„Norint apsisaugoti einant į miškingas ar žolingas vietas, pirmiausia reikalinga tinkama apranga. Reikėtų rengtis kuo šviesesnius ir ilgesnius drabužius, kad erkės būtų geriau pastebimos. Taip pat reikėtų apsirengti taip, kad liktų kuo mažiau atvirų kūno vietų, todėl viršutinę drabužių dalį patarčiau susikišti į kelnes, o kelnes į kojines, taip pat rekomenduočiau pridengti galvą“, – pataria vaistininkė Raimonda Truncė.
Repelentais paruošiamos atviros žmogaus kūno vietos – veidas, kaklas, rankos. Repelentais galima paruošti ir gamtoje dėvimus drabužius.
„Siūlau naudoti specialius repelentus, apyrankes arba natūralius namie pagamintus tirpalus, atbaidančius erkes. Šie kraujasiurbiai labai nemėgsta acto, česnako, arbatmedžio ir citrusų kvapo, todėl prieš eidami į lauką patepkite kelias kūno vietas arbatmedžio arba citrinžolės eteriniu aliejumi. Maistinis actas taip pat puikiai veikia kaip repelentas. Namuose galima pasidaryti acto ir vandens tirpalą santykiu 1 : 1 ir juo purkštis kas kelias valandas. Jeigu namuose baigėsi actas, apsaugai nuo erkių galima panaudoti česnaką – pakanka juo patrinti kelias kūno vietas, mat erkės šio kvapo ypač nemėgsta“, – rekomenduoja vaistininkė.
Dar viena priemonė, galinti padėti apsiginti nuo šių parazitų, anot vaistininkės, yra citrusinių vaisių nuoviras. Norint jį pasigaminti, reikia į puodą įmesti porą citrusinių vaisių bei įpilti stiklinę vandens – visa tai virti ant lėtos ugnies apie valandą. Tuomet gautą nuovirą reikia nukošti ir naudoti kaip purškalą.
Jeigu vis dėlto įsisiurbė
Grįžus iš lauko į namus rekomenduojama kelis kartus perbraukti savo aprangą lipniu pūkų rinkikliu, kad ant drabužių tupinčios erkės prie jo priliptų. Nusivilkus drabužius patariama gerai save apžiūrėti prieš veidrodį ir įsitikinti, ar ant kūno nėra ropojančių ar jau įsisiurbusių erkių.
Jei vis dėlto aptikote įsisiurbusią erkę, reikėtų kuo skubiau ją ištraukti. Tiesa, jos ištraukimas nuo erkinio encefalito jau nebeapsaugos, bet kuo greičiau ištrauksite, tuo mažesnė tikimybė, kad ji perduos Laimo ligą.
Kaip tinkamai ištraukti erkę? Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai rekomenduoja tam panaudoti paprasčiausią pincetą.
Prieš traukiant erkę, riebalų ir kitų medžiagų naudoti nereikia, nes pašaliniai dirgikliai suaktyvina erkės mitybą. Erkę svarbu pincetu suimti kuo arčiau žmogaus kūno odos ir nesukiojant staigiu judesiu traukti į viršų, stengiantis nesutraiškyti, o ištraukus – įkandimo vietą dezinfekuoti. Anot medikų, organizmo savijautą ir įkandimo vietą rekomenduojama stebėti mėnesį – per šį laiką pasireiškia erkių platinamų ligų simptomai.
Ištrauktos erkės į laboratoriją vežti tyrimams specialistai nepataria, nes tai neduos jokios naudos, net jei ji ir buvo infekuota. Tiesiog stebėkite save, ar nepasireiškia kokie simptomai.
Užsikrečiama ir nuo pieno
Norint apsisaugoti nuo erkių, svarbu žinoti ir tai, kad kasmet Lietuvoje užregistruojama erkinio encefalito atvejų, išplitusių per termiškai neapdorotą ožkų ar karvių pieną bei jo produktus. Paprastai tai įvyksta didžiausio iksodinių erkių aktyvumo metu – pavasarį arba vasaros pradžioje.
Todėl specialistai rekomenduoja vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus. Virinant pieną, erkinio encefalito virusas žūsta per dvi minutes, o veikiant 70 °C temperatūrai – per penkias minutes.
Pastebėti kuo anksčiau
„Pirmasis Laimo ligos ženklas – atsiradusi migruojanti eritema, raudona dėmė, kuri gali išryškėti per 1–4 savaičių laikotarpį po įkandimo. Būna, kad tai nutinka tik po 2 mėnesių, todėl ypač svarbu savo šeimos gydytojui pasakyti apie erkės įkandimą ir stebėti, ar per minėtą laikotarpį neatsiranda kokių nors negalavimų. Antras ženklas – raumenų skausmas, nuovargis, miego sutrikimas, galvos svaigimas, sąnarių skausmai. Trečia stadija – raumenų silpnumas, atminties susilpnėjimas, sąnarių skausmai, primenantys artritą“, – simptomus vardina šeimos gydytoja Malgožata Puzelevič.
Laimo liga yra gydoma antibiotikais, o gydymo sėkmė priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos, todėl patariama rimtai vertinti ir pačius pirmuosius kūno siunčiamus signalus. Net ir persirgus šia liga imunitetas neįgyjamas, todėl Laimo liga žmogus gali susirgti ne vieną kartą.
ULAC duomenimis, per šių metų pirmą ketvirtį užregistruoti 166 susirgimai Laimo liga ir tai 66 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kuomet nustatyta 100 susirgimo atvejų. Šiais metais Laimo ligos atvejų užregistruota jau visose Lietuvos apskrityse. Didžiausias sergamumo rodiklis buvo Tauragės (13,1 atv./100 tūkst. gyv.), Utenos (8,8 atv./100 tūkst. gyv.), Telšių (8,4 atv./100 tūkst. gyv.) apskrityse.
Gresia net neįgalumas
Šeimos gydytojos M.Puzelevič teigimu, pacientai kur kas labiau baiminasi erkinio encefalito, nes šiai virusinei ligai, pažeidžiančiai galvos smegenis, būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys net ir neįgalumą.
„Inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, vidutiniškai savaitę ar dvi. Ši liga pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, kurio simptomai neretai panašūs į gripo: liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti krėsti šaltis, pykinti, paleisti vidurius. Negana to, šie simptomai primena ir koronaviruso sukeliamus negalavimus. Visi šie pojūčiai trunka apie savaitę. Tačiau žmonėms, kurių imunitetas yra kiek silpnesnis, pasireiškia antra ligos fazė – smegenų dangalų ar netgi smegenų uždegimas, kuris ypač pavojingas, gali būti ir mirtinas“, – perspėja M.Puzelevič.
ULAC duomenimis, pirmieji erkinio encefalito atvejai šiemet užregistruoti kovo mėnesį, pernai – balandį. Iš viso šiemet Lietuvoje erkiniu encefalitu užsikrėtė trys asmenys iš Alytaus, Kauno ir Vilniaus apskričių. 2019 m. Lietuvoje buvo užregistruota 711 susirgimų erkiniu encefalitu, 6 asmenys mirė. Didžiausi sergamumo rodikliai pernai buvo užregistruoti Utenos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Tauragės apskrityse.
Erkinis encefalitas yra paplitęs daugelyje Europos šalių: Slovėnijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Šiaurės rytų Lenkijoje, Rusijoje, Pietų Vokietijoje, Šveicarijoje, ypač Baltijos valstybėse. Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu vis dar išlieka didžiausias visoje Europoje.
Patikimiausia apsauga
Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai – imunitetui susidaryti reikalingos trys vakcinos dozės (bei tolesnis vakcinacijos palaikymas pagal schemą).
„Erkinio encefalito vakcina galima skiepyti suaugusius pacientus ir vaikus nuo vienerių metų. Pirmosios dvi dozės įskiepijamos per 1–3 mėn., o trečiąją dozę pacientas gali gauti praėjus 5–12 mėn. Tai jau priklauso nuo vakcinos gamintojo. Po pilnos vakcinacijos – trijų dozių – apie 97 proc. skiepytų asmenų susidaro apsauginis antikūnų titras“, – teigia M.Puzelevič.
Ji priduria, kad sustiprinančioji vakcinos dozė skiriama po trejų metų, o kitos palaikomosios vakcinos skiepijamos tik kas penkerius metus. Išimtis – asmenys, vyresni nei 60 metų amžiaus: jie turi būti skiepijami kas trejus metus.
Vakcinaciją nuo erkinio encefalito geriausia pradėti žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo laikotarpis. Žmogus tampa visiškai apsaugotas nuo erkinio encefalito praėjus dviem savaitėms nuo antrosios vakcinos dozės suleidimo.
Nuo Laimo ligos vakcinos nėra. Vadinasi, reikia taikyti ir kitas apsaugos priemones, nes niekada nėra aišku, kurį užkratą nešiojanti erkė įsisiurbs. Juolab, kad erkių įkandimai ir jų platinamos ligos yra vienodai pavojingos visų amžiaus grupių žmonėms.
Kokių sąlygų nemėgsta erkės
Kad būtų sudarytos nepalankios sąlygos erkėms gyventi ir vystytis, ULAC specialistai rekomenduoja tinkamai prižiūrėti parkus, miškus. Būtinas sanitarinis miško kirtimas, beverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas nuo ankstyvo pavasario ir augalinių šiukšlių išvežimas. Tai ypač taikytina miestų parkams, poilsio, stovyklų, kempingų, motelių ir kitoms žmonių poilsio teritorijoms.
Birutė Litvinaitė
