Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos regiono šalyse, melanoma nėra labai paplitusi. Mūsų šalyje melanoma jau keletą metų sudaro apie 15 proc. visų odos vėžio atvejų. Melanoma dažniau serga vyresnio amžiaus asmenys, moterys beveik du kartus dažniau nei vyrai.
Vidutinis sergančiųjų amžius – 55 metai. Per pastaruosius 10 metų daugiausiai melanomos atvejų nustatoma vyresniems nei 65 metų asmenims.
Lietuvos vėžio registro duomenimis mūsų šalyje 2010 m nustatyta 330 naujų melanomos atvejų, 2011 m. – jau 351, iš jų 121 atvejis vyrams ir 230 – moterims. Sergamumo melanoma rodiklis (susirgimų skaičius 100 000 gyventojų per metus) 2011 m. buvo 11,6, po metų kiek sumažėjo – iki 10,5 (Europos standartas – 9,0).
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sergančiųjų melanoma, ypač moterų, kasmet daugėja, tačiau dažniausiai liga nustatoma jau II ar net IV stadijos. I stadijos melanoma sudaro tik apie 35–40 proc. visų diagnozuojamų melanomas atvejų, todėl ir mirtingumas nuo odos melanomas Lietuvoje didesnis nei kitose Europos šalyse.
Odos melanoma – ypač klastinga ir sunkiai prognozuojama liga. Jeigu pastebėjote, kad odoje atsirado įtartinų dėmių ar naujų negyjančių darinių arba pasikeitė apgamo forma, spalva, jis pradėjo kraujuoti ar skaudėti, nedvejokite ir neatidėliokite vizito pas šeimos gydytoją arba gydytoją dermatologą. Anksti diagnozuota melanoma dar nebūna išplitusi į kitus audinius ar organus, todėl ją galima išgydyti.
Melanomos tipai
Paviršiumi plintanti melanoma. Tai labiausiai paplitęs melanomos tipas. Dažniausiai serga vidutinio amžiaus žmonės. Pradžioje vėžys linkęs augti į išorę ir į kitas kūno dalis neplinta. Vėliau, kai melanoma ima skverbtis gilyn, rizika išplisti didėja. Taigi, jeigu apgamas pradėjo didėti, ypač jeigu jo kraštai nelygūs, būtinai jį parodykite odos ligų specialistui.
Mazginė melanoma. Tai mazgelio formos greitai augantis epidermio melanocitų navikas.
Lentigo maligna melanoma. Išsivysto saulės spindulių dažniausiai veikiamuose odos ploteliuose, pavyzdžiui, ant veido, ir yra tiesiogiai susijusi su ilgalaikiu saulės spindulių poveikiu.
Į šlakus panaši galūnių bei gleivinės melanoma. Tai retas melanomos tipas. Dažniausiai randama delnų ar padų srityje, taip pat po kojos didžiojo piršto nagu.
Amelanininė melanoma. Amelaninė melanoma atrodo kaip netaisyklingos formos plokščias bepigmentis neskausmingas mazgas, linkusi labai greitai išplisti. Ją lengva supainioti su kitomis odos ligomis, nes neturi būdingo pigmento. Diagnozuojama tik ištyrus pašalintą naviką mikroskopu (atlikus histologinį tyrimą). Šios melanomos sudaro mažiau negu 5 proc. visų melanomos atvejų.
Melanomos simptomai ir požymiai
Melanoma gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, netgi ten, kur nepasiekia saulės spinduliai. Dažniausiai melanoma išsivysto ant liemens, kojų ir rankų. Melanomos išvaizda labai įvairi.
Daugelis melanomų yra tamsiai rudos arba tamsiai juodos. Dažnai jos apibūdinamos kaip besikeičiančios, neįprastos arba tiesiog bjaurios. Bet kurią spalvotą ar bespalvę odos anomaliją, jeigu ji sparčiai didėja ar kinta ir ilgai neišnyksta, turėtų apžiūrėti gydytojas. Kraujuojanti melanoma – tai požymis, kad liga jau pažengusi.
Pakitęs apgamo dydis, forma, spalva, apgamo jautimas – pirmieji įspėjamieji melanomos požymiai. Tokių pakitimų gali atsirasti įgimtuose ar seniau įgytuose apgamuose arba melanoma gali atsirasti kaip naujas nenormalios išvaizdos apgamas.
Įspėjamuosius melanomos požymius lengviausia atpažinti pagal ABCDE metodą:
A (asimetrija) – apgamo abi pusės skirtingos formos;
B (kraštai) – dantyti, rantuoti, netaisyklingi ar neryškūs;
C (spalva) – juodi, rudi atspalviai, įdegio spalva, gali matytis balti, pilki, raudoni ar mėlyni ruoželiai;
D (diametras) – paprastai daugiau nei 6 milimetrai; navikas panašiai tokio dydžio, kaip trintukas pieštuko gale arba dar didesnis; pirmąkart aptikta melanoma gali būti ir mažesnė;
E (evoliucija) – keičiasi apgamo dydis, forma, spalva ar išvaizda arba apgamas pradeda augti sveikoje odoje. Melanomai pradėjus vystytis nuo seno esančiame apgame gali pakisti jo struktūra, apgamas gali sukietėti arba pasidaryti gruoblėtas. Kartais jis gali niežėti, kraujuoti, šlapiuoti, tačiau paprastai melanoma skausmo nesukelia.
Ir dar, jeigu išaugo naujas neįprastos išvaizdos apgamas, toks tarsi „bjaurusis ančiukas“, didelė tikimybė, kad tai melanoma.
Jeigu bent vienas iš išvardytų melanomos simptomų ar požymių jums kelia rūpesčių, būtinai pasitarkite su gydytoju. Kuo anksčiau melanoma randama, tuo lengviau ją gydyti. Ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas.
Ankstyvoji melanomos diagnostika
Išmokus atpažinti pirmuosius melanomos požymius ir įpratus reguliariai apsižiūrėti odą melanomą galima aptikti anksti, kai liga dar išgydoma.
Kaip apsižiūrėti odą
Odą apsižiūrėti reikia gerai apšviestame kambaryje prieš veidrodį, kuriame matote save visu ūgiu. Būtų gerai, jei kitas asmuo apžiūrėtų galvos odą ir sprandą. Odą apsižiūrėkite tokia seka:
veidrodyje apsižiūrėkite kūną iš priekio ir nugaros, paskui pakelkite rankas ir apsižiūrėkite šonus; sulenkite alkūnes ir atidžiai apsižiūrėkite išorinę ir vidinę dilbio, žasto dalį (ypač sunkiai matomą išorinę dalį) ir rankas; iš visų pusių apsižiūrėkite kojas, pėdas, padus bei tarpupirščius; praskirkite plaukus ir dalį sukelkite į viršų, laikydami rankoje veidrodėlį, apsižiūrėkite iš nugaros sprandą ir galvos odą; su veidrodėliu rankoje apsižiūrėkite nugarą, lyties organus, sėdmenis.
Būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją arba dermatologą, jeigu pastebėjote vieną ar kelis iš šių pokyčių: odos išaugą, atitinkančią ABCDE požymius, naują odos išaugą; įtartiną apgamo ar dėmelės pakitimą; apgamo niežėjimą ar dilgčiojimą.
Melanomos rizikos veiksniai
Rizikos veiksniai – tai bet kurie aplinkos veiksniai, paveldėtos savybės ar įpročiai, dėl kurių poveikio didėja rizika susirgti vėžiu. Nors rizikos veiksniai turi įtakos vėžio atsiradimui, tačiau daugelis jų tiesiogiai vėžio nesukelia.
Kas konkrečiai sukelia melanomą – iki šiol nėra gerai žinoma, tačiau nustatyti kai kurie bendrieji rizikos veiksniai, kurie gali didinti tikimybę susirgti šia liga.
Saulės spindulių poveikis odai. Ilgalaikis arba labai intensyvus saulės spindulių poveikis gali sukelti melanomą. Su melanoma labiau siejama ultravioletinė B spinduliuotė (UVB), tačiau naujausi tyrimai rodo, kad ultravioletinė A spinduliuotė (UVA) taip pat gali turėti įtakos melanomos, bazaliomos ar plokščialąstelinio vėžio atsiradimui. Veikiant UVB spinduliams oda gali nudegti, tačiau šie spinduliai neprasiskverbia pro stiklą, pvz., automobilių, lėktuvų langus, tuo tarpu UVA spinduliams stiklas nėra kliūtis, jie gali sukelti odos senėjimą bei raukšlių atsiradimą, taip pat ir odos vėžį.
Saulės keratozė. Tai ikinavikinė odos liga, kuri gali išsivystyti dėl pernelyg ilgo buvimo saulėje. Keratozės paveikti odos ploteliai išsausėja, pašiurkštėja, pasidengia žvyneliais, gali pakisti jų spalva nuo rausvos iki raudonos ar rudos. Dažniausiai keratozė išsivysto ant kaktos, skruostų, nosies, o vyrams – ant plikės. Tyrimai rodo, kad asmenims, turintiems keratozę galvos ir kaklo stityje, melanomos rizika apie 4 kartus didesnė nei bendroje populiacijoje.
Saulės nudegimai. Stiprūs nudegimai saulėje, ypač vaikystėje ar paauglystėje, ateityje gali tapti melanomos rizikos veiksniais.
Dirbtinis įdegis. Soliariumai nėra saugesni už natūralų deginimąsi saulėje. Kai kuriuose soliariumuose ultravioletiniai spinduliai gali būti 10-15 kartų stipresni nei vidurdienio saulės. Mėgėjai degintis soliariumuose ar naudotis specialiomis įdegio lempomis labai rizikuoja susirgti melanoma ar kitomis piktybinėmis odos ligomis.
Apgamai. Didesnė rizika susirgti melanoma asmenims, kuriems ant kūno yra per 50 apgamų arba neįprastos išvaizdos apgamų, kitaip dar vadinamų displastiniais arba atipiniais apgamais. Šie apgamai dažniausiai būna plokšti, dideli, netaisyklingos formos, pakitusios spalvos. Šviesi oda. Šviesios odos, šviesiaplaukiams arba raudonplaukiams, mėlynakiams ir strazdanotiems rizika susirgti melanoma didesnė, nes jų oda linkusi ne įdegti, bet nudegti.
Šeimos istorija. Apie 10 proc. melanomos atvejų sudaro šeiminis vėžys. Jeigu Jūsų artimam giminaičiui (vienam iš tėvų, broliui, seseriai ar vaikui), diagnozuota melanoma, Jums rizika susirgti šia liga 2-3 kartus didesnė nei vidutinė. Rizika dar padidėja, jei melanoma diagnozuota keliems skirtingose vietose gyvenantiems šeimos nariams. Melanoma sergančio asmens artimiems giminaičiams rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytoją dermatologą.
Buvęs vėžys. Melanoma sirgusiam asmeniui greičiau gali išsivystyti kita nauja melanoma. Asmenims, sirgusiems bazalioma arba plokščialąsteliniu odos vėžiu, taip pat didesnė rizika susirgti melanoma.
Kitos paveldimos ligos. Kai kurios genetinės ligos ar sindromai, tokie kaip pigmentinė kseroderma, retinoblastoma, Li-Fraumeni sindromas, Vernerio sindromas bei paveldimas krūties ir kiaušidžių vėžio sindromas, siejami su didesne melanomos rizika.
Nusilpęs imunitetas. Odos vėžiui, įskaitant ir melanomą, palankesnės sąlygos išsivystyti, kai nusilpusi organizmo imuninė funkcija.
Rasė. Melanoma apie 24 kartus dažniau serga baltaodžiai, tačiau ši liga gali pažeisti bet kurios rasės ar etninės grupės atstovus.
Šaltinis: iveikvezi.lt
