sultims, ypač su minkštimu, arba tiesioginio spaudimo sultims, bet tik ne pagamintoms iš koncentratų. Vis dėlto sultimis reikėtų nepiktnaudžiauti, o rekomenduojama atsisakyti nektarų ar sulčių gėrimų, kurie yra su pridėtiniu cukrumi ir naudos organizmui juose mažiau“, – aiškina sveiko maisto technologė.  

{Jeigu mes išgeriame skardinę gazuoto gėrimo, gauname 25 šaukštelius cukraus.}
Autoriui su protu tikrai negerai. Jei yra abejojančių reikia į skardinę su vadeniu suberti 25 šaukštelius cukraus ir paragauti.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų