Kol žmogus trykšta sveikata, jis neįtaria, kokie procesai vyksta jo kraujagyslėse. Apie trombus, kurie užkemša kraujagysles, neretai išgirstama tik patekus į medikų rankas. Bet insultas gali smogti iš pasalų – be jokio išankstinio įspėjimo.
Net pasveikęs žmogus gali nebebūti toks, koks buvo anksčiau. Tirpsta ranka ar koja, negali valdyti vienos kūno pusės, pasidaro nerišli kalba arba dingsta gebėjimas kalbėti, įstringa kąsnis, nes sunku nuryti, atrodo kaip apsvaigęs ir eidamas šlubuoja, siūbuoja – taip neatpažįstamai insultas gali pakeisti fiziškai stiprų ir darbingo amžiaus žmogų.
Ar įmanoma saugoti galvos smegenis nuo sutrikusios kraujotakos ir išgelbėti neuronus nuo žūties? Kada tuo reikėtų susirūpinti? Norint atsakyti į šiuos klausimus, būtina suprasti, kaip vystosi insultas.
Insultas turi ne vieną priežastį, todėl kiekvieno paciento istorija gali būti skirtinga. Yra keli insultų tipai, dažniausiai būna išeminis galvos smegenų insultas. Jis vystosi užsikimšus galvos smegenų kraujagyslei, tai – pavojinga būklė, nes smegenų audinys, kurį sudaro neuronai, negauna krauju pernešamo deguonies.
Dėl šios priežasties sutrinka neuronų veikla, vystosi klinikiniai insulto požymiai. Jei per trumpą laiką kraujotaka nebus atkurta, smegenų ląstelėse įvyks negrįžtami pokyčiai ir jos žus.
Kraujagyslės spindį siaurina ir užkemša prie jos sienelės susiformavęs trombas. Gydytojas neurologas Š.Augustis teigė, kad yra svarbu suprasti, kaip žmogaus organizme atsiranda trombas ir kas gali vėliau nutikti.
Kad susidarytų trombas arba krešulys, daug laiko nereikia, šis procesas vadinamas tromboze. Blogai yra tai, kad žmogus nejaučia vykstančių pokyčių kraujagyslėse. Trombozės pradžia – tai kraujagyslės sienelėje atsiradusi aterosklerotinė plokštelė.
Tokių plokštelių susidaro esant padidėjusiam cholesterolio lygiui kraujyje. Jų atsiranda toje vietoje, kur kraujagyslės sienelė būna pažeista dėl padidėjusio kraujo spaudimo arba, pavyzdžiui, intoksikacijos nikotinu.
Aterosklerotinė plokštelė gali įplyšti, yra atidengiamas vidinis plokštelės sluoksnis, kuris skatina sulipti kraujo krešumo ląsteles trombocitus. Taip buvusios plokštelės vietoje susidaro trombas, jis greitai didėja, trukdo tekėti kraujui, kraujagyslė gali net užakti.
Kita priežastis, kodėl užsikemša galvos smegenų kraujagyslė, tai trombembolija. Tokiu atveju kraujagyslę užkemša ne prie jos sienelės susidaręs, o su kraujo tėkme atkeliavęs kraujo krešulys arba embolas.
Pavyzdžiui, dėl prieširdžių virpėjimo dalis kraujo lieka prieširdžiuose ir nepatenka į skilvelius, užsistovėjęs kraujas ima krešėti, susidaro krešulys, kuris nukeliauja į kraujotakos sistemą. Su kraujo tėkme embolai pasklinda po visą organizmą. Jie gali užkimšti kraujagyslę bet kurioje kūno vietoje. Išeminis insultas – viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios ligoniai patenka į Neurologijos skyrių.
„Didžiausia bėda yra ta, kad išgelbėtas pacientas dažnai praranda viltį gyventi taip kaip iki insulto. Smarkiai pasikeičia jo kasdienybė, gebėjimas dirbti, prisitaikyti prie aplinkos, blogėja gyvenimo kokybė, nes neišvengiama liekamųjų reiškinių“, – pasakojo neurologas Š.Augustis.
Dėl insulto žmogus gali netekti darbingumo, likti neįgalus, priklausomas nuo artimųjų. Jei nukenčia smegenyse esantis kalbos centras, insultas gali atimti kalbą kaip bendravimo instrumentą, rašoma pranešime spaudai.
Kokio amžiaus žmonėms gresia insultas?
Insultas taikosi ne tik į vyresnio amžiaus žmones, pasitaiko atvejų, kai insultu susergama sulaukus vos 30-40. Insultas – tai ne tik vieno žmogaus tragedija, bet ir didelė netektis jo artimiesiems, šeimai, valstybei.
Ką reikėtų keisti savo gyvenime? Nuo ko pradėti?
Įmanoma koreguoti tuos insulto rizikos veiksnius, kurie susiję su gyvenimo būdu, įpročiais, mityba. Reikia naudotis šeimos gydytojo siūlomomis profilaktinio sveikatos patikrinimo programomis, nuolat pasimatuoti savo kraujospūdį. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas yra svarbus insulto rizikos veiksnys. Kol neįvyksta insultas, dažnai žmogus gali net neįtarti, kad serga arterine hipertenzija ir nevartoti vaistų nuo padidėjusio kraujospūdžio.
Padidėjęs „blogojo“ cholesterolio lygis kraujyje – taip pat svarbus rizikos veiksnys, kurio įmanoma išvengti. Todėl reikėtų peržiūrėti mitybą, mažinti sočiųjų riebalų, paprastųjų angliavandenių kiekį. Reikia taip pat konsultuotis su šeimos gydytoju, nes kartais būtina vartoti cholesterolį mažinančius vaistus.
Rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas taip pat labai reikšmingai didina insulto riziką.
Pirminės profilaktikos tikslas – išvengti insulto. Todėl svarbu ne tik atsižvelgti į rizikos veiksnius, gali būti taikomos ir kitos nemedikamentinės priemonės. Pavyzdžiui, galima praturtinti mitybą augaliniais preparatais, turinčiais teigiamą poveikį kraujo krešėjimo sistemai ir taip mažinančiais trombų susidarymo tikimybę.
Gali būti taikoma antrinė profilaktika, ji reikalinga, kad insultas nebepasikartotų. Antrinei profilaktikai būtinas gydymas vaistais, kuriuos skiria gydytojas.
Ar yra kokių nors požymių, rodančių artėjantį insultą?
Insultas gali trenkti be jokio įspėjimo. Dirbdamas ligoninėje esu susidūręs su ne vienu pacientu, kuris negalėjo patikėti, kad būtent jį ištiko insultas, nes iki tol neturėjo jokių nusiskundimų. Nemažai būna atvejų, kai insultas nusitaiko į žmones, kurie jautėsi sveiki, todėl nepakankamai rūpinosi sveikata, nedalyvavo profilaktinėse programose.
Kokie yra ankstyvieji insulto požymiai?
Yra požymių, rodančių trinkančią galvos smegenų kraujotaką. Juos žino greitosios medicinos pagalbos medikai.
Anglų kalboje šie požymiai yra vardinami pagal pirmąsias raides, o toks simptomų junginys vadinamas FAST. Raidė F anglų kalboje žymi žodį „face“ – tai veidas, nukentėjusiojo veidas gali būti perkreiptas, nutįsęs lūpų kamputis. Insulto ištiktam žmogui gali būti sutrikęs rijimas, gali tekėti maistas ar seilės pro burną.
Raidė A žymi žodį „arm“, tai – ranka, todėl insultą gali išduoti nusilpusi ranka, nukentėjusiajam sunku sugniaužti kumštį, pakelti ranką.
Raidė S žymi žodį „speach“– kalba, todėl jei žmogus kalba nerišliai, nesupranta to, ką jam sako kiti, galima taip pat įtarti insultą.
Raidė T reiškia žodį „time“, tai – laikas, ši raidė primena, kad ištikus insultui didelę reikšmę turi tai, kaip greitai bus suteikta profesionali medicinos pagalba. Įtarus ūminį galvos smegenų kraujotakos sutrikimą, pacientas skubiai pristatomas į licenzijuotą ligoninę, kur sprendžiama dėl tolesnio gydymo būdo. Sėkmės atveju, nuo išemijos jau kenčiantį smegenų audinį galima išgelbėti.
Galvos smegenų kraujotakai taip pat gali atsiliepti stresas, nervinė įtampa, pervargimas, nemiga, nerimas, tai silpnina organizmą, todėl žmogus pasidaro labiau pažeidžiamas.
Pastaruoju metu daug kalbama apie širdžiai palankią dietą. Ar yra tokia dieta smegenims? Kokią vietą užima nemedikamentinės priemonės?
Tai, kas palanku širdžiai, tinka ir galvos smegenų kraujagyslėms. Tokioje dietoje gausu skaidulų ir mažai sočiųjų riebalų. Į mitybos racioną rekomenduojama įtraukti obuolius, pupas, kriaušes, sėlenas, avižinius dribsnius, žuvį, riešutus. Organizmą svarbu aprūpinti pakankamu kiekiu nesočiųjų riebalų (iš augalinių aliejų ir riešutų), skaidulų ir kompleksinių angliavandenių (iš daržovių, grūdų, sėlenų). Beje, didelis kiekis skaidulų padeda pašalinti cholesterolio perteklių.
Reikiamą baltymų normą galima gauti iš ankštinių daržovių ir neriebios mėsos (vištienos, kalakutienos, jautienos). Būtina įtraukti į mitybos planą neskaldytų grūdų ir ankštinių augalų. Tai rodo įvairių mokslinių tyrimų išvados. Reikėtų mitybą papildyti ir antioksidantais, neutralizuojančiais laisvųjų radikalų kenksmingą poveikį ir mažinančiais uždegiminius procesus kraujagyslėse.
Kurdami naujus medikamentus, mokslininkai ieško natūralių medžiagų, kurios galėtų padėti apsaugoti viso organizmo, o taip pat ir galvos smegenų kraujagysles ir kraujotaką. Yra žinoma, kad fermentuotos sojų pupelės valgomos Japonijoje kelis tūkstančius metų, šis patiekalas vadinamas natto, tai – kasdienis valgis ant kiekvieno japono stalo.
Jame atrastas biologiškai aktyvus junginys natokinazė. Naujausios epidemiologinės studijos atskleidė, kad dažnas natto vartojimas yra susijęs su sumažėjusia mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika, ypač mirštamumo nuo išeminės širdies ligos.
Yra įrodyta, kad natokinazė gali tirpdyti fibriną (struktūrinį kraujo krešulio baltymą), gerinti centrinę ir periferinę kraujotaką. Esant padidėjusiai trombų susidarymo rizikai, natokinazės naudojimas širdies ir kraujotakos ligų prevencijai galėtų mažinti sergamumą ir Lietuvoje.
Verčiau išvengti ligos negu vėliau ją gydyti. Raskime laiko savo sveikatai ir fiziniam aktyvumui. Atsisakius žalingų įpročių, sureguliavus mitybą ir ją papildžius aterosklerozės bei trombozės rizikos lygį mažinančiomis medžiagomis, didėja galimybė išvengti pavojingų smegenų kraujotakos sutrikimų ir kuo ilgiau džiaugtis visaverčiu gyvenimu.
