Alzheimerio liga – progresuojanti smegenų liga, neišvengiamai vedanti silpnaprotystės link: žmogus po truputį netenka pažintinių funkcijų, išnykstantys socialiniai įgūdžiai. Nuo šios ligos nėra apsaugoti nei mokslininkai, nei menkesnio išsilavinimo žmonės.
Laiku nepamato simptomų
Plačiau apie tai, kodėl vystosi ši žmogų neįgaliu paverčianti liga ir kaip ją anksti atpažinti, papasakojęs VUL Santaros klinikų gydytojas neurologas dr. Arūnas Vaitkevičius pabrėžė, jog tiek Alzheimerio liga, tiek demencijos sutrikimai yra įgyti, o ne įgimti.
„Tai reiškia, kad gyvenimo eigoje kognityviškai buvęs sveikas žmogus praranda pažinimo funkcijų įgūdžius“, – sakė gydytojas.
Deja, labai dažnu atveju, kai pacientai su savo artimaisiais ateina į gydytojo kabinetą, ligos stadija būna pažengusi. Todėl artimieji raginami būti labai akylais, atkreipti dėmesį, kad kažkas su žmogumi vyksta ne taip.
Kadangi paprastai kalbama apie vyresnio amžiaus žmones, pasak gydytojo, kartais riba tarp normalaus senėjimo ir to, kas jau yra liga, išties yra pakankamai plona.
„Su amžiumi atsiranda tam tikrų sutrikimų, atminties procesų sulėtėjimas, tam tikrų orientacijos procesų praradimas, kas daugiau ar mažiau gali tilpti į tą vadinamą normalų senėjimo procesą.
Kitas etapas jau yra vadinamieji subjektyvūs nusiskundimai atmintimi. Neretai kalbant su vyresnio amžiaus žmonėmis, mes išgirstame tą patį, kad „mano atmintis tikrai pablogėjusi, lyginant su tuo, kas buvo anksčiau“, – nuotolinės konferencijos metu kalbėjo A. Vaitkevičius.
Tačiau įvairūs tyrimai rodo, kad kai jau specialistai nustato tikrai esančius sutrikimus, dažnu atveju artimieji net negali tiksliai pasakyti, kada gi jų pradžia buvo.
„Paklaida gali būti nuo kelių mėnesių iki net kelerių metų. Bet artimiesiems reikia atkreipti dėmesį į nusiskundimus, nes subjektyvūs nusiskundimai, žiūrint į ateitį, didina riziką, kad pasireikš ir demencijos sindromas“, – pastebėjo gydytojas.
Užmaršumas – pagrindinis simptomas?
Paklaustas, ar žmogaus užmaršumas ir būtų pagrindinis Alzheimerio ligos simptomas, neurologas paaiškino, kad norint diagnozuoti ligą reikia bent dviejų pažinimo funkcijų sutrikimų.
„Vyraujantis yra trumpalaikės atminties sutrikimas. Tai – tas požymis, kai pacientas labai greitai pamiršta, kas įvyko čia ir dabar – tam tikrus susitarimus, nesenus įvykius, pokalbius ir vėl iš naujo klausia tų pačių dalykų. Bet diagnozuojant svarbu ne tik tai – turėtų būti bent dviejų pažinimo funkcijų sutrikimas. Atmintis paprastai yra vyraujantis, pirmasis ir pagrindinis simptomas, bet šalia to dar turi būti paprastai orientacijos sutrikimas, erdvinio suvokimo, kartais kalbos ar dėmesio koncentracijos sutrikimas“, – pasakojo A. Vaitkevičius.
Kitaip sakant, pavyzdžiui, žmogus išėjo į parduotuvę ir nebežino, kuri yra namų laiptinė. Pasak gydytojo, orientacijos sutrikimai kartais būna gana slapti ir, kaip pasakoja artimieji, kartais visai netikėtai nutinka taip, kad žmogus išėjo iš namų ir nebežino, kaip grįžti, nors maršrutas yra visiškai įprastas.
„Reikia atkreipti dėmesį į kasdienius dalykus – sąskaitų apmokėjimą, valgio gaminimą, apsipirkimą parduotuvėje. Šitie dalykai sutrinka ir tada pacientas nebegali būti vienas, reikalauja nuolatinės priežiūros, o vėliau – ir slaugos“, – konstatavo gydytojas.
Jis ragino visus nelikti abejingais, kai ir viešumoje pamatomi galbūt tokie besiblaškantys žmonės:
„Vienas pagrindinių uždavinių, kad atkreiptume dėmesį į savo artimąjį, galbūt kaimyną ar tolimesnį pažįstamą, jei jis pradeda keistai elgtis. Ir kartais tos žinios, kurios prasprūsta žiniasklaidoje, kad ieškomas vyresnio amžiaus žmogus, rudenį išėjo į mišką grybauti savo apylinkėse, pasimetė ir nebegrįžta atgal, ir būtų to pavyzdys.
Štai per vieną budėjimą į mūsų priėmimo skyrių buvo atvežta pacientė, kuri rasta gatvėje, pasimetusi, nežinojo savo adreso, tai per mobilųjį telefoną pavyko atsekti jos giminaitę ir pagalba buvo suteikta. Tad reikėtų atkreipti dėmesį – jei gatvėje žmogus pasimetęs, nežino, kaip grįžti namo, reikėtų suteikti pagalbą. Yra ir modernios priemonės artimiesiems – ir sekimo programėlės, kad artimasis nepasimestų be žinios.“
Uoslės sutrikimai gali būti pirmas signalas
Norint nustatyti Alzheimerio ligą nepakanka vien artimųjų skundų, gydytojas turi atlikti pažinimo funkcijų testavimą. Jų metu yra atliekami tam tikri testai – nuo paprastų iki sudėtingesnių.
„Jei po to kyla įtarimų, kad yra tam tikri sutrikimai, tada papildomai atliekami laboratoriniai tyrimai – galvos smegenų magnetinio rezonanso arba kompiuterinės tomografijos tyrimai, kurių metu ir vertiname pakitimus galvos smegenyse“, – sakė A. Vaitkevičius.
Visa tai leidžia įvertinti neurodegeneraciją, galvos smegenų masės mažėjimą. Didžiausi pakitimai fiksuojami galvos smegenų gilumoje esančiose srityse, šalia vadinamųjų uodžiamųjų smegenų.
„Ir yra įdomūs faktai, kad vienas pirmųjų galimų neurodegeneracijos procesų simptomų yra uoslės sutrikimas, apie kurį kartais nepamąsto nei pacientas, nei artimieji. Tiek Alzheimerio ligai, tiek Parkinsono ligai ir panašioms ligoms tai gali būti vienas iš pirmųjų simptomų“, – įspėjo gydytojas.
Pokyčiai smegenys – ir prieš 20 metų iki simptomų
Gydytojo teigimu, visuomenei senėjant daugėja ir degeneracinių ligų: „Vertinant ligos paplitimą ir riziką, labai paprastai vertinant, apie 10 proc. visos populiacijos suserga Alzheimerio liga. Tai iš tikrųjų yra dideli skaičiai.“
Kalbėdamas apie Alzheimerio ligos priežastis, pašnekovas įvardijo šiuo metu populiariausią – beta amiloido teoriją.
„Ji aiškina, kad tam tikri patologiniai baltymai kaupiasi galvos smegenyse, jų laipsniškai daugėja iki to laipsnio, kai pradeda atsirasti simptomai. Ir tų patologinių, biologinių pokyčių pradžia gali prasidėti keliolika, gal net 20 metų iki simptomų pradžios.
Mokslas ir yra dabar nukreiptas į tai, kaip atpažinti tokius pacientus iki tol, kol jiems pasireiškia demencija ir kaip galėtume sustabdyti ligos atsiradimą. Nes kai jau atsiranda degeneracija, pagelbėti pacientui, kad jis grįžtų į visiškai normalią būklę, jau yra iš esmės neįmanoma.
Tad ir norime akcentuoti, kad kuo anksčiau būtų pastebėti simptomai, nes kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo galima tikėtis geresnių rezultatų. Ir apskritai šeimos aptarimas, planavimas, kaip toliau bus organizuojama priežiūra, tai susiję ir su įvairiais psichologiniais, teisiniais niuansais, nes pacientas turi susitvarkyti savo finansus, paveldėjimo klausimą, kas kartais iškyla jau pavėluotai“, – vardijo jis.
Kas sąlygoja Alzheimerio ligą?
Gydytojo aiškinimu, amžius yra pagrindinis Alzheimerio rizikos veiksnys. Dažniausiai išskiriamos dvi ligos formos – ankstyvoji ir vėlyvoji.
„Ir tai yra ne pagal pažeidimo sunkumą, bet ligos pasireiškimo pradžią. Absoliuti dauguma atvejų yra vėlyvoji pradžia – tai virš 65 metų pacientai. Tai yra toks sutartinis amžiaus tarpsnis, kada ši liga yra savaiminė. Tarp jaunesnių pacientų gali būti tiesiogiai paveldimos ligos, kartotis iš kartos į kartą. Ir tai yra vadinama genetinė šeiminė arba ankstyvoji Alzheimerio liga. Jei pirmos eilės giminaitis – vienas iš tėvų turėjo šią ligą, rizika susirgti padvigubėja.
Tokių atvejų yra vos keli procentai tarp visų ligos atvejų, absoliuti dauguma yra vyresnio amžiaus žmonės. Ir tai yra savaiminė liga, atsirandanti dėl daugelio priežasčių – tiek išorinių, susijusių su gyvenimo būdu, aplinkos veiksniais, aišku, nulemta ir tam tikros genetikos“, – aiškino gydytojas.
Taip pat dažniau suserga moterys. Pasak A. Vaitkevičiaus, ilgą laiką buvo manoma, kad tai galbūt susiję su ilgesne moterų gyvenimo trukme:
„Nes kuo ilgesnis amžius, tuo rizika didesnė. Pavyzdžiui, pasiekus 90 m. amžių, maždaug trečdalis ar net 40 proc. tokių pacientų jau turi demencijos ar Alzheimerio ligos požymių.
Bet ne vien amžius lemia, yra nuomonių ir duomenų, kad moteriški lytiniai hormonai turi tam tikrą apsauginį mechanizmą, kad nuo ligos jaunesniame amžiuje, iki menopauzės, yra apsaugoma, o paskui santykinai padaugėja ligos atvejų. Bet čia dar reikalingi tyrimai, kurie įrodytų ar paneigtų šį faktą.“
Nauji vaistai – nauja viltis stabdyti ligą
Gydytojo teigimu, dar išlieka gajus mitas, kad jei liga nepagydoma, tad net ją nustačius nėra ko daryti, kad tai yra senėjimo išraiška.
Pašnekovas patvirtino, kad kol kas yra tik simptominis gydymas, Lietuvoje yra prieinami kompensuojami vaistai. Tačiau nors negalima sustabdyti ligos atsiradimo ar progresavimo, kuo gydymas pradedamas anksčiau, tuo galimas geresnis rezultatas.
„Daugiau apie ligos progresavimo stabdymą galima kalbėti žvelgiant į ateities mediciną. JAV jau yra registruoti du vaistai, vadinamieji ligos eigą modifikuojantys vaistai, veikiantys į tą beta amiloido grandį, mažinantys šio baltymo kiekį galvos smegenyse. (...)
Tai ne ligos išgydymas, bet maždaug trečdaliu sulėtinamas ligos progresavimas. Žiūrint iš šiandienos taško, tai yra didelis žingsnis į priekį. Šiuo metu vieno iš šių vaisto registracijos klausimas yra svarstomas Europos vaistų agentūroje. Taigi to sprendimo Europoje mes neturime, todėl rinkoje vaistas dar nėra prieinamas. Bet priklausomai nuo agentūros sprendimo matysime, kada bus ir ar apskritai Europoje bus prieinamas šis vaistas“, – apie galima artimą ateitį kalbėjo A. Vaitkevičius.
Vakcina nuo Alzheimerio ligos – ne utopija?
Jis kartu pridūrė, kad šiuo metu mokslas dirba įvairiomis kryptimis – ieškoma įvairių diagnostikos metodų.
„Nors ir kritikuojama, šiuo metu, kaip minėjau, populiariausia ligos genezės teorija yra susijusi su baltymu beta amiloidu. Tad tam, kad nustatytume jų sankaupas, reikia sudėtingesnių tyrimų – smegenų skysčio ar pozitronų emisijjos tomografijos (PET), taigi ieškoma paprastesnių būdų, kaip tą padaryti.
Ir JAV mokslininkai įrodė, kad stebint akies tinklainę galima rasti tas pačias beta amiloidų sankaupas ir jų kiekis iš esmės atspindi sankaupas galvos smegenyse. Taigi pažiūrėjus neinvazinio tyrimo būdu, išanalizavus žmogaus tinklainę, galime matyti galvos smegenų atspindį“, – aiškino neurologas.
Pasak jo, ieškoma ir dar kitų, paprastesnių būdų tirti kraujyje esančias medžiagas ir pakitimus, kada taip pat galima nustatyti minėtą baltymą.
„Bet kraujyje jų kiekis yra labai mažas ir kol kas diagnostiškai nėra tikslus. Tačiau yra einama į priekį“, – pridūrė gydytojas.
A. Vaitkevičiaus teigimu, nėra utopija ir kalbos apie vakciną nuo Alzhemerio ligos:
„Tai yra viena iš tyrimo krypčių. Yra ieškoma, kaip sugebėti sustabdyti tą patologinį degeneracijos procesą. Kur žengia mokslas ir kas ateina į praktiką tai yra biologinė terapija – monokloniniai antikūnai. Tai kažkuria prasme yra tam tikros medžiagos, kurios prisiriša, prisijungia prie tų patologinių baltymų ir mažina jų kiekį galvos smegenyse. Taip pat tiriamos ir vakcinos, kad pasiskiepijus galbūt būtų galima išvengti beta amiloidų sankaupų susidarymo. Tokie klinikiniai tyrimai buvo atliekami, rezultatai kol kas nepažengė labai toli į priekį, bet viena iš mokslo krypčių yra tokia.“
