Nors pastaraisiais metais šiuolaikinės gydymo technologijos padeda daugeliui pacienčių pasveikti, krūties vėžys yra iššūkis ir ligonei, ir sergančiosios artimiesiems, mat neretai slauga, visuomenės požiūris, galimybių stoka tampa didesne problema nei gydymas.
Deja, tik pusė moterų, turinčių galimybę nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio, šia galimybe pasinaudoja. O skaičiavimai rodo, kad jeigu pasitikrintų visos moterys, kurios turi pasitikrinti, kasmet pavyktų papildomai išgelbėti daugiau kaip 100 moterų gyvybių.
Kas didina riziką susirgti krūties vėžiu?
Pasakodamas apie pagrindinius rizikos veiksnius susirgti krūties vėžiu, Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santarų klinikos gydytojas, onkologas, chemoterapeutas Aleksandras Petrauskas pabrėžė, kad jų yra labai daug ir dažniausiai, išskyrus genetiškai nulemtą krūties vėžį, įtaką daro suminis šių veiksnių poveikis.
„Nė vienas iš veiksnių tiesiogiai nesukelia vėžinio susirgimo, bet labiau suminis rizikos veiksnių buvimas didina jo atsiradimo tikimybę. Būtų galima išskirti, kad krūties vėžio daugėja su amžiumi, riziką šiek tiek didina nutukimas, gerybiniai krūties navikai, turintys histologinę atipiją“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ pradėjo vardinti gydytojas.
Taip didesnėje rizikos grupėje atsiduria moterys, kurių krūties audinys tiriant mamografiškai yra tankesnis. Tarp rizikos veiksnių – padidintas estrogenų kiekis organizme dėl menopauzės metu taikomos hormoninės terapijos.
„Nors ji taikoma norint sumažinti menopauzės sukeltus šalutinius reiškinius, yra įrodymų, kad tai didina tikimybę susirgti vėžiu. Taip pat įtakos turi vyriškų hormonų (testosterono) naudojimas, ypač perimenopauziniu, menopauzės laikotarpiu – tai galbūt aktualiau sportuojantiems“, – nurodė onkologas.
Tarp gydytojo įvardytų rizikos veiksnių – ir ankstyvesnės mėnesinės ar vėlyvesnė menopauzė, negimdymas ir nemaitinimas krūtimi, praeityje buvęs krūties vėžys ar ikivėžinės būklės.
Krūties, kaip ir bet kokių kitų onkologinių susirgimų riziką didina ir piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas.
Pasak A. Petrausko, nors tokius bendrus rizikos veiksnius galima valdyti pačiam žmogui, pavyzdžiui, kalbant apie pakaitinę hormonų terapiją, reikia labai pasverti, ar jų išties reikia ir tai nepaskatins kažkokių papildomų problemų.
Dešimtadalis vėžio atvejų paveldimi
Nors pagal amžių į didesnės krūties vėžio rizikos grupę patenka moterys, sulaukusios 50-ies metų, šis vėžys, kaip ir daug kitų ligų, pastebima, jaunėja.
„Neatsitiktinai visos profilaktinės krūties vėžio programos yra orientuotos nuo 50 m. Bet jei pažiūrėtume į Vėžio registro duomenis, galima matyti, kad jau nuo 45 m. prasideda sergamumo didėjimas“, – pastebėjo gydytojas.
Jaunesniame amžiuje galima susirgti ir jei šeimoje jau buvo sergančiųjų krūties vėžiu. Tai – vadinamasis paveldimas krūties vėžys.
„Nors pakaitinė hormonų terapija taikoma norint sumažinti menopauzės sukeltus šalutinius reiškinius, yra įrodymų, kad tai didina tikimybę susirgti vėžiu.“
„Nors dauguma krūties vėžio atvejų yra sporadiniai, tai reiškia, atsirandantys be konkrečios šiuo metu patikslintos priežasties. Bet apie 10 proc. vėžio atvejų yra paveldimi. Vadinasi, liga yra sąlygota genetinių mutacijų, kurios gali būti perduodamos iš kartos į kartą.
Tad jei šeimoje krūties vėžiu yra sirgusių pirmos eilės giminaičių, tai labai padidina šio vėžio riziką. Šiuo metu žinoma virš 10 genų, kurių mutacijos nulemia vėžio išsivystymo riziką, iš BRCA1 ir BRCA2 gebai, mutacijos juose yra pagrindiniai ir svarbiausi genetinio krūties vėžio rizikos veiksniai“, – dėstė A. Petrauskas.
Kam genetiniai tyrimai atliekami nemokamai?
Genetiko konsultacijai moterys siunčiamos keliais atvejais. Visų pirma, jei moterims yra nustatytas krūties vėžys ir joms yra virš 50 metų. Taip pat genetinius tyrimus nemokamai galima atlikti, jei yra nustatomas vadinamas trejopai neigiamas krūties vėžys, yra retesnės histologinės būklės, vienu metu vėžys nustatomas abiejose krūtyse.
„Indikacija išsitirti genetiškai yra tokiais atvejais, jei tai pačiai moteriai nustatomi keli onkologiniai susirgimai – krūties, storosios žarnos ir dar kai kurių lokalizacijų vėžys. Taip pat ir tada, kai krūties karcinoma nustatoma ne mažiau kaip dviem pirmos eilėms giminaičiams“, – vardijo gydytojas.
Moterys, kurioms yra nustatyta genetiniai rizikos veiksniai, turi būti profilaktiškai tikrinamos ir aktyviai stebimos jau nuo 18 metų.
Paprašytas patikslinti, ar žinojimas apie giminėje buvusį vėžio atvejį jau atidaro vartus nemokamai atlikti genetinius tyrimus, gydytojas paaiškino, kad čia svarbūs keli dalykai.
„Jei giminaitei buvo nustatytas krūties vėžys, tam, kad pati moteris galėtų tirtis, turi būti įrodytas, kad tai buvo genetinis pakitimas. Tad dažnai jei žmogui yra nustatytas vėžys, tada jį ištiriame. Vis tai yra sudėtingi, brangiai kainuojantys tyrimai ir gana retai randame kažkokių pakitimų.
Todėl pirmiausia reikia ištirti tuos pirmos eilės giminaičius, kuriems jau buvo nustatyta liga. Jei yra nustatomas paveldimas vėžys, visi pirmos eilės giminaičiai – vaikai, sūnūs, dukros, seserys, broliai turėtų išsitirti, nes tada labai didelė tikimybė, kad bus paveldėta. Tą žinant net profilaktiškai galima užkirsti kelią krūties vėžio atsiradimui“, – pabrėžė A. Petrauskas.
Krūties vėžiu gali susirgti ir vyrai, nors tai yra labai reta (šis onkologinis susirgimas nustatomas apie 1 proc. vyrų), neretai būtent genetinis veiksnys tam turi daug įtakos.
Tyrimas – ne per maloniausias, bet labai reikalingas
Tam, kad krūties vėžys būtų pagautas laiku, 50–69 m. moterys yra kviečiamos kas dvejus metus pasitikrinti profilaktiškai ir atlikti mamografiją.
„Jos metu yra naudojami rentgeno spinduliai, išgaunamas detalus krūties vaizdas. Šis tyrimas leidžia aptikti įvairius pakitimus krūtyje – cistas, riebalines sankaupas, navikus. Mamografijos būdu galime aptikti vos kelių milimetrų pakitimus, kai ranka čiuopti galime tik nuo centimetro pakitimus.
„Negalima būtų pasakyti, kad tai yra labai malonus tyrimas, nes vis tiek reikia tam tikro spaudimo tam, kad išgautume ganėtinai kokybišką vaizdą.“
Tyrimas atliekamas moteriai stovint šalia aparato, krūtys padedamos ir suspaudžiamos tarp dviejų rentgeno aparato plokščių. Negalima būtų pasakyti, kad tai yra labai malonus tyrimas, nes vis tiek reikia tam tikro spaudimo tam, kad išgautume ganėtinai kokybišką vaizdą. Tačiau ši procedūra trunka labai neilgai“, – kalbėjo onkologas.
Šį tyrimą galima atlikti ir jaunesnėms pacientėms, kurios čiuopia tam tikrus pakitimus – tada jos nukreipiamos šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto.
Jaunesnėms, iki 40-ies metų moterims tikrinantis profilaktiškai rekomenduojama krūtis tirtis echoskopiniais tyrimais, mat jaunesniame amžiuje jų audinys yra gana tankus, todėl esant pakitimams mamogramose dažniausiai jie nematomi.
Nerimo signalai
Gydytojas pasakojo, kad tiek moterims, tiek vyrams nerimą turintys kelti ir galintys padėti įtarti krūties vėžį simptomai yra panašūs – atsiradę kažkokie nelygumai krūtyje (krūtinėje), pažasties limfmazgių pokyčiai ir kiti ženklai.
