35 – 70 metų žmonių tarpe širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka dažniausia mirties priežastimi pasaulyje, tačiau naujas antradienį „The Lancet“ žurnale publikuotas tyrimas parodė, kad kai kuriose vidutinio ir aukšto pragyvenimo lygio šalyse vėžys jau yra tapęs dažniausia mirties priežastimi.
Šios šalys – tai Švedija, Kanada, Čilė, Argentina, Lenkija ir Turkija.
Šis tyrimas yra didžiausia kada nors atlikta tokio pobūdžio studija penkiuose žemynuose, sako jai vadovavęs dr. Salimas Yusufas, „Population Health Research Institute at McMaster University“ profesorius ir generalinis direktorius iš Kanados.
„Jau kurį laiką matome, kaip širdies ir kraujagyslių ligų daugelyje šalių mažėja.“ – sako jis. – „Buvo tik laiko klausimas, kol dėl medicinos progreso mažinant mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirtingumo nuo vėžio rodikliai viršys širdies ir kraujagyslių ligas.“
Tyrime mokslininkai pastebi, kad šis epideminio pobūdžio pokytis gali būti aiškinamas širdies ir kraujagyslių ligų pagerėjusia prevencija ir gydymų aukšto pragyvenimo lygio šalyse, tuo tarpu, išskyrus tabako vartojimo ribojimą, sėkmingai mirtingumą nuo vėžio mažinančių strategijų dar nėra.
Daugeliui širdies ir kraujagyslių ligų galima užkirsti kelią
Tyrime buvo analizuojami duomenys apie 162 534 žmonių iš penkių skirtingų žemynų mirtingumą ir ligas. Šie duomenys buvo gauti iš „Prospective Urban Rural Epidemiology (PURE)“ mokslinio projekto, kuris vyko nuo 2005 iki 2016 metų. Tyrimo dalyvių kilmės šalys buvo suskirstytos į tris kategorijas.
Tai – žemo pragyvenimo lygio šalys: Tanzanija, Zimbabvė, Bangladešas, Pakistanas ir Indija. Tuomet vidutinio pragyvenimo lygio šalys: Filipinai, Iranas, Pietų Afrika, Kolumbija, Kinija, Brazilija, Malaizija, Turkija, Lenkija, Argentina ir Čilė. Ir galiausiai, aukšto pragyvenimo lygio šalys: Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kanada ir Švedija.
Straipsnyje pastebima, kad tikslių pragyvenimo lygio rodiklių nebuvo įmanoma nustatytiPalestinai, kuri yra viena iš tyrime dalyvavusių šalių.
Išanalizavę duomenis iš šių valstybių, mokslininkai pastebėjo, kad bendrai suaugusių žmonių tarpe pati dažniausia mirties priežastis yra neužkrečiamos ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimai.
Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra dažnesnės vidutinio ir žemo pragyvenimo lygio šalyse, lyginant su aukšto pragyvenimo lygio šalimis.
Tuo tarpu aukšto pragyvenimo lygio šalyse ir kai kuriose vidutinio pragyvenimo lygio šalyse aukštesnis mirtingumo rodiklis, remiantis duomenimis, pastebėtas nuo vėžio, o ne nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Aukšto pragyvenimo lygio šalyse mirtis nuo vėžio yra du kartus dažnesnė nei nuo širdies ir kraujagyslių ligų, rašo straipsnio autoriai. Tuo tarpu žemo pragyvenimo lygio šalyse mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų tris kartus lenkia mirtingumą nuo vėžio.
Kai kurie šiame tyrime dalyvavę autoriai yra parašę ir dar vieną straipsnį, antradienį publikuotą „The Lancet“ žurnale, kuriame atskleidžiama, kad daugeliui širdies ir kraujagyslių susirgimų ir mirčių nuo jų atvejų galima užkirsti kelią – jie priskiriami nedideliam kiekiui paplitusių ir pakeičiamų faktorių.
Patys svarbiausi iš šių faktorių – tai aukštas kraujospūdis, tabakas, lipidai, o taip pat, kad ir kaip būtų netikėta, žemas išsilavinimo lygis, neatsparumas bei vidaus ir lauko oro užterštumas.
Abu tyrimai pasižymi tam tikrais trūkumais – visų pirma, nors jie ir apima penkis žemynus, vis dėlto į studiją įtrauktos ne visos pasaulio šalys.
Norint išsiaiškinti, ar šie rezultatai yra taikytini visoms pasaulio šalims, reikia daugiau tyrimų.
Kiekvienos pragyvenimo lygio kategorijos duomenys nebūtinai yra reprezentatyvūs kitų šiai kategorijai priskirtinų šalių atžvilgiu, ypač Afrikos ir Vidurio Rytų šalims, apie kurias labai trūksta informacijos, pastebima „The Lancet“ žurnale kartu su tyrimais publikuotame redaktorių straipsnyje.
Šį straipsnį rašė Stephanie Read iš „Women's College“ tyrimų instituto ir „Women's College“ ligoninės Toronte bei Sarah Wild iš Edinburgo universiteto Didžiojoje Britanijoje.
Vis dėlto, kaip rašo šios mokslininkės, šio naujo tyrimo rezultatai rodo, kaip efektyviai galima naudotis ribotais ištekliais – pavyzdžiui, nurodant išsilavinimo, mitybos gerinimo bei vidaus ir lauko oro taršos mažinimo svarbą visame pasaulyje bei trečiojo pasaulio šalyse.
Akivaizdu, koks vertingas yra tokio tipo duomenų rinkimas tam, kad būtų galima formuoti prevencijos politiką, o tuo tarpu didelius iššūkius ir toliau kelia gyvenimo būdo pasirinkimo bei socialinių ir komercinių veiksnių modifikavimas.
Vėžys širdies ligas lenkia ir kai kuriose JAV vietovėse
Nors JAV nebuvo įtrauktos į aptartus tyrimus, praėjusiais metais žurnale „Annals of Internal Medicine“ publikuotas atskiras tyrimas parodė, kad tikėtina, jog širdies ligos yra dažniausia mirties priežastis žemo pragyvenimo lygio apygardose visoje šalyje, tuo tarpu vėžys yra dažniausia mirties priežastis daugelyje aukšto pragyvenimo lygio apygardų.
„Matome naują epidemiologinį pokytį – buvusią dažniausią mirties priežastį, širdies ir kraujagyslių ligas, keičia vėžys, ir tai visų pirma vyksta aukšto pragyvenimo lygio bendruomenėse.“ – sako dr. Latha Palaniappan, šio tyrimo pagrindinė autorė ir Stenfordo universiteto Medicinos centro Kalifornijoje profesorė. Ji naujuosiuose tyrimuose nedalyvavo.
„Tai svarbi galimybė tiek JAV, tiek visame pasaulyje išsiaiškinti faktorius, kurie sąlygojo ryškų širdies ligų mažėjimą aukšto pragyvenimo lygio šalyse.“ – sako ji. – „Mūsų dabartinis iššūkis yra lygiai taip pat taikyti tokį pagerėjimą nulėmusius faktorius žemesnio pragyvenimo lygio šalyse“.
